- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- 1-2298-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25007-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Jelena Smirnova
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius t. y. dirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius t. y. dirbant kas mėnesį po 10 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. K., 2018 m. gegužės 27 d., apie 17.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su savo artima giminaite – kartu negyvenančia seserimi R. S. – metu, tyčia, savo abiejų rankų delnais, ne mažiau kaip keturis kartus smogė jai į veidą, tačiau R. S. jį rankomis užsidengus, pataikė į rankas ties žastais ir dilbiais, be to, ranka vieną kartą ją stūmė, dėl ko ši dešine savo kūno puse atsitrenkė į spintą ir tokiais bendrais veiksmais padarė jai poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. S. sveikatą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. K., teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad sekmadienį, gegužės 27 dieną, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp jo ir sesers R. S. įvyko konfliktas, kadangi jam atėjus į mamos kambarį, R. S. norėjo jį išvyti. Dėl to jiems apsižodžiavus A. K. ranka 4-5 kartus sudavė R. S. pataikydamas į rankas. Atėjusi sesuo D. V. juos išskyrė, konflikto daugiau niekas nematė, nes jis įvyko virtuvėje, tuo metu tėvams būnant kambaryje. Policijos pareigūnus iškvietė R. S., tačiau tuoj po įvykio A. K. buvo išėjęs, dėl to jį sulaikė vėliau. Nurodė, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, tačiau apsvaigęs nebuvo. Su R. S. nebendrauja, tai jau antras kartas kai tarp jų įvyksta konfliktas, dėl kurio jis yra teisiamas. Paaiškino, jog gailisi dėl savo poelgio, supranta jog smurtauti negalima, pripažįsta pasielgęs blogai ir teismo salėje atsiprašė nukentėjusiosios R. S..
N. R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, o 2018 m. gegužės 27 d., apie 10.00 val., atėjo pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, juos prižiūrėti. Minėtu adresu, tėvų namuose gyvena ir jos brolis A. K., kuris tą dieną apie 15.00 val. grįžęs neblaivus, garsiai šūkavo, o kadangi tėvams reikalinga ramybė, R. S. paprašė A. K. nešūkauti arba išeiti iš kambario. Dėl to, kad pastaroji jį sudrausmino, A. K. priėjęs prie jos abejais savo rankų delnais tyčia, taikydamasis į veidą, ne mažiau kaip keturis kartus trenkė, tačiau R. S. pakėlus abi savo rankas, kurių vienoje laikė lėkštę su šakočiu, kitoje - lėkštę su saldainiais, ir laikant rankas prieš savo veidą, tokiu būdu ginantis nuo smūgių, o A. K. pataikė jai į abejas rankas. Po to jis tyčia ranka pastūmė R. S., dėl ko ji atsitrenkė į spintą, tačiau dėl patirto susijaudinimo, neatsimena kuria kūno dalimi atsitrenkė, tačiau galimai dešine kūno puse. Nurodė, jog A. K. ją mušdamas šaukė, o atbėgus sesei D. V. ir rankomis atstūmus A. K. nuo R. S. ir išstūmus jį iš kambario, A. K. šaukė "pakasiu ją šimtu procentu, pažadu". Konflikto metu ji stengėsi apsaugoti save, dėl to, kiek atsimena, iškritus lėkštėms, savo rankomis siekė A. K. atstumti nuo savęs, tačiau tyčia smurto prieš A. K. nenaudojo, neturėjo tikslo nei sukelti jam skausmo, nei jį sužaloti. Konfliktui pasibaigus D. V. išsivežė A. K.. Po įvykio ji iškvietė policijos pareigūnus, skubios medicinos pagalbos jai nereikėjo, o vėliau į gydymo įstaigas nesikreipė. Savo iniciatyva pas teismo medikus nevyko. Dėl minėtų A. K. veiksmų patyrė fizinės ir moralinės žalos, kadangi juto fizinį skausmą ir patyrė stresą. Nurodė, kad A. K. daugiau jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, apie smaugimą atvykusiems policijos pareigūnams galėjo užsiminti, pasakodama 2018 m. kovo mėnesio įvykį, nes tada A. K. ją smaugė. Jeigu pareigūnai užfiksavo, kad A. K. ją smaugė ir šio konflikto metu, tai netiesa – kiek atsimena, jis to nedarė. Esant prieštaravimams tarp jos paaiškinimų, duotų į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, ir parodymų, duotų šios apklausos metu, prašo tikėti pastaraisiais (b. l. 30–35).
