- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-69-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00157-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. S.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria netenkintas K. S. skundas ir paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020 m. sausio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. S. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam skirtos 30 Eur baudos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020 m. sausio 28 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), K. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. sausio 18 d. 8.50 val., (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį ten, kur trukdė įlipti į kitą transporto priemonę. Šiais savo veiksmais K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punktą. K. S. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. S. skundu apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą Nutarimą, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti K. S. skundą ir Nutarimas paliktas nepakeistu. Nutartyje teismas nurodė, kad K. S. pozicija, jog jis pastatė automobilį taip, kad jis negalėjo trukdyti įlipti į kitą transporto priemonę, jog tokiu atstumu šalia jo vėliau automobilį pastatė pati liudytoja, teismas vertina kaip gynybinę versiją, siekį išvengti administracinės atsakomybės. Nurodytas faktines aplinkybes, jog nuotraukoje yra matoma trijų trinkelių vaizdas, todėl galima teigti, kad tarpas tarp transporto priemonių buvo apie 60 cm, ko pilnai užtenka patekti į transporto priemonę, apylinkės teismas vertino kritiškai, kaip nepagrįstas, nes liudytojos D. S. darytoje nuotraukoje trinkelės nėra išdėstytos lygiagrečiai, galimybė įlipti į kitą automobilį įtakoja ir automobilio LEXUS Rx400h galinio sparno forma.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu K. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir Nutarimą, bei administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad nuvykus pas pareigūną D. R. sužinojo, kad šiandien buvo gautas iš asmens, kuris siuntė nuotrauką paaiškinimas ir filmuota medžiaga, po 16 dienų, kai jau buvo skirta bauda. Perskaičius jame pastebėjo, kad asmens (kuris teigė, kad negalėjo įlipti į savo transporto priemonę) transporto priemonės pastatymo laikas yra 7.50 val. Tai reiškia, kad šis asmuo savo automobilį pastatė vėliau, nei jis. Asmuo rašė, kad atvykus į stovėjimo aikštelę jai iš dešinės ir iš kairės pusės jau stovėjo automobilis. Asmuo padaręs foto nuotrauką taip, kad jo transporto priemonė užstotų dalį atstumo tarp transporto priemonių, policijos nekvietė, atstumų tikslių neišmatavus pasišalino iš įvykio vietos. Asmens padarytoje nuotraukoje nėra užfiksuoto transporto priemonės pastatymo laiko, labiau akcentuojama transporto priemonės valstybiniai numeriai ir markė, nei atstumas tarp transporto priemonių. Pareigūnas D. R. parodė filmuotą vaizdo įrašą, gautą tik tą dieną, kai vyko posėdis. Iš vaizdo įrašo nesimato kas ir kur filmuoja, negalima indentifikuoti vaizdo įraše esančių transporto priemonių ir tuo labiau atstumo tarp jų, nes nesimato tikslaus atstumo, filmuota ne tuo kampu. Jo pastebėjimu, filmuoto asmens vaizdo įraše jam iš dešinės pro langą matosi kita transporto priemonė tarp kurių atstumas labai didelis, galima teikti, kad asmuo pats pastatė didesniu atstumu sau iš dešinės taip sumažindamas tarpą tarp transporto priemonės iš kairės pusės. Paklausus pareigūno D. R. ar jie atliko tyrimą ir ar turi įrodymų, kad jis yra kaltas, atsakė, kad tyrimo neatlikinės, nes tai ne „sunkaus kūno sužalojimo byla“. Paklausus pareigūno ką jis darytų jei jo transporto priemonės tokia nuotrauka būtu gauta. Jis atsakė, kad tada vertintų ir tirtų aplinkybes, papildomai tirtų. Tai kodėl yra dvigubi standartai tarp paprastų gyventojų ir pareigūnų. Išankstiniu įsitikinimu bendraujant surašęs administracinio nusižengimo bylą, paskyrė didesnę baudą, kaip ir žadėjo pareigūnė I. P..
