- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-11
- Bylos Nr.
- e1-3243-946/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14756-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-14756-2025-5, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravusi, teista:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda;
2) Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį – 4 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 6 MGL bauda (bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs);
3) 2024 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir E. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir 10 MGL bauda. Baudos vykdymo tvarka palikta pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Laisvės apribojimo bausmė atlikta, 2025 m. liepos 23 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos (bauda nesumokėta),
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2025 m. balandžio 17 d. apie 19.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia, mažiausiai tris kartus ranka sudavė kartu gyvenančiai savo močiutės seseriai S. K. į galvą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 17 d. apie 19.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su S. K. dėl neišvesto šuns, ko pasekoje, konflikto metu jai plekštelėjo į galvą. Su S. K. konfliktuoja dažnai, ketina išsikelti gyventi kitur (2 t., e. b. l. 23–25).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu kartu su ja maždaug apie šešis metus gyvena ir jos sesers anūkė E. K. su sūnumi A. R.. 2025 m. balandžio 17 d. apie 20.00 val. būnant namuose ji pasakė A. R., kad E. K. pastoviai iš jos reikalauja pinigų, taip pat, pasakė, kad ji sudaužė televizoriaus valdymo pultelį ir ji negali žiūrėti televizoriaus. Jiems būnant koridoriuje, jų pokalbį išgirdo E. K., kuri priėjusi prie jos ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė jai į galvos sritį. Po to, ji nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo ant sofos. Neužilgo į kambarį atėjo E. K. ir su ranka, neatsimena kuria, jai trenkė vieną kartą įgalvos sritį. Nuo minėtų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant galvos buvo atsiradęs gumbas. E. K. per tą laiką, kol gyvena pas ją namuose, prieš ją yra smurtavusi daugybę kartų, tai yra trenkusi ranka, spyrusi iš kojos, taip pat į įvairias kūno vietas – į galvą, nugarą (1 t., e. b. l. 25–28).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. K. parodė, kad visą tą laiką, kol E. K. gyvena jos namuose, yra išlaikoma iš jos pensijos. Jos žiniomis E. K. jokių pašalpų negauna, tačiau, kaip, kad pastaroji jai sakė, neseniai užsiregistravo darbo biržoje. Ji nežino apie jokias E. K. pajamas, net jeigu tokių ir yra (1 t., e. b. l. 115–118).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. L. parodė, kad yra A. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), draugė. Ji dažnai būnu pas jį namuose, kur dar gyvena jo mama E. K. ir jo teta S. K.. 2025 m. balandžio 17 d. apie 15.00 val. buvo pas juos svečiuose, A. R. mama gamino virtuvėje valgyt, o ji sėdėjo kartu su ja virtuvėje. A. R. tuo metu buvo kitame kambaryje. Jo mama tą dieną buvo išgėrusi. Į virtuvę atėjo S. K., kuri paklausė, ar jai reikia pinigų ant kelionės į probaciją, į ką E. K. atsakė, kad jai nereikia jos pinigų, tada S. K. pradėjo priekaištauti E. K., kad ji jau yra išgėrusi, dėl ko E. K. supyko ir metė į ją lėkštę, bet nepataikė, tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio S. K. nuėjo į savo kambarį, o jai iš paskos nuėjo ir E. K., ji liko sėdėti virtuvėje, tik po kelių minučių išgirdo, kaip S. K. rėkia, kad jai skauda, kad nesimuštų girta. Ji tai išgirdusi, iš kart nuėjo į S. K. kambarį, kur pamatė ant lovos sėdinčią S. K., kuri verkė ir laikėsi su rankomis už galvos, o priešais ją stovėjo E. K., ar E. K. buvo sudavusi S. K., ji nematė. Ji atitraukė E. K. toliau nuo S. K. ir tuo metu į kambarį atėjo A. R., kuris pradėjo šaukti ant E. K., sakydamas: ,,ką tu darai senam žmogui, prisigėrei, buk savo vietoje“, taip pat, jis ir tetai pasakė, kad nereikėjo provokuoti E. K., nes žino kokia ji būna išgėrusi. Jie visi trys, tai yra E. K., A. R. ir ji nuėjo į kitą kambarį, iš kur E. K. nuėjo parūkyti į balkoną ir pas jas į kambarį atėjo S. K., kuri rodė ant galvos guzą, sakė, kad jis jai atsirado po to, kai jai sudavė E. K., tačiau išsamiai kiek kartų ir su kokia ranka jai buvo trenkta, nenurodė. E. K., bijodama, kad gali būti iškviesta jai policija, išėjo į kiemą, sakydama, kad eina pasivaikščioti. Kiek žino, kaimynai dažnai kviečia policiją dėl E. K. netinkamo elgesio ir sklindančio triukšmo iš jų buto. Matyt ir tą kartą ji pamanė, kad gali būti iškviesta policija. Po to, kai išėjo E. K. iš namų, ji su A. R. taip pat išėjo į kiemą, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie tai, kad girdėjo triukšmą iš kaimynų buto, galimai buvo smurtaujama prieš senyvo amžiaus moterį, prisistatė O. I., nes bijojo, kad gali sužinoti E. K. ir jai pradės keršyti. E. K. yra neprognozuojama, kai išgeria tampa agresyvi. Ji yra ir anksčiau kvietusi policiją adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai kada kvietė, ji nepamena, bet irgi buvo dėl smurto prieš S. K., matė, kaip E. K. ją buvo pastūmusi, rėkdavo ant jos, vadino necenzūriniais žodžiais, pastoviai iš S. K. reikalauja pinigų. Asmeniškai nėra mačiusi, kaip E. K. muša S. K. , bet jai ne kartą apie tai pasakojo A. R. (1 t., e. b. l. 104–107).
Įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 3–13).
2025 m. balandžio 17 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta, kadangi buvo sumušta 80 metų moteris, užpuolikas yra tame pačiame pastate. Atvykus nurodytu adresu, pacientė S. K. teigė, kad giminaitė ranka trenkė jai per galvą. Preliminari diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas (1 t., e. b. l. 119–120).
Specialisto išvadoje Nr. G 931/2025 (02) nurodyta, jog S. K. objektyvių sužalojimų nenustatyta (1 t., e. b. l. 87–88).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. balandžio 17 d. apie 19.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), buto vidaus patalpose, kilusio žodinio konflikto metu E. K. naudodama fizinę jėgą, ne mažiau tris kartus tyčia smūgiavo S. K. į galvos sritį, ko pasėkoje buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., e. b. l. 29–35).
Kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro garso skambučio įrašą, užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 17 d. 19:42:27 val. moteris, kuri prisistato kaimyne, sako, kad norėtų policijos į (duomenys neskelbtini). Sako, kad girdėjo triukšmą, ten gyvena seno amžiaus žmogus, ir ten jos giminaitė, kiekvieną dieną gerianti, trenkė močiutei, močiutei skauda galvą, yra guzas, sakė, kad pinigų reikalauja ta moteris iš tos močiutės. Ta močiutė bijo kviesti policiją, kad ten langus neišdaužytų ta moteris ir panašiai, ta giminaitė. Moteris sako, kad močiutei reikia medikų, močiutei apie 80 metų. Ta močiutės giminaitė pastoviai reikalauja pinigų alkoholiui ir cigaretėms (1 t., e. b. l. 79–82, 83, 45).
Kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrint į įvykį reagavusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, matoma, kad pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Matomas vaizdas iš daugiabučio namo kiemo, pareigūnai nueina į daugiabučio laiptinę, užlipa laiptais ir paskambina durų skambučiu. Moteriškei (S. K.) atidarius duris, pareigūnai pasisveikina, paklausia ar viskas gerai, moteriškei atsakius, kad gerai, pareigūnai paklausia, ar ji viena namuose, moteriškė atsako, jog viena, pareigūnai paklausia, ar gali užeiti, ir užeina į vidų. Vyksta bendravimas moteriškės su pareigūnais. Pareigūnas paklausia, ar ji viena gyvena Moteriškė nurodo, kad kartu su ja gyvena sesers giminaitė – sesers anūkė. Pareigūnas teiraujasi, ar nebuvo čia jokio konflikto? Nesipykot? Moteriškė nurodė, kad giminaitė prisigeria ir durniuoja. Pareigūnas klausia: ,,o kas atsitiko čia šiandien?“ Moteriškė nurodo, kad ,,dirbti neina nieko, pinigų reikalauja, kabinasi į ką nors, nei dirba, nei nieko, aš ir už butą moku, maistą, ir dar ranką kelia, dar va čia va guzą užstatė“ (parodo savo ranka). Pareigūnas pasitikslina: ,,čia dabar?“ Moteriškė nurodo, kad taip. Pareigūnas pašviečia žibintuvėliu į moteriškės pakaušį, moteriškė parodo. Pareigūnas pasiūlė medikų pagalbos, moteriškė atsisakė. Pareigūnas klausia moteriškės, ar su ranka jai trenkė. Moteriškė nurodo, kad su ranka. Pareigūnas klausia, kiek kartų buvo trenkta. Moteriškė nurodo, kad nežino. Pareigūnas teiraujasi moteriškės, ar šiuo metu jai skauda tą guzą? Moteriškė nurodo: ,,nu nu“. Pareigūnas klausia nukentėjusiosios, ar jos giminaitė dažnai taip elgiasi? Smurtauja prieš ją? Ar čia šiandien pirmas kartas buvo? Moteriškė nurodo: ,,taip, ne pirmą“. Pareigūnai teiraujasi moters, ar tikrai jai nereikia medikų pagalbos? Moteriškė nurodo: ,,ne ne, man neskauda, tuoj praeis. Tik, kai va čia (ranką pridėjusi prie pakaušio) pačiupinėju, kai paliečiu, skauda.“ Pareigūnas klausia: ,,su ranka? su kumščiu trenkė?“ Moteriškė nurodo, kad lygtais su ranka jai buvo trenkta. Pareigūnas klausia moters, dėl ko įvyko konfliktas? Dėl pinigų? Nes pradėjo reketuoti iš Jūsų pinigų, kad duotumėt? Moteriškė nurodo: ,,ne, čia, pasakiau tam vaikui, kad kiekvieną dieną geria, vakar girta, muziką paleidžia kaimynams“. Pareigūnas klausia: ,,o kur viskas įvyko? Kur jinai sudavė Jums? Kambary kuriam?“ Moteriškė nurodo, kad vieną kartą (parodo ranka) čia, mano kambary“. Pareigūnas klausia: ,,tai kiek šiandien kartų sudavė?“ Moteriškė nurodo, kad tris. Pareigūnas pasitikslina: ,,ir visus į galvos sritį?“ Moteriškė nurodo: ,,aha, nu ją čia velniai žino, (čiupinėja galva), jutau, kad daugiausiai ten gavau (1 t., e. b. l. 71–74, 75–78, 46).
Tarnybiniame pranešime dėl pranešimų adresu (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad patikrinus Policijos registruojamų įvykių registrą (toliau PRĮR), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. gegužės 14 d. policija adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesta dėl: 2024 m. balandžio 2 d. apie 01.27 val. policiją kvietė E. K., kuri pranešė, kad ją įžeidinėjo draugė. Pranešėja buvo išgėrusi, policijos pareigūnai į vietą nevyko. 2024 m. balandžio 12 d. 16.27 val. asmuo, kuris prisistatė, kaip R. R., pranešė, kad matė, kaip mušamas vaikas A. R., mušė mama E. K.. Teigė, kad vaikas mušamas ne pirmą kartą. Dėl minėto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13891-24. 2024 m. balandžio 12 d. 21.47 val. A. G. pranešė, kad prieš moterį, smurtauja jos teta. E. K. išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. 2024 m. balandžio 13 d. neprisistatęs asmuo kvietė policiją, pranešdamas, kad kaimynė bute muša savo tetą. Policijos pareigūnams patikrinus informaciją, S. K. nurodė, kad jai yra viskas gerai, policijos ji nekvietė. 2024 m. balandžio 19 d. 12.55 val. asmuo prisistatęs A. K., pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena nepilnametis, atvyko neblaivi jo mama, kuriai yra apribotas bendravimas, moteris agresyvi, vaikui nesaugu. Atvykus policijos pareigūnams, namuose rasta E. K. ir S. K.. Už smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimą E. K. surašytas administracinių nusižengimų protokolas. 2024 m. gegužės 21 d. 23.14 val. ir 2025 m. kovo 12 d. 00.27 val. kreiptasi dėl nepilnamečio A. R. dingimo. 2024 m. spalio 11 d. 19.13 val. S. K. kvietė policiją, dėl giminaitės, kuri yra agresyvi, puola ant pranešėjos, mėto daiktus. E. K. išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. 2025 m. vasario 11 d. 20.03 val. policiją kvietė A. T., dėl vykusio konflikto, galimai tarp anūko ir jo mamos. Policijos pareigūnams patikrinus informaciją, SAA nepasitvirtino, bute buvo E. K., S. K., A. R. ir jo draugė A. L.. 2025 m. kovo 17 d. 17.13 val. policiją kvietė O. I., kuri nurodė, kad kaimynų bute asmenys konfliktuoja, stumdosi, mušasi, šaukia, kad užmuš. Policijos pareigūnams patikslinus informaciją, bute buvo E. K., kuri paaiškino, kad žodinis konfliktas kilo tarp jos ir jos sūnaus A. R., kurio namuose nebebuvo (1 t., e. b. l. 108–110).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad E. K. mušdama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent 2025 m. balandžio 17 d. apie 19.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia, mažiausiai tris kartus ranka sudavė kartu gyvenančiai savo močiutės seseriai S. K. į galvą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji savo kaltę pripažino. Jos kaltę patvirtina nukentėjusiosios S. K. parodymai, kad E. K., priėjusi prie jos ne mažiau kaip tris kartus ranka trenkė jai į galvos sritį, ko pasėkoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant galvos buvo atsiradęs gumbas. Kaltinamosios E. K. kaltę taip pat patvirtina liudytojos A. L. parodymai, jog įvykio dieną E. K. supyko su S. K., metė į ją lėkštę, bet nepataikė, tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio S. K. nuėjo į savo kambarį, o jai iš paskos nuėjo ir E. K.. Po kelių minučių išgirdo, kaip S. K. rėkia, kad jai skauda, kad nesimuštų girta. Nuėjus į S. K. kambarį, ant lovos sėdinti S. K. verkė, laikėsi su rankomis už galvos, o priešais ją stovėjo E. K.. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad S. K. objektyvus sužalojimai nebuvo nustatyti – jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (2 t., e. b. l. 34–37).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamoji praeityje teista už smurtinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs (1 t., e. b. l. 180–187), administracine tvarka bausta (1 t., e. b. l. 126–128), nedirbanti (b. l. 124–125), psichikos ligų registre neregistruota (1 t., e. b. l. 141), priklausomybės ligų registre konsultuota/gydyta Respublikiniame Priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2024 m. liepos 23 d. dėl (F 10.2) psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., e. b. l. 142).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, E. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad kaltinamajai už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydį. Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant E. K.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. (BK 48 straipsnis).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamoji E. K. nėra atlikusi Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai iš pareigūnų ,,Body“ kamerų ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, saugomi elektroninėje baudžiamojoje byloje (IBPS sistemoje), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendė:
E. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje jos įpareigojant E. K.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje jos įpareigojant E. K.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 MGL (376,60 Eur) (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir šešiasdešimt centų) dydžio baudos bausme ir E. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje jos įpareigojant E. K.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 10 MGL (376,60 Eur) (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir šešiasdešimt centų) dydžio baudą.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus iš pareigūnų ,,Body“ kamerų ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, saugomą elektroninėje baudžiamojoje byloje (IBPS sistemoje), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
E. K. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.