Liudytoja D. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. ir R. S. yra jos brolis ir sesuo ir visi gyvena atskirai. Jos sesuo R. S. slaugo jų sergančius tėvus. 2018 m. gegužės 27 d., 12.00 val., ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, aplankyti savo tėvų, kur buvo ir R. S.. Apie 15.00 val., į namus minėtu adresu grįžo neblaivus A. K., tai suprato iš to, kad jis pradėjo daug ir garsiai kalbėti. Nurodė jog apie 17.00 val., būdama virtuvėje išgirdo R. S. sakant A. K. „eik iš čia“, po ko pasigirdo krintančių indų garsas bei brolio šauksmas. Supratusi, jog vyksta konfliktas, nuėjo į kambarį, kur matė tarp R. S. ir A. K. vykstančias grumtynes, dėl to ji atsistojo į vidurį tarp jų ir juos išskyrusi, savo automobiliu, išsivežė A. K. iš namų, kad daugiau nebekiltų jokių konfliktų. A. K. paprašius paleisti jį prie "(duomenys neskelbtini) " parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), jį paleido ir pati išvažiavo į savo namus. Paaiškino, kad A. K. yra sunkaus charakterio, o kai išgeria alkoholio, tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Prieš keletą metų jis yra sumušęs jų tėvą, taip pat, anksčiau yra smurtavęs ir prieš R. S. (b. l. 47–50).
2018 m. gegužės 27 d. Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 27 d., 17.05 val., apie įvykį pranešė R. S., nurodydama, kad jos brolis ją sumušė, yra agresyvus, rėkauja. Greitosios medicinos pagalbos medikų atsisakė (b. l. 16).
Iš 2018 m. gegužės 27 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio vietos apžiūros ir pranešėjo apklausos matyti, kad 2018 m. gegužės 27 d., 17.06 val., gautas R. S. telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, brolis A. K. ją smaugė, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Aplinkybių patikslinimo metu A. K. buvo pasišalinęs, todėl nesulaikytas. Įvykio vietos apžiūros atlikti nebuvo galimybių, nes namo durys buvo užrakintos, niekas neįsileido (b. l. 51).
Iš 2018 m. gegužės 27 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad užfiksuoti R. S. paaiškinimai apie tai, kad brolis A. K. ją stumdė, rankomis smaugė už kaklo ir grasino susidoroti, tuo sukeldamas fizinį skausmą ( b. l. 9–12).
Iš 2018 m. gegužės 27 d. pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad A. K. konflikto metu rankomis suėmė už kaklo seserį R. S. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 17).
2018 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. G1643/2018(02), nurodyta, kad R. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame žaste, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek ir griūnant bei atsitrenkiant dešiniu žastu į kietą buk daiktą. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota (b. l. 22)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. K. dėl R. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino.
Kaltinamasis A. K. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo aktyviais veiksmais kėsinasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą, tai yra smurtauja prieš fiziškai silpnesnį asmenį – savo seserį R. S.. Kaltinamasis, taikydamasis į galvos sritį, sudavęs ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajai (tačiau jai bandant gintis ir dengiantis veidą, pataikė į jos rankas) ir vieną kartą ranka ją pastūmęs, dėl ko ši atsitrenkė į spintą, turėjo ir galėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti pastarosios sveikatą, kurie tiesiogiai lėmė R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, padarant poodinę kraujosruvą dešiniame žaste. A. K. pripažino jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė nusikalstamą veiką, o jo kaltė įrodyta jo paties parodymais, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų – nukentėjusiosios R. S. parodymais, liudytojos D. V. parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, dėl ko nelieka objektyvių galimybių abejoti, kad nukentėjusiajai kaltinime nurodytu laiku ir byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas užfiksavus smaugimo atvejį R. S. atžvilgiu, tačiau kaip nustatyta iš byloje surinktų įrodymų, šios aplinkybės siejamos su 2018 m. kovo 9 d. įvykiu. Aukščiau aptarti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. K. kaltei pagrįsti.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam asmeniui fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis A. K. smurtavo savo sesers R. S. atžvilgiu, kas pagal BK 248 straipsnio 1 dalies nuostatas yra priskiriama artimam giminaičiui. Šiuo atveju ištirtų įrodymų visetas pagrindžia, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, mušė fiziškai silpnesnį asmenį – seserį R. S., o būtent rankų delnais taikydamasis į nukentėjusiosios galvos sritį ir sudavęs ne mažiau keturis smūgius, o nukentėjusiajai ginantis ir savo rankomis dengiantis veidą, pataikęs į rankas, ir vieną kartą ją pastūmęs, dėl ko nukentėjusioji, praradusi pusiausvyra, dešine kūno dalimi atsitrenkė į greta buvusią spintą, sukėlė jos kūno sužalojimus. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus taikydamasis į asmens gyvybei ir sveikatai svarbią kūno dalį – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 78–84), dėl to teismas jį vertina kaip nusikalsti ir smurtauti artimoje aplinkoje linkusią asmenybę, administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 85, 86), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 88), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 92, 93), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 91).
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. K. parinktina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis per sąlyginai trumpą laiko tarpą nukentėjusiosios atžvilgiu antrą kartą atliko smurtinius veiksmus (pirmasis įvykis užfiksuotas 2018 m. kovo 9 d.), manytina, kad sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas – yra per švelnios. Įvertinus kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo grubiai teisę pažeidžiantį elgesį, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Visų aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, jam nustatytinas skirtinos bausmės dydis – 8 (aštuoni) mėnesiai – artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais, skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, kartu paskiriant įpareigojimus atsiprašyti nukentėjusiosios bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
Paskyrus bausmę, ji vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrintina, su 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešis) mėnesius, t. y. dirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalimi, neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį keičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešis) mėnesius, t. y. dirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neatliktą dalį, kuri nuosprendžio priėmimo dienai yra 6 mėnesiai ir 16 dienų (byloje yra duomenys, jog A. K. į probuojamųjų asmenų registrą įtrauktas 2018 m. balandžio 26 d. (b. l. 78–79)). Pakeitus šią 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį terminuotu laisvės atėmimu, prie šiuo nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą pridėtina 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis.
Kaltinamasis A. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu (b. l. 53), buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu 2018 m. gegužės 29 d., 23.05 val., (b. l. 55) iki 2018 m. gegužės 31 d., 10.35 val., (b. l. 59), iš viso dvi paras, todėl šis laikas, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus A. K. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padaryto nusikaltimo rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su fizinio skausmo sukėlimu savo šeimos nariui – seseriai R. S., į tai, per trumpą laiko tarpą tai jau antras analogiškas A. K. nusikaltimas, padarytas R. S. atžvilgiu, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad A. K. teismo iniciatyva turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė A. K. jau buvo paskirta 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau iki šiol nebuvo pradėta vykdyti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė skirta nebuvo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. K. paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešis) mėnesius, t. y. dirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalimi, neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį keičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K.:
- atsiprašyti nukentėjusiosios R. S.;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 29 d., 23.05 val., iki 2018 m. gegužės 31 d., 10.35 val., (dvi dienos).
Skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.