- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-247-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51377-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- E. D.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 286 straipsnį 60 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams ir 6 mėnesiams bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas E. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-10-25 22.56 val. iki 2018-10-26 11.45 val. (1 para).
Taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir E. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, vykdančios priežiūrą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nurodyta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Visiškai tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civiliniai ieškiniai. Iš E. B. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 52,30 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui – 2643,28 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo E. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš E. B. jam priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. B. nuteistas už tai, kad pasipriešino bei nesunkiai sutrikdė sveikatą valstybės tarnautojui dėl tarnybos pareigų vykdymo: jis 2018-10-25 apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso (duomenys neskelbtini) policijos pareigūno reikalavimui nusiraminti, siekdamas išvengti sulaikymo bei jį vedant į tarnybinį automobilį, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino vykdančiam tarnybą (duomenys neskelbtini) specialistui E. D., tyčia spirdamas jam į kairės kojos blauzdą bei stipriai užmindamas ant kairės pėdos ir tokiais savo veiksmais padarė E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo: 1) panaikinti apkaltinamąjį Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-14 nuosprendį ir priimti procesinį sprendimą – baudžiamąją bylą jam nutraukti ir jį išteisinti; 2) nesant galimybės priimti naują sprendimą iš esmės, apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
2.1. Apeliantas su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes mano, jog teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių. Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog E. B. 2018-10-25 apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui nusiraminti, siekdamas išvengti sulaikymo bei jį vedant į tarnybinį automobilį, panaudodamas smurtą pasipriešino vykdančiam E. D., tyčia spirdamas jam į kairės kojos blauzdą bei stipriai užmindamas ant kairės pėdos ir tokiais savo veiksmais padarė E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu, tačiau ši teismo nuostata neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
2.2. Apeliantas nurodo, jog „kaltinimai jam pradėti“ nuo įvykių (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje. Jo manymu tai parodo, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo norima objektyviai vertinti 2018-10-25 įvykių aplinkybių. Teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pagalbos telefonu 112 buvo gautas B. B. pranešimas, kad į kiemą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra įėję jai iš matymo pažįstami asmenys F. ir M.. Šie asmenys jos namų valdoje nepageidaujami. Iš tokio B. B. pranešimo akivaizdu, kad iš jos namų valdos turėjo būti pašalinti du jai iš matymo pažįstami asmenys (nors vargu ar tai yra nusikalstama veika). Į pranešimą sureagavo ir atvyko policijos pareigūnai. Jų funkcija lyg ir aiški – išsiaiškinti dėl dviejų minėtų asmenų patekimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog šie asmenys yra nuteistojo ir B. B. pažįstami asmenys, kurie 2018-10-25 atėjo pas jį į svečius. Patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apeliantas gyveno teisėtai ir turėjo teisę šiose patalpose priimti svečius. Apelianto nuomone, darant prielaidą, kad F. ir M. 2018-10-25 visgi pažeidė kažkokį įstatymą, kyla klausimas, kodėl jiems nepareikšti jokie kaltinimai, tuo tarpu be jokio teisinio pagrindo kaltu tapo nuteistasis.
2.3. Nuteistasis teigia, jog 2018-10-25 apie 18.35 val. jis buvo savo legaliai naudojamame bute (duomenys neskelbtini). Kadangi tą dieną turėjo svečių, buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad vykdė kokią nors nusikalstamą veiką. Atvykus F. ir M., jie ir apeliantas ramiai bendravo. Tuo metu į butą grasindami pradėjo laužtis policijos pareigūnai. E. B. vertinimu tokie policijos pareigūnų veiksmai akivaizdžiai pažeidė jo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuotą teisę į žmogaus būsto neliečiamumą. Pažymi, kad Konstitucijos 24 straipsnyje nurodyta, jog be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Šiuo atveju teismo sprendimo nebuvo, viešosios tvarkos apeliantas nepažeidė, nusikaltimo nebuvo padaręs, o gelbėti kažkokio žmogaus gyvybės, sveikatos ar turto nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo, tačiau teismas šių aplinkybių ir neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų neįvertino.
2.4. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog (duomenys neskelbtini) kieme E. B. siekė išvengti sulaikymo. Tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Į butą neteisėtai įsibrovus policijos pareigūnams ir be jokio teisinio ir faktinio pagrindo pareikalavus nuteistajam (o ne F. ir M.) kažkur vykti, nuteistasis išreiškė įstatymiškai pagrįstą nesutikimą su tokiu reikalavimu (tai galbūt padarė ne visai etiškai, bet tai nėra nusikalstama veika). Apeliantas buvo surakintas antrankiais ir basas per prievartą išvilktas į namo kiemą. Nuteistojo vertinimu faktiškai jis neteisėtai buvo sulaikytas jau savo bute, prieš jį neteisėtai panaudojus spec. priemones. Savaime aišku, kad apeliantas kieme reagavo į neteisėtą jo laisvės apribojimą ir į nusikalstamą policijos pareigūnų veiką. Teismas neįvertino to, kad iš neteisėtos veikos negali atsirasti teisėtas reikalavimas ir buvo šiurkščiai pažeistos Konstitucijos nuostatos.
2.5. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas tyčia įspyrė policijos pareigūnui E. D. į kairės kojos blauzdą. Apelianto nuomone, toks teismo teiginys nėra pagrįstas baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje yra 2018-10-26 teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog pagal E. D. paaiškinimus E. B. jam kieme du kartus spyrė į koją. Specialisto D. V. išvadoje nurodoma, kad sužalojimas, padarytas buka jėga, galėjo gautis įspyrus – vienu poveikiu. Tai reiškia, jog yra akivaizdus nesutapimas tarp E. D. paaiškinimų iš teismo medicinos eksperto išvados. 2019-04-16 teismo medicinos eksperto D. V. surašytoje išvadoje visai nebekalbama apie galimą spyrį į E. D. koją. Apie galimus konkrečius fizinius kontaktus su E. D. nenurodo ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai N. T., G. R. ir V. J., tačiau teismas to neįvertino.
2.6. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas nukentėjusįjį sužalojo stipriai kulnu mindamas ant E. D. pėdos. Tokią apelianto vertinimu absurdišką išvadą surašė tas pats teismo medicinos ekspertas D. V.. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. iš buto buvo išvestas basomis kojomis. Taip pat nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos departamento pažymą policijos pareigūnai avi nuo mechaninio poveikio apsaugotą avalynę. Apelianto nuomone nereikia jokio medicininio išsilavinimo, kad būtų galima suprasti, jog šioje situacijoje apeliantas, net ir norėdamas, negalėjo padaryti minėto sužalojimo E. D., tačiau teismas to neįvertino.
2.7. Apeliantas pažymi, jog vertinant akivaizdžiai prieštaringą eksperto D. V. išvadą, jo gynėjas prašė byloje paskirti teismo medicinos ekspertizę. Prašymas buvo patenkintas, tačiau ekspertizę atliko tas pats D. V., kurio išvadomis nuteistasis ir jo gynėjas suabejojo. Tuo tarpu prašymą skirti papildomą, pakartotinę ekspertizę, teismas atmetė.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktis) (2019 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-2740 redakcija).
6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir dėl tų asmenų, dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nustato, jog ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, nepaisant to, ar tai nurodyta apeliaciniuose skunduose, privalo patikrinti, ar tokie pažeidimai turėjo neigiamos įtakos asmenims, dėl kurių apeliacine tvarka nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami.
7. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyta, kad E. B. pasipriešino bei nesunkiai sutrikdė sveikatą valstybės tarnautojui dėl tarnybos pareigų vykdymo: jis 2018-10-25 apie 18.35 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso (duomenys neskelbtini) policijos pareigūno reikalavimui nusiraminti, siekdamas išvengti sulaikymo bei jį vedant į tarnybinį automobilį, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino vykdančiam tarnybą (duomenys neskelbtini) specialistui E. D., tyčia spirdamas jam į kairės kojos blauzdą bei stipriai užmindamas ant kairės pėdos ir tokiais savo veiksmais padarė E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl šių savo veiksmų E. B. buvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte (t. 1, b. l. 177). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-17 nutartimi baudžiamoji byla, kurioje E. B. kaltinamas dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 188). Iš visų pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, jog šiuose posėdžiuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. B. kaltinamas pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Byloje nebuvo pateikta prokurorės prašymų dėl E. B. pareikšto kaltinimo pakeitimo.
8. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių matyti, jog teismas E. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 286 straipsnį. Pažymėtina, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Tuo tarpu iš faktinių E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo akivaizdu, jog jos labiau atitinka būtent BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą nusikalstamą veiką (t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą valstybės tarnautojui dėl tarnybos pareigų vykdymo), kuria nuteistasis ir buvo kaltinamas. Savo sprendimo perkvalifikuoti E. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką teismas niekaip nemotyvavo. Tokiu būdu susiklostė situacija, jog E. B. yra nepagrįstai (nemotyvuotai) pripažintas kaltu ir nuteistas ne už BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas ir atiduotas teismui, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai vienareikšmiškai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio apylinkės teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tai suvaržė nuteistojo E. B. asmens teises ir neabejotinai sukliudė apylinkės teismui priimti teisėtą sprendimą.
9. Šioje byloje nustačiusi, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, ir šiuo pagrindu panaikinusi nuosprendį ir bylą perdavusi iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jo kaltės nustatymu, ir dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų klausimų. Visas apeliaciniame skunde nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, kad tai neturėtų įtakos apylinkės teismui iš naujo nagrinėjant bylą. E. B. paliekama galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
E. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.