Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R, 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), bute išgertuvių metu kilus konfliktui, savo kartu gyvenančiam broliui J. R. du kartus kumščiu trenkė į kairę ausį, kas J. R. sukėlė fizinį skausmą, ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią V. R. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. R, 2017 m. balandžio 8 d. apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), bute išgertuvių metu kilus konfliktui, smurtavo prieš savo kartu gyvenantį brolį J. R. – tris kartus rankomis smogė į veido sritį, nubrozdindamas kaktą ir prakirsdamas apatinę lūpą, po to koja spyrė vieną kartą į pilvą ir du kartus į kairį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Baudžiamoji atsakomybė už šią V. R. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. R, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su broliu J. R. apie 3 metus laiko gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 25 d. vakare abu vartojo alkoholį, išgėrė 6 plastikinius butelius 7.5 procentų stiprumo alaus. Girtas nesijautė visiškai. Išgertuvių metu, apie 18 val., tarp jo ir brolio J. R., neatsimena dėl ko, prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis, kambaryje sėdinčiam savo broliui J. R., du kartus kumščiu trenkė į kairę ausį. 2017 m. balandžio 8 d. apie 17 val. grįžo iš draugės gimtadienio, buvo neblaivus, pradėjo gamintis vakarienę. Netrukus į namus grįžo brolis J. R., kuris taip pat buvo neblaivus. Brolis parsinešė tris butelius sidro ir paprašė jo kartu išgerti. Geriant sidrą, brolis J. R. pradėjo rūkyti jo cigaretes. Dėl to jis pradėjo broliui prikaišioti, kad šis viską, ką uždirba, išleidžia cigaretėms, alkoholiui, beveik niekada neperka maisto, o valgo iš jo uždirbtų pinigų pirktą maistą ir dar rūko jo pirktas cigaretes. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nesusilaikęs abiejų rankų delnais tris kartus trenkė broliui J. R. į veido sritį. Po to J. R. nesiramino, pradėjo šaukti, todėl jis dešine koja vieną kartą spyrė broliui į pilvą ir du kartus į kairį šoną. Tai, kad buvo vartojęs alkoholio, jo poelgiui įtakos turėjo, blaivas taip elgęsis nebūtų. Dėl tokio savo poelgio gailisi. Brolio atsiprašė, su juo susitaikė (32, 97–98, 106 b. l.);

nukentėjusiojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog V. R, yra jo brolis, su kuriuo jis kartu apie 3 metus gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 18 val. bute abu su broliu vartojo alkoholį, išgėrė 6 litrinius butelius 7.5 procentų stiprumo alaus. Kai baigė gerti alų, brolis norėjo dar išgerti, tačiau jis broliui pinigų alkoholiui nebedavė. Tada tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu V. R, jam kumščiu trenkė du kartus į kairę ausį, jam tai sukėlė skausmą ir ausis pamėlo. Po suduotų jam smūgių jis iškvietė pareigūnus, į medikus nesikreipė. 2017 m. balandžio 8 d. namuose (duomenys neskelbtini), su broliu V. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu brolis paprašė jo pinigų, o jis pinigų nedavė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu brolis smogė jam tris kartus kumščiu į veidą, nubrozdino kaktą, prakirto lūpą, po to dar spyrė kojomis. Vieną kartą spyrė į pilvą ir du kartus į kairį šoną. Į medikus jis nesikreipė. Brolis tokiais savo veiksmais abiem atvejais sukėlė jam fizinį skausmą. Su broliu susitaikė, jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia (19, 65–66, 80–81 b. l.);

2016 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo, kuriame nurodyta, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams J. R. paaiškino, kad jo brolis V. R, sudavė jam į ausį du smūgius dešine ranka. Smurtą rodantys požymiai: kraujosruva (mėlynė) (02) nuo smūgio ranka (b. l. 14–16);

2016 m. rugsėjo 25 d. 18 val. 20 min. alkotesterio „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0240, patikrinimo Nr. 2649, kuriame užfiksuotas J. R. girtumo tikrinimo rezultatas 2,08 prom. (17 b. l.);

2016 m. rugsėjo 25 d. 18 val. 25 min. alkotesterio „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0240, patikrinimo Nr. 2650, kuriame užfiksuotas V. R. girtumo tikrinimo rezultatas 1,98 prom. (27 b. l.);

2017 m. balandžio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir jo priedu foto lentele Nr. 1, kuriuose užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo J. R. parodymai apie jį sumušusį brolį V. R., įvykio vietos ir J. R. padarytų sužalojimų vaizdai (b. l. 69);

2017 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo, kuriame į įvykio vietą atvykę pareigūnai užfiksavo, kad išgertuvių metu V. R, naudojo smurtą prieš savo brolį J. R.. Smurtą rodantys požymiai: kraujuojant žaizda (04) (b. l. 73–76);

2017 m. balandžio 8 d. 19 val. 15 min. alkotesterio „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0240, patikrinimo Nr. 69, kuriame užfiksuotas J. R. girtumo tikrinimo rezultatas 1,65 prom. (64 b. l.);

2017 m. balandžio 8 d. 19 val. 17 min. alkotesterio „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0240, patikrinimo Nr. 70, kuriame užfiksuotas J. R. girtumo tikrinimo rezultatas 1,78 prom. (93 b. l.).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. R, 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, savo kartu gyvenančiam broliui J. R. du kartus kumščiu trenkė į kairę ausį, o 2017 m. balandžio 8 d. apie 18 val. 30 min. tame pačiame bute išgertuvių metu kilus konfliktui, tris kartus rankomis smogė kartu gyvenančiam broliui J. R. į veido sritį, nubrozdindamas jam kaktą ir prakirsdamas apatinę lūpą, po to koja spyrė vieną kartą į pilvą ir du kartus į kairį šoną, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. R. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo.

V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas V. R, abiem atvejais padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (107 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. R. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę V. R. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 83–84), 2016 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal BK 38 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, todėl, atnaujinus ikiteisminį tyrimą, teisiamas už abi nusikalstamas veikas (b. l. 39–40, 46, 47), administracine tvarka baustas (b. l. 85–86), nedirba (b. l. 90), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 91).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus bei bausmės terminą, artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. R. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Į paskirtą bausmę V. R. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškintina kaltinamajam V. R., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškintina kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus V. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. rugsėjo 25 d.) ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. balandžio 8 d.) ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į paskirtą bausmę V. R. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus V. R. 2016 m. rugsėjo 26 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. nutarimas paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Išaiškinti V. R., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti V. R., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.