Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2021 m. gruodžio 5 d., apie 12.53 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, buto kambaryje, kaire ranka sugriebusi mažametę dukrą L. L., gimusią (duomenys neskelbtini), už dešinės rankos žasto staiga paguldė ją į lovą ir diržu sudavė vieną kartą per dešinės kojos blauzdą, taip, smurtaudama prieš mažametę L. L., sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji R. L. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Parodė, kad įvykio dieną dukra L. L. neklausė, nenorėjo eiti miegoti pietų miego. Vaikas sirguliavo, jai buvo šiek tiek temperatūros, ji prieštaravo paguldoma į lovą. Kai vaikas norėjo lipti iš lovos suėmė jį už rankos ir sulaikė, tačiau vaikas atsikėlė ir pabėgo. Paėmusi sutuoktinio diržą, dukrą norėjo tik pagąsdinti, nenorėjo jos mušti. Tuo metu namuose buvo ir sutuoktinis E. L.. Kai ji dukrai sudavė diržu, pataikė jai į koją. Dukrytė pradėjo verkti, išsigando. Po to, atėjo, prisiglaudė ir jos užmigo. Įvykio dieną jautėsi sudirgusi, nes nesutarė su sutuoktiniu, norėjo skirtis. Dukrytė slogavo, o ji nenorėjo imti nedarbingumo ir neiti į darbą. Įvykio metu mergaitė buvo su marškinėliais ir kelnaitėmis. Mano, jog sudavus diržu dukrai skaudėjo, tačiau tai nėra įprastinė jos auklėjimo priemonė. Po įvykio kalbėjo su dukryte, jos atsiprašė. Su dukra santykiai labai geri. Savo elgesį dukros atžvilgiu vertina labai blogai ir nuoširdžiai gailisi.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes R. L. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. L. duotų parodymų, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Mažametė nukentėjusioji L. L. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu parodė, kad gyvena su tėčiu. Mama dabar gyvena pas juos. Su mama žaidžia su kamuoliukais. Į lauką išeina su dviračiais, piešia. Valgyti gamina tėtis. Valgo makaronų sriubą. Mama gamina košę ir makaronus su pienu. Nebūna kad ji išdykautų. Mama ant jos nepyksta. Mama pyksta ant tėčio, o tėtis ant mamos. Kodėl pykstasi, ji nežino. Mato, kad jie pykstasi. Tėtis liepia mamai eiti iš mašinos, ji išeina, tėtis supyksta. Ji miega su tėčiu. Tėtis duoda pažaisti su telefonu. Kai mama užmigdo, ji skaito pasakas. Kai atsikelia, su mama piešia. Nėra buvę, kad prieš miegą jai kas nepatiktų. Nei iš mamos, nei iš tėčio. Ji ant mamos niekada nėra buvusi supykusi. Skaudėję niekas nėra buvę ir kojytėms nieko nėra buvę. Su mama eina į lauką, paskui važiuoja į sodą. Dar eina į lauką pasivaikščioti su šuniukais. Tai yra Džesika, Braškė, Loja, Lota. Jie visi yra jų. Namuose diržo nėra. Žino, kas yra diržas. Žino, kad su diržu muša negerus paukščius. Yra mačiusi, kaip tėvelis diržu muša gandrą. Jos niekas nėra mušęs diržu. Kad reikės atvažiuoti, sakė tėtis, sakė, kad reikės kalbėti apie mamą ir tėtį. Ką kalbėti, nesakė. Apie juos nieko nenori pasakyti. Su tėčiu sutaria gerai, su mama taip pat gerai. Yra gyvenusi atskirai be mamos, nes vieną kartą mama buvo bloga. Ji mušė tėtį, jos mama nemušė (1 t., b. l. 69–71).

Liudytoju apklaustas mažametės nukentėjusiosios įstatyminis atstovas E. L., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su žmona R. L. turi bendrą vaiką – dukrą L. L.. Santuokoje gyvena jau beveik 10 metų. Per nurodytą laikotarpį vieną kartą oficialiai buvo išsiskyrę, o vėliau susitaikę vėl susituokė. Su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Žmona vaiko atžvilgiu dažnai būdavo agresyvi, tai pasireikšdavo nuolatiniu šaukimu ant vaiko, tačiau nėra pastebėjęs, kad ant dukros kūno būtų kraujosruvų. Atvejis, kai 2021 m. gruodžio 5 d. 12.53 val. sutuoktinė R. L. su jo kelnių odiniu diržu trenkė dukrai per kojas, vienetinis. Pamena, kad tą dieną buvo kitame kambaryje, kai išgirdo šūkavimus sklindančius iš kambario, kuriame sutuoktinė turėjo miegoti kartu su dukra. Kadangi su sutuoktine santykiai tuo metu buvo įtempti, todėl išgirdęs šukavimus atsistojo ir greitai nuėjo į kambarį kur buvo jo dukra. Rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną ir tik pravėręs duris, pradėjo filmuoti ir pamatė, kaip sutuoktinė rankoje turėtu diržą trenkė dukrai per kojas. Vaikas pradėjo verkti ir šoko iš lovos. Pamačiusi, kad jis filmuoja, sutuoktinė puolė ant jo, bandė atimti telefoną, tačiau jai nepavyko. Vaikas visą tą laiką verkė. Praėjus kiek laiko, sutuoktinė nusiraminusi nuėjo atgal pas vaiką. Mano, kad sutuoktinei panaudojus fizinį smurtą vaikui skaudėjo, nes verkė. Nuo 2022 m. sausio mėnesio sutuoktinė su dukra išsikraustė gyventi atskirai, tačiau po to jos poelgio su dukra, jis baiminasi dėl savo vaiko sveikatos, nes nežino, kada ji vėl gali bandyti dukrą nuskriausti, todėl kreipėsi į policiją ir vaikų teisių skyrių, pateikė nufilmuotos nusikalstamos veikos vaizdo įrašą. Apklaustas papildomai nurodė, jog dukra gyvena kartu su juo. Sutuoktinei nedraudžia bendrauti su dukra, ji dažnai ateina praleisti laiką su dukra. Mano, jog dukra apie šį smurto atvejį apklausos metu nekalbėjo, dėl to, kad galimai sutuoktinė paprašė dukros meluoti. Civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 38–43, 46–49, 21–25).

Iš 2022 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11395-22, matyti, kad 2022 m. balandžio 4 d. į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatą su pareiškimu kreipėsi E. L., kuris pranešė, kad 2021 m. gruodžio 5 d. 12.53 val. (duomenys neskelbtini), R. L. panaudojo fizinį smurtą prieš dukra L. L., gimusią (duomenys neskelbtini). R. L. odiniu diržu vieną kartą trenkė mažametei savo dukrai per kojas, dėl ko vaikas pradėjo labai verkti ir trauktis nuo mamos. Po šio įvykio dukra tapo irzli, nerami, pikta. E. L. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota nusikalstama veika. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 1-5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12).

Iš 2022 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kambario ir lovos vaizdas. Lovoje iš vienos lovos pusės sėdi mažametis vaikas – mergaitė L. L., iš kitos lovos pusės link mergaitės į lovą lipa moteris pilkos spalvos bliuskute ir juodomis kelnėmis. Mergaitė verkia ir lipa lauk iš lovos, kai tuo tarpu moteris kaire ranka suima mažametei už dešinės rankos žasto. Suėmusi už dešinės rankos žasto mergaitę patraukia link savęs ir mergaitė atbulomis paguldoma ant nugaros į lovą. Iš karto tik mergaitei atsigulus į lovą, dešinėje moters rankoje matomas juodos spalvos daiktas panašus į diržą, su kuriuo moteris užsimoja ir suduoda mergaitei vieną kartą į dešinę koją, po ko mergaitė susiima rankomis už dešinės kojos blauzdos ir verkia. Moteris pasako žodžius: „Dar savaitę sirgsi“. Mergaitė verkdama atsikelia iš lovos ir išlipa iš jos, kai tuo tarpu moteris atsisuka į ją filmuojantį asmenį (1 t., b. l. 87–89)

Iš 2022 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai. Apžiūrint pirmąjį vaizdo įrašą, nustatyta: apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „received_395706049096233“, vaizdo įrašo trukmė 2.54 min. Įraše matoma L. L. ir R. L.. Veiksmas vyksta bute. R. L. prieina prie kameros ir pasako, kad filmuojama nebus, iš balso girdisi, kad E. L. jai atsako, kad jis turi teisę filmuoti po to kaip ji vakar pasielgė. R. L. paprašė E. L. prie vaiko tokių nesąmonių neišsidirbinėti ir išjungti telefoną. Šiam atsisakius tai padaryti, R. L. atsisveikina su dukra ir eina link išėjimo iš buto. Mergaitė pradeda rėkti. Mama vaikui atsako, kad tėtis neleidžia, tėtis nurodo, kad leidžia, o ji atsako, kad jos filmuoti neturi teisės. Mergaitė nubėga prie buto durų ir užstoja išėjimą. Pokalbio metu E. L. R. L. nurodo, kad vaikas jam pasakė, jog ji prašė meluoti. Mama atsisuka į mergaitę ir klausia „L. aš tavęs prašiau meluoti?“, mergaitė besišypsodama sako: „taip“. Mama paklausia vaiko: „Ką aš tau sakiau meluoti?“. Mergaitė žiūri į filmuojantį tėtį ir pradeda šypsotis ir linksėti galvą, bei priėjusi prie mamos jai ranką padeda ant peties. R. L. atsisukusi į E. L., klausia jo: „Kodėl tu dabar jai liepi taip sakyti?“. Šis atsako: „Neliepiau“. Toliau vaikas kalbančiai mamai, ranka bando uždengti burną. E. L. paprašo R. L. išeiti. Vaikas prašo tėčio filmuoti. R. L. paklause: „Taip išmokinai vaiką?“. Mergaitė vis prašo tėvo filmuoti. R. L.klausia mergaitės: „Ar aš tau sakiau meluoti? Lėja šypsodamasi pasižiūri į filmuojantį savo tėvą ir maivydamasi pasako: „Mamai sakei: meluok meluok meluok“. R. L. klausia: „Ką meluoti sakiau?“. Mergaitė ranka liečia mamos veidą ir pasako: „Mažeikiuose“. Mama atsako: „Ką aš tau sakiau meluoti?“. Mergaitė atsako: „Taip“. Toliau mergaitė atsidaro buto duris ir laksto po laiptinę. Apžiūrint antrąjį vaizdo įrašą, nustatyta, jog apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „20220428_151834“, vaizdo įrašo trukmė 2.44 min. Matoma L. L., girdisi E. L. balsas: „L., ką mamytė tavęs prašė pameluoti tai tetai?“. L. L. atsako: „Nu apgauti“, E. L.: „Ką prašė apgauti?“. L. L.: „Nu tetą“. Klausiama: „Dėl ko prašė apgauti“. L. L.: „Nu dėl to“. E. L. klausia: „Mamytė tavęs, vakar kai buvo atėjusi, prašė?“. L. L.: „Taip sakė apgauk tetą. Daugiau nieko“. E. L. bando išklausti mergaitės kaip prašė, tačiau mergaitė neatsakė (1 t., b. l. 94–96).

Iš 2022 m. balandžio 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 115 cm ilgio, 3,02 cm. pločio odinis diržas (1 t., b. l. 77–78), kurį Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu pateikė E. L. (1 t., b. l. 74–76). 2022 m. balandžio 29 d. Nutarimu grąžinti daiktus minėtas diržas grąžintas E. L. (1 t., b. l. 82–83).

Liudytoja I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra ikimokyklinio ugdymo skyriaus ugdymo mokyklos (duomenys neskelbtini) auklėtoja. 2021 metų rugsėjo mėnesį į jos auklėjamą grupę atėjo iš kito skyriaus mažametė L. L.. Mergaitė yra labai lengvai bendraujanti tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, mokanti išreikšti savo nuomonę. Yra linkusi prieštarauti. Nuo mokslo metų pradžioje iki balandžio 11 d., mergaitę į darželį visada vesdavo tik mama, tačiau balandžio 11 d. ją atvedė tėtis. Nuo šios dienos į darželį mergaitę visada veda tik tėtis. Kiek pastebėjo, mergaitė tiek su mama, tiek su tėčiu elgdavosi labai gerai, bendravimas buvo šiltas. Kol mama ją vesdavo labai laukdavo ateinančios pasiimti mamos, tas pats ir su tėčiu. Tačiau vieną dieną, neprisimena kokia tai buvo diena, Lėjos pasiimti iš darželio atėjo abu tėvai. Tada pastebėjo, kad mergaitė laikosi atstumo nuo mamos, tai yra mama norėjo ją pabučiuoti, o mergaitė to padaryti neleido. Kiek jai yra žinoma šeimoje vyksta skyrybų procesas. Kol mergaitė gyveno su mama ir tėčiu, niekada nėra pastebėjusi jokių mėlynių ar žaizdų, mergaitė niekada nėra pasakojusi, kad šeimoje patirtų smurtą, nėra rodžiusi jokių mėlynių. Mergaitė nėra linkusi atvirauti apie šeimą (1 t., b. l. 102–105).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog R. L., suduodama odiniu diržu savo mažametei dukrai L. L. per dešinės kojos blauzdą sukėlė jai fizinį skausmą. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamoji, būdama suaugusi ir pakaltinama, viena kartą suduodama diržu savo mažametei dukrai, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių ir nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji būtų turėjusi pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. L. sukėlė fizinį skausmą mažametei L. L., todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo padaręs tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies punktuose išvardytų sąlygų visuma: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą ar susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi įrodymais pagrįsti visas šias aplinkybes bei konstatuoti jų buvimą.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji R. L. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, ji vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudą yra sumokėjusi, administracinė nuobauda galiojanti, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji R. L. nukentėjusiosios atsiprašė, ji jai atleido, ką patvirtina susitaikymo su nukentėjusiosios atstovu pagal įstatymą protokolas (2 t., b. l. 25). Turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamoji nusikalstamų veikų nedarys. Dėl šių aplinkybių taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos, kaltinamoji R. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad R. L. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, R. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b. l. 137–138).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. APD-2022-09878 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai yra 427,10 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje nukentėjusiąją L. L. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Algimantas Ruginis. Išlaidas dėl atstovavimo patyrė valstybė, išlaidų dydis patvirtintas pateiktais dokumentais. Byloje priimamu nuosprendžiu byla nutraukiama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas buvo būtinas, sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant nukentėjusiąją L. L., šiuo atveju iš kaltinamosios R. L. nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės laikmenos (2 vnt.), esančios vokuose prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jai susitaikius su nukentėjusiosios įstatyminiu atstovu E. L., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. L., kad jei per vienerius metus ji padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (427,10 Eur advokato Algimanto Ruginio užmokesčio) iš R. L. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas (2 vnt), esančias vokuose prie bylos 1 tomo viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.