Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, O. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2010-07-19 nutarimo, kuriuo jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 6 d. 30 Lt bauda, pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį paskirta 150 Lt bauda ir paskirta subendrinta administracinė nuobauda 200 Lt bauda, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės patrulis 2010-07-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad O. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 202 ir 21 punktuose numatytus reikalavimus, nes 2010-07-15 18²⁰ val. Taikos pr., 10, Klaipėda, vairuodamas automobilį BMW 318, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis ir važiavo neužsisegęs saugos diržą ( automobilis su įrengtais saugos diržais).

Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio specialistas 2010-07-19 nutarimu O. P. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė 30 Lt baudą, pripažino kaltu padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė 200 Lt baudą ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą 200 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies , vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Asmens kaltė prielaidomis negali būti grindžiama, todėl reikalingi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys asmens kaltę. Nagrinėjamoje byloje tokiais įrodymais laikytini policijos pareigūnų liudytojų E.T. ir N. V. parodymai. Liudytojai patvirtino, jog jie matė, kaip O. P. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržą. Teismui nėra pagrindo abejoti nuosekliais liudytojų policijos pareigūnų parodymais, sutampančiais su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis pažeidimo padarymo ir nustatymo aplinkybėmis (b.l. 12-15). Pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymai laikytini objektyviais. Jų parodymus nepaneigia liudytojos K. P. parodymai. Ji yra asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, sutuoktinė. Teismo vertinimu, K. P. gali siekti padėti O. P. išvengti administracinės atsakomybės ir duoti neobjektyvius jį teisinančius parodymus.

Institucija, nagrinėdama administracinę bylą, padarė klaidą, nes nutarime nebuvo nurodyti paskirtų baudų dydžiai (b.l. 6, 10-11). Teismui pareikalavus pateikti nutarimo originalą, Institucija pateikė nutarimo originalą ir Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio specialisto R. V. tarnybinį pranešimą, kuriame jis nurodė, jog dėl ryšių trikdžių elektroninėje erdvėje, neužsifiksavo skiriamų baudų dydžiai (b.l. 45-50). R. V. apklausiamas liudytoju patvirtino, jog dėl techninių priežasčių nutarime nebuvo užfiksuoti baudų dydžiai ir kad tai paaiškėjus bylos nagrinėjimo teisme metu padaryta klaida ištaisyta (b.l 60-63). Liudytojo apklausos metu R. V. parodė, jog jis taisydamas klaidą nurodė neteisingą paskirtos baudos dydį pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį, nes buvo paskyręs 150 Lt baudą, o ne 200 Lt. baudą. Liudytojo parodymai sutampa su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. P. paaiškinimais ir skunde nurodyta aplinkybe, jog jam buvo paskirta 150 Lt bauda. Skunde jis nurodė, kad jam paskirta 150 Lt bauda, nors jo turimame nutarimo nuoraše baudų dydžiai nenurodyti. Teismas, įvertindamas nustatytas bylos aplinkybes, padarytą klaidą ištaisys, nurodydamas, jog baudos dydis pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį yra 150 Lt. Toks vidurkio baudos dydis pažeidėjui gali būti paskirtas pagal ATPK 30² straipsnio nuostatas. Teismas turi teisę padarytą klaidą ištaisyti ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad O. P. nepadarė ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo, todėl nutarimas šioje dalyje nenaikintinas. Pažeidėjas neginčija, jog vairuodamas automobilį kalbėjo telefonu, todėl ši jo padaryta veika neanalizuotina. Administracines nuobaudas paskyrė pareigūnas turintis, teisę nagrinėti tokios kategorijos bylas. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog jis turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 16-17). Tai O. P. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti teisėtvarkos pažeidimus ir tai, jog prevenciniai nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje nepasiekti, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utaria:

panaikinti Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio specialisto 2010-07-19 nutarimą, kuriuo O. P. paskirta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį 30 Lt bauda, pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį paskirta 200 Lt bauda ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta administracinė nuobauda 200 Lt bauda,

pripažinti O. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 134 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskirti pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį 150 Lt baudą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį 30 Lt baudą ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, paskirti subendrintą administracinę nuobaudą 150 Lt baudą.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutartimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.