3.2. Apelianto teigimu, pažeidimas negali būti traktuojamas kaip (duomenys neskelbtini) 10 punkto pažeidimas, nes teismų praktikoje nėra išaiškinta, kas yra „trukdė įlipti į transporto priemonę“. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nenagrinėjo šio fakto ir transporto priemonės pastatymo tarpų, kokiu atstumu galima ar negalima statyti transporto priemonę šalia kitų transporto priemonių, todėl šiuo atveju yra ginčijamas sąvokos „trukdė įlipti“ vartojimas, traktavimas ir interpretavimas. Nuotrauka padaryta tokiu kampu, kad sunku įvertinti atstumą tarp transporto priemonių, nes dalį trinkelių užstoja jo transporto priemonė pagal kurias būtų galima nustatyti atstumą. Nuotraukoje yra matoma trijų trinkelių vaizdas, ko pasėkoje, galima teigti, kad tarpas tarp transporto priemonių apie 60 cm., ko pilnai užtenka patekti į transporto priemonę. Kaip pvz. prideda ir kitų transporto priemonių statymo nuotraukas. 2020 m. sausio 30 d. pastačius transporto priemonę (duomenys neskelbtini) g. aikštelėje prie reabilitacijos centro prie jo transporto priemonės buvo pastatyta kita transporto priemonė tarp kurių tarpas apie 60 cm. Atidarius dureles pilnai iki gamyklinio pirmo durelių fiksavimo ir neliečiant kitos transporto priemonės pakanka patekti į transporto priemonę. Toliau stovinčių transporto priemonių atstumai tarp jų prasideda nuo 50 cm ir apie 60 cm. tarpais ir niekas niekam pretenzijų nereiškė. Fotografuojant tiesiai transporto priemonių atstumus tarp jų tiksliai, kad būtų galimą įvertinti atstumus transporto priemonių valstybiniai numeriai netelpa į kadrą.
3.3. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog atvykęs į (duomenys neskelbtini) ligoninės aikštelę 2020 m. sausio 13 d. po val., su dideliais skausmais nugaros kairėje pusėje, transporto priemonę pasistatė kuo arčiau kairėje stovinčios transporto priemonės, kad vos galėtų išlipti. Iš dešinės pusės jo vairuojamai transporto priemonei kita transporto priemonė arti nestovėjo, iš esančios nuotraukos negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada ji buvo padaryta ir kada tiksliai buvo užfiksuotas galimai K. S. įvykdytas pažeidimas, todėl nėra pagrindo nuotrauką laikyti neginčijamu vairuotojo kaltės įrodymu. Tokiam pažeidimui įrodyti policijos pareigūnai ne tik nufotografuoja automobilį, bet ir nubraižo schemą, kurioje yra nurodomi atstumai. Įrodymai turi būti surinkti taip, kad nekiltų abejonių, jog KET pažeidimas buvo padarytas. Nagrinėjamu atveju vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – transporto priemonė, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) gamybine markė LEXUS, modelis Rx400b nuotrauka nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
3.4. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad 2020 m. kovo 4 d. vykusiame Šiaulių apylinkės teismo posėdyje norėjo pateikti prie bylos papildomus dokumentus, bet teisėja kategoriškai atsisakė priimti juos sakydama, kad teikia ne pagal tvarką ir dokumentų prie bylos nepridėjo. Prašo išsiaiškinti ir paaiškinti ar D. S., teikdama nuotrauką policijos pareigūnams per „Facebook“ tinklapį yra tinkamai ir pagal numatytą galiojančią tvarką pateikusi dokumentus (nuotrauką), kaip ji mini apie tai 2020 m. kovo 10 d. posėdžio metu, kad policijos pareigūnai vien tik pažiūrėję nuotrauką gali skirti baudą. Vaizdo įrašas ir parašytas paaiškinimas D. S. atsiųstas policijos pareigūnui D. R. į jo asmeninį „gmail“ paštą po 16 dienų. Nuotrauka ir jo asmeniniai duomenys pirma buvo paviešinti, per „Facebook“ tinklapį ,, (duomenys neskelbtini)“, o po to pateikta kaip įrodymas policijai ir teismui. Šis pažeidimas užfiksuotas netinkamai, nebuvo paisoma įstatymų. Nenurodytas tikslus pažeidimo adresas, tik viena galimo pažeidimo nuotrauka, automobilis nufotografuotas iš arti, kad sunku būtų įvertinti atstumą tarp transporto priemonių, nes dalį trinkelių užstoja jo transporto priemonė, pagal kurias būtų galima nustatyti atstumą, pranešimas pateiktas el. paštu. Teisėja D. D. 2020 m. kovo 10 d. posėdžio metu savo iniciatyva peržiūrėjo liudytojos telefone esantį vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, darytą 2020 m. sausio 23 d. 9.08 val. ir įsitikino, jog byloje yra tie patys duomenys, vaizdo įraše nesimato kas ir kur filmuoja, negalima identifikuoti vaizdo įraše esančių transporto priemonių ir tuo labiau atstumo tarp jų, nes nesimato tikslaus atstumo, filmuota ne tuo kampu. Teismo posėdžio metu D. S. liudijo, kad jos automobilio durelės atsidarymo metu rėmėsi į automobilio LEXUS vidurį. Žiūrėdama vaizdo įrašą liudininkė pakeitė parodymus sakydama, kad jos automobilio durelės lietėsi į galinę dalį. Visų posėdžių metų pokalbiai buvo nemalonūs, kaltinantis teisėjos tonas, pikta veido išraiška, priešiškai nusiteikusi, neleisdavo nieko pasakyti, o su liudininke elgėsi priešingai, bendravo maloniai viskuo tikėjo ką ji sakė, neprašė pateikti įrodymų. Teisėjos išankstinis nusistatymas ir manymas, kad jis siekia išvengti administracinės atsakomybės, kurią policijos pareigūnai pirmą kartą skyrė 15 eur. Jei būtų kaltas, baudą seniai būtų sumokėjęs. Šiai dienai baudą padidino iki 30 eur. Teismo posėdžio metu prašė teisėjos atlikti eksperimentą: sustatyti automobilius taip kaip yra nuotraukoje ir pažiūrėti, ar liudytojas gali patekti į transporto priemonę ar ne. Teisėja buvo nepatenkinta jo prašymu ir nesutiko.
3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, D. S. nepateikė įrodymų, kad ji pirma pastatė automobilį į stovėjimo aikštelę, jos nurodytas laikas 7.50 val. Nes jo parodymai buvo teikti policijai anksčiau nei jos. Tikslaus laiko nėra užfiksavęs, bet žino, kad atvykti iš namų iki ligoninės užtrunka apie pusvalandį, iš namų išvažiavo kelios minutės po 7 val. tai prie ligoninės buvo apie 7.30-7.40. Automobilį pastatė į tą vietą, kur stovėjo kitas automobilis jam išvažiavus, po jo automobiliu taip ir liko sausos trinkelės. Iš nuotraukos matyti, kad po D. S. automobiliu trinkelės yra drėgnos. Virš jos automobilio priekio nuotraukoje matosi už kokj 20 cm. į dešinę pusę prasidedančių sausų trinkelių pradžia, dėl ko galima teigti, kad ji pati privažiavo arčiau nei prieš tai jos vietoje stovėjęs automobilis.
3.6. Apelianto teigimu, jis turi visų auto transporto priemonių kategorijas, yra profesionalus vairuotojas, turintis (duomenys neskelbtini) metų stažą, yra atsakingas vairuotojas. Per tiek metų yra kelis kartus baustas ir tikrai žino už ką, visas nuobaudas sumokėjęs ir taip daugiau nesielgia. Taip išeina, kad dabar gali kas tik nori fotografuoti automobilius, stovinčius gatvėje ir siųsti nuotraukas policijai, kad jie turėtų pagrindą išrašyti jiems baudas, be jokių įrodymų. Institucija nesurinko pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis pažeidė (duomenys neskelbtini) 10 punkto reikalavimus ir padarė inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, ir kad byloje esanti transporto priemonės fotonuotrauka, atsiųsta negali būti laikoma patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu.
Atsiliepimas
4. Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, įrodymai įvertinti tinkamai. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą, ginčydamas savo kaltę, kartu nepateikė naujų duomenų apie paaiškėjusias naujas bylos aplinkybes ar naujų įrodymų, kurie esmingai lemtų apeliacinės instancijos teismo tikrinamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ar nebūtų ištirtos institucijos, priėmusios nutarimą ir paskyrusios administracinę nuobaudą, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl kyla tik jau ištirtų ir žinomų įvykio aplinkybių vertinimo klausimas.
6. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus.
7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Nutarimas, yra teisėta ir K. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
10. Institucijos nutarimu K. S. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 417 straipsnio 2 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – (duomenys neskelbtini)10 punkto pažeidimą.
11. (duomenys neskelbtini)10 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
12. K. S. nesutinka su jo nubaudimu, teigdamas, kad jo automobilis “LEXUS Rx400b”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekam netrukdė, jį pastatė tvarkingai, jis pirmas atvažiavo, o D. S. pati pastatė savo automobilį arti jo automobilio, dėl ko negalėjo išlipti. Su šiais apelianto skundo argumentais apygardos teismas negali sutikti, nes juos paneigia byloje esančių ir skundžiamoje nutartyje išsamiai aptartų įrodymų visuma.
13. Pažymėtina, jog minėto (duomenys neskelbtini)10 p. pažeidimo konstatavimui reikšmingas tik faktinis atstumas tarp pažeidėjo ir šalia stovinčio automobilio. Iš byloje esančios fotonuotraukos ir vaizdo įrašo matyti, kad šalia D. S. „BMW“ markės automobilio iš kairės pusės (vairuotojo), stovi automobilis “LEXUS Rx400b”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis pastatytas taip, kad į D. S. automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pusės būtų sunku patekti. Iš nuotraukos ir vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad automobilis “LEXUS Rx400b” pastatytas labai arti automobilio „BMW“, praktiškai nepaliekant tarpo atidaryti vairuotojo durelių. Nors apeliantas teigia, kad automobilį „LEXUS Rx400b” jis pastatė anksčiau, negu D. S. automobilį „BMW“, todėl pranešimas policijai dėl neva jo padaryto administracinio nusižengimo yra melagingas, tačiau nagrinėjamu atveju abejoti D. S. pranešime policijai užfiksuotais duomenimis ir jos teisme duotais parodymais, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Visų pirma pastebėtina, jog analizuojant vaizdo įrašą matyti, kad D. S., sėdėdama keleivio sėdynėje, filmavo tarpą tarp jos automobilio ir automobilio „LEXUS Rx400b”, kur akivaizdu, kad patekti pro vairuotojo dureles būtų buvę sudėtinga net nevertinant to, kad D. S. laukėsi. Dar daugiau, nors ir automobiliai pastatyti skersai plytelėms, tačiau net ir iš skersos plytelių padėties matyti, kad tarpas tarp automobilių yra ne didesnis nei trys plytelės, todėl vietos automobilio durų atidarymui, o dar daugiau ir įlipimui ar išlipimui iš jo, nekliudant kito automobilio, yra labai apsunkintas.
14. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įraše nėra matyti įvykio laiko ir datos, tačiau dėl paties įvykio datos neginčija ir pats K. S., ginčydamas tik paties pasistatymo laiko tikslumą. D. S. nurodė, kad ji turėjo vizitą pas kardiologą 8.00 val., todėl automobilį pastatė šiek tiek anksčiau, apie 7.50 val., tuo tarpu K. S. nenurodė savo apsilankymo pas gydytoją laiko, tik nurodė savo kelio, nuo namų iki įvykio vietos atvykimo preliminarų laiką. Pastebėtina tai, kad jei D. S. būtų atvykusi vėliau, ji nebūtų išlipusi iš savo automobilio pro vairuotojo dureles ir juo labiau, filmavusi vaizdo įrašą iš keleivio sėdynės, fotografavusi ir kėlusi į internetinę svetainę. O be to, ji pirma išėjo iš po vizito pas gydytoją. Aptarti duomenys paneigia K. S. nurodomą aplinkybę, kad jis pirmas pastatė automobilį, o D. S. pastatė savo automobilį po jo.
15. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodymų K. S. kaltei pagrįsti pakankamumo ir leistinumo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas ir tikrinimas administraciniame procese nėra savitikslis, nes įrodymų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl asmens kaltės arba nekaltumo dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 3 dalis). Jei byloje visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina rinkti papildomus netiesioginius įrodymus vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnių rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji sprendimą pakeisiantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismui nagrinėjant K. S. skundą, teisme buvo apklaustas ir K. S. ir liudytoja D. S., peržiūrėtas vaizdo įrašas bei nuotrauka, su kurių tikrumu sutiko ir pats K. S.. Dėl galimo suinteresuotumo bylos baigtimi K. S. pretenzijų D. S. nereiškė, to nenustatė ir apylinkės teismas, o ginčydamas byloje esančius įrodymus K. S. juos vertina subjektyviai, pateikdamas savo versiją. Aptarti duomenys nepalieka abejonių dėl policijos pareigūnų įgaliojimų apimties ir jų veiksmų teisėtumo, fiksuojant K. S. padaryto administracinio nusižengimo faktą, bei apylinkės teismo bylos peržiūrėjimo teisme, todėl tenkinti K. S. skundą, nėra pagrindo.
16. Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas K. S. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog Institucijos 2020 m. sausio 28 d. nutarimu K. S. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra nubaustas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2020 m. sausio 28 d. nutarimas, administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
17. Pažymėtina, kad iš Nutarimo šalintina nurodyta aplinkybė, kad K. S. pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi, kadangi kaip matyti, jis nesutinka su padarytu pažeidimu ir jį ginčija, tačiau šios aplinkybės šalinimas iš Nutarimo neturi įtakos nuobaudos paskyrimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. S. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Pašalinti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo 2020 m. sausio 28 d. nutarimo nurodytą aplinkybę, kad K. S. pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi.