Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-733-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-733-560/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19612-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
UAB ,,Baltkalis“
Ieškovas
UAB ,,Legal Balance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-733-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19612-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

atsakovo UAB ,,Baltkalis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui UAB ,,Baltkalis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 586,97 Eur skolos; 26,05 Eur kompensacinių palūkanų; 40,00 Eur skolos administravimo mokesčio; 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 184,40 Eur bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio, 48,40 Eur už teisines paslaugas ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei 121 Eur už teisines paslaugas surašant ieškinį.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. nesutinka su ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad ieškovui nebuvo reikalo kreiptis į teismą, kad atsakovas neatsiskaitys su ieškovu, todėl išlaidos advokato pagalbai turėtų būti mažinamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo UAB ,,Baltkalis“ 586,97 Eur skolos, 26,05 Eur kompensacinių palūkanų; 40,00 Eur skolos administravimo mokesčio; 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (653,02 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 184,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į ginčo sumą bei į tai, kad atsakovas atsiliepime iš esmės su ieškiniu sutiko, teismas išdėstė sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

4. Teismas nurodė, jog atsakovas 2018-10-05 iš UAB ,,Konkordija“ užsakė 3 150 kg nitritinės druskos. 2018-10-08 užsakytos prekės buvo pristatytos gavėjui UAB ,,Baltkalis“, važtaraštyje pasirašant atsakovo darbuotojos – produkcijos sandėlio vedėjos V. G.. UAB ,,Konkordija“ 2018-10-09 atsakovui už parduotas prekes išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija SALT Nr. 00341272 586,97 Eur sumai. Tačiau atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2019-01-17 atsakovo ir pradinio kreditoriaus pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 2. Skolos buvimo fakto atsiliepime į ieškinį neneigė ir pats atsakovas, su ieškiniu dalyje dėl skolos priteisimo sutiko. Pradinis kreditorius UAB ,,Konkordija” perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovui. Ieškovas atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą informavo 2019-03-18 išsiųsdamas pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuris atsakovui buvo įteiktas 2019-03-20, todėl teismas laikė, kad skolininkas apie reikalavimo perleidimą yra informuotas tinkamai.

Šalies argumentai

5. Tarp šalių susiklostė atlygintiniai pirkimo-pardavimo santykiai. Atsakovas iš esmės neginčija skolos buvimo fakto ir skolos dydžio, tačiau nurodo, jog ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą, nes nėra jokios grėsmės, jog su ieškovu bus neatsiskaityta. PVM sąskaitos-faktūros, kurios pagrindu ieškovas kildina ieškinio reikalavimus, mokėjimo terminas yra pasibaigęs (iki 2018-11-08). Taigi jau beveik metus atsakovas neatsiskaito už jam parduotas prekes su ieškovu, todėl ieškovas siekdamas apginti savo pažeistas teises, turėjo kreiptis į teismą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl skolos apmokėjimo termino atidėjimo. Atsakovas nesielgė rūpestingai, t. y. gavęs iš ieškovo ne vieną raginimą dėl skolos sumokėjimo, pasirašydamas tarpusavio atsiskaitymų aktą, neatsiskaitė su ieškovu už parduotas prekes. Skolos suma atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, nėra ženkli, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nebuvo grėsmės, jog su ieškovu nebus atsiskaityta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo pateiktų prekių kokybės, taip pat į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šalių susitarimą dėl skolos termino atidėjimo bei į tai, jog skolos apmokėjimo terminas yra pasibaigęs jau beveik metus, o atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 586,97 Eur skolos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pažeidė prievolę laiku atsiskaityti su ieškovu, ieškovo reikalavimą dėl palūkanų tenkino ir iš atsakovo priteisė 26,05 Eur palūkanų. Pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Todėl esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 40 Eur sumą pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Teismas iš atsakovo priteisė 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 653,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Ieškovas patyrė 184,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis bei 48,40 Eur už teisines paslaugas ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei 121 Eur už teisines paslaugas surašant ieškinį. Pagal rekomendacijoje numatytus dydžius vien tik už ieškinio parengimą numatyta maksimali suma yra 2 212 Eur, todėl teismo vertinimu, ieškovo prašoma suma už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio parengimą (169,40 Eur) yra minimali, atsižvelgiant į maksimalų dydį už pareiškimo ir ieškinio parengimą teisminiame procese. Atsakovas su ieškovu neatsikaitė beveik metus, todėl ieškovas turėjo kreiptis į teismą, nes atsakovas gera valia su ieškovu neatsiskaitė net ir raginamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas UAB „Baltkalis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas neatskleidus bylos esmės ir betarpiškai neištyrus visų byloje surinktų įrodymų. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės neteisingai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad „skolos suma kaip juridiniam asmeniui nėra ženkli“ ir, kad atsakovas neatsiskaitydamas su ieškovu už parduotas prekes veikė nerūpestingai ir nesąžiningai. Atsakovas kartu su šiuo apeliaciniu skundu, teikia įrodymus, kad atsakovas neturėjo objektyvios galimybės atsiskaityti su ieškovu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurias taikė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą neįvertinęs visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, taip užkirsdamas kelią šalims ginčą išspręsti geranoriškai, nedidinant bylinėjimosi išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Pirmos instancijos teismas priteisė 184,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra nepagrįstai ir neproporcingai didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, kadangi: ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės nei kitų specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, ieškinio apimtis nėra didelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas, ieškinys nesudėtingas, atsakovas byloje elgėsi sąžiningai. Ieškovas verčiasi teisine veikla, todėl galėjo užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą ir be atstovo. Atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, aktyviai dalyvavo teisminiame procese, yra suinteresuotas operatyviu bylos išnagrinėjimu ir siekia ginčą išspręsti taikiai, todėl teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir nesumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų.

9. Skundžiamas sprendimas neatitinka LR CPK 270 str. reikalavimų, kurie yra keliami teismo sprendimo turiniui. Sprendimą turi sudaryti įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinės dalys. Skundžiamame sprendime nėra aiškios įžanginės teismo sprendimo dalies, nėra aiškiai suformuluotos aprašomosios ir motyvuojamosios dalies - nėra išdėstyta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santraukos. Nėra galimybės pilnai ir tinkamai suprasti/suvokti teismo sprendimo argumentus, kurių pagrindu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi. Skundžiamame sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka LR CPK 270 str. 4 dalies reikalavimų. Teismas neišsamiai ir šališkai vertino išskirtinai tik ieškovo argumentus bei taip nepagrįstai (be jokių savarankiškų motyvų) pritarė tik ieškovo pozicijai, o atsakovo poziciją vienareikšmiškai atmetė. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo suteikti galimybę ginčą išspręsti taikiai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko jokio byloje surinktų įrodymų vertinimo.

Atsiliepimas

10. Ieškovas UAB „Legal balance“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra išsamus, aiškus, nekeliantis jokių papildomų klausimų, pagrįstas ir teisėtas. Visi procesiniai klausimai buvo išspręsti. Ieškovas pasinaudojo savo teisę kreiptis pagalbos į advokatą. Ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtina ne tik į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos už procesinių dokumentų parengimą, bet ir bankinių pavedimų kopijos, kuriomis ieškovas apmokėjo PVM sąskaitas-faktūras už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

12. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – 2018-07-20 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018; 2018-07-20 Nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Reg. Nr. S-18-157-10337; 2018-07-23 Patvarkymą areštuoti lėšas/ turtines teises Reg. Nr. B-156664; 2018-07-23 Turto aprašą Nr. E2-4330-467/2018; 2018-07-23 Patvarkymą dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo Reg. Nr. B-156665. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių jis šių dokumentų negalėjo pateikti į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs šiuos atsakovo teikiamus įrodymus priimti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti atsakovo teikiamus naujus įrodymus nėra.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

13. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2018-10-05 iš UAB ,,Konkordija“ užsakė 3 150 kg nitritinės druskos. Byloje esantis Krovinio važtaraštis Nr. 41/01-02 patvirtina, jog 2018-10-08 užsakytos prekės buvo pristatytos gavėjui UAB ,,Baltkalis“, važtaraštyje pasirašant atsakovo darbuotojos – produkcijos sandėlio vedėjos V. G.. UAB ,,Konkordija“ 2018-10-09 atsakovui už parduotas prekes išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija SALT Nr. 00341272 586,97 Eur sumai. Tačiau atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2019-01-17 atsakovo ir pradinio kreditoriaus pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 2. Pradinis kreditorius UAB ,,Konkordija” 2019-03-15 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2019-03/98 perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra priimtas neatskleidus bylos esmės. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų neatskleidęs bylos esmės. Atsakovas savo poziciją dėl pareikšto ieškinio išdėstė pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, jis pasinaudojo savo teise pateikti savo poziciją dėl ieškovo reikalavimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka, deda visas pastangas padengti įsiskolinimą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko dalyje dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pats ieškovas nurodė, jog su materialiniais ieškinio reikalavimais sutinka, jų neginčijo, teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Apeliantas teigdamas, jog nebuvo atskleista bylos esmė, nenurodo, kokių aplinkybių neištyrė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas teigia, jog teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, tačiau nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai, jo teigimu, pirmosios instancijos teismo buvo neištirti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog iš esmės ginčo dėl ieškovo prašomo priteisti įsiskolinimo byloje nėra, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino pagrįstai.

15. Apeliantas nurodo, jog teismas užkirto kelią šalims išspręsti ginčą geranoriškai. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, jog bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taigi, aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir byla buvo priimta nagrinėti teisme, nereiškia, jog šalims buvo užkirsta galimybė baigti bylą taikos sutartimi. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas su ieškovu būtų sudarę taikos sutartį dėl šio ginčo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą išsprendė priimdamas sprendimą.

16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė 184,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis bei 48,40 Eur už teisines paslaugas ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei 121 Eur už teisines paslaugas surašant ieškinį. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

17. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio įtvirtintų dydžių. Nors galima sutikti su apeliantu, kad šis ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau ieškinio ar kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovas ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Aplinkybė, jog ieškovas verčiasi teisinių paslaugų teikimu, nereiškia, jog jis negali būti atstovaujamas advokato, kadangi tokia teisė yra įtvirtinta CPK 56 straipsnyje. Atsakovas, vengdamas įvykdyti prievolę ir priversdamas ieškovą dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą, turi suprasti, jog ieškovas privalo mokėti žyminį mokestį, taip pat turi teisę turėti atstovą. Atsakovas turi suprasti ir prisiimti savo atsisakymo įvykdyti prievolę iki kreipimosi į teismą neigiamas pasekmes, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

18. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. CPK 270 straipsnyje yra nurodyta, jog sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo laikas ir vieta; sprendimą priėmusio teismo pavadinimas; teismo sudėtis (teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė), teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys; ginčo dalykas. Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti: teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti; įstatymų numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos; nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų; sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitiktų CPK 270 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Skundžiamą teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, šios dalys atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismo sprendimas yra motyvuotas, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas su ieškiniu iš esmės sutinka, remdamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašė sutrumpintus motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieškovo reikalavimą, todėl šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo UAB „Baltkalis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius