Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Antanui Leikiui, dalyvaujant ieškovėms L. P., M. V., ieškovių atstovei advokatei Viktorijai Perepiolkinai, atsakovės UAB „Urtegina“ atstovui advokatui Laimonui Straukai, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių L. P. ir M. V. ieškinį atsakovei UAB „Urtegina“, tretieji asmenys V. P., A. U., A. U., S. R., dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei ieškovių L. P. ir M. V. ir atsakovės UAB „Urtegina“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Šia sutartimi atsakovė (rangovas) įsipareigojo pateikti visą darbo jėgą, įrengimus, paslaugas, įrankius ir kitas įvairaus pobūdžio ir paskirties darbo priemones, reikalingas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame užsakovui, remiantis projektu pastatyti gyvenamąjį namą su mansarda ir garažu, perduoti namą ir su statyba susijusius dokumentus užsakovui, o užsakovas (ieškovės) įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (t. 1, b. l. 9?15). Ieškovė sumokėjo atsakovei visą pagal rangos sutartį nustatytą sumą (t. 1, b. l.16?20, 91?106). Ieškovės nustatė atliktų statybos darbų trūkumus ir kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamos juos ištaisyti. Atsakovė atsisakė ištaisyti ieškovių nurodytus statybos darbų trūkumus.

Tarp šalių kilo ginčas dėl rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo bei nuostolių, susijusių su pastatyto gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų ištaisymu, atlyginimo.

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo ją perduoti atliktus statybos darbus ieškovėms, perduoti ieškovėms statybos dokumentus, PVM sąskaitas faktūras ir visus brėžinius, kuriuose pažymėti visi darbo metu atlikti pakeitimai bei įpareigojo atsakovės likvidatorių dalyvauti komisijos darbe, pripažįstant ieškovių gyvenamąjį namą tinkamu naudoti.

Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 7 punkte, 2002-05-14 aplinkos ministro įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 12.20 punkte numatyta, kad rangovas privalo dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla – laikydamasi tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendadarbiauti (CK 6.691 str.). Iš tarp šalių sudarytos rangos sutarties turinio matyti, kad atsakovė buvo prisiėmusi pareigą aktyviai dalyvauti pripažįstant ieškovių gyvenamąjį namą tinkamu naudoti. Teisėjų kolegija atsakovės nurodytos aplinkybės, kad individualių namų statybos (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo požeminės komunikacijos nėra priduotos valstybinei statybos inspekcijai, nepripažįsta esmine, kuri atleistų atsakovę nuo norminiuose aktuose nustatytų ir rangos sutarimi prisiimtų pareigų tinkamo įvykdymo. Atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja tiek bendrosios rangos sutartinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.662 str.), tiek specialiosios (CK 6.694 str.), Statybos įstatymas, 2002-04-30 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 211 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002. Atsakovė statybos rangos sutartimi taip pat įsipareigojo perduoti visus atliktus statybos darbus ieškovėms. Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 6 punktas įpareigoja rangovą vykdyti statybą pagal norminių aktų reikalavimus ir įforminti norminių statybos techninių dokumentų nurodytus statinio statybos dokumentus bei perduoti juos statytojui (užsakovui), o jei yra juos praradęs – turi savo lėšomis juos atkurti. Iš šalių sudarytos rangos sutarties turinio matyti, kad rangovas įsipareigojo, užbaigęs darbus, visus brėžinius, kuriuose pažymėti visi darbo metu atlikti pakeitimai, PVM sąskaitas faktūras pateikti užsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė perdavė visus atliktus statybos darbus, statybos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir visus brėžinius, kuriuose pažymėti visi darbo metu atlikti pakeitimai, ieškovėms.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismo nustatyti įpareigojimai nėra susiję su likviduojamos bendrovės veiklos nutraukimu. Pažymėtina, kad atsakovė savo valia nusprendė nutraukti įmonės veiklą ir likviduotis (CK 2.106 str. 1 p.), tačiau įmonės likvidavimas nėra pagrindas atleisti ją nuo savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įmonės kreditoriams. Likviduojamas juridinis asmuo privalo atsiskaityti su visais savo kreditoriais, baigti vykdyti sandorius (CK 2.111 str.). Todėl tai, kad atsakovės likvidavimas dėl jos prisiimtų įsipareigojimų pagal rangos sutartį įvykdymo gali užtrukti, nėra pagrindas įmonei nevykdyti prisiimtų savo įsipareigojimų ieškovėms.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2009-02-19 sprendimo dalys, kuriomis teismas įpareigojo atsakovę perduoti atliktus statybos darbus ieškovėms, perduoti ieškovėms statybos dokumentus, PVM sąskaitas faktūras ir visus brėžinius, kuriuose pažymėti visi darbo metu atlikti pakeitimai, bei įpareigojo atsakovės likvidatorių dalyvauti komisijos darbe, pripažįstant ieškovių gyvenamąjį namą tinkamu naudoti, yra teisėtos bei pagrįstos ir jas keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbų trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 str. 1 d.). Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs rangovo atsakomybės apimtį, kylančią vykdant rangos sutartį, bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios kategorijos bylose. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taigi tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės, nes rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymų numatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo sutarties vykdymo metu pareigą. Tačiau ši griežta, t. y. be kaltės, atsakomybė taikytina atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymų nustatyta rangovo darbų kokybės garantija, o 3 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad statybos darbų atlikimas rangovui (atsakovei) statybos įmonei buvo verslas, todėl atsakovės atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės. Iš defektinio akto nustatyta, kad statybos metu nebuvo vykdoma techninė priežiūra, nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas, nefiksuojami paslėpti darbai, nesurašyti jų aktai, nėra panaudotų medžiagų kokybės atitikties sertifikatų, panaudotos įrangos dokumentų, nusižengta projektiniams sprendimams, be užsakovo rašytinio sutikimo pakeistas projektas, neteisingai užfiksuotas patalpų plotas, pagal kurį buvo atsiskaitoma už darbus, išvardyti matomi defektai ir nebaigti darbai (t. 1, b. l. 21). Iš lokalinės sąmatos nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos remonto darbų pagal defektinį akta kaina – 77 981 Lt (t. 1, b. l. 26?28). Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovių pateikti įrodymai dėl darbų trūkumų nėra pakankami atsakovės atsakomybės mastui nustatyti, tačiau teisėjų kolegija mano, kad jie įrodo, kad atsakovė nekokybiškai atliko statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovės nurodytų pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumų pobūdžio, trūkumų kilimo priežasčių, nesiejo šių defektų atsiradimo priežasčių su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui kilus neaiškumų dėl statybos darbų trūkumų ir jų kylimo priežasčių, reikėjo paskirti statybinę teismo ekspertizę, kuri būtų patvirtinusi arba paneigusi tas aplinkybes, kuriomis ieškinį grindė ieškovės. Pažymėtina, kad statinio kokybės ekspertizės tikslas yra ne tik konstatuoti esamus trūkumus, bet ir juos tiksliai ir konkrečiai lokalizuoti, diagnozuoti jų atsiradimo priežastis bei konkretizuoti, dėl kurio statybos dalyvio – statytojo, rangovo, projektuotojo, statybos techninio prižiūrėtojo ar kitų asmenų – kaltės šie trūkumai atsirado, ir viso to pagrindu atsakingai konstatuoti, kokia suma yra reikalinga šiems trūkumams šalinti. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių, nes visą įrodinėjimo pareigą perkėlė tik ieškovėms. Pažymėtina, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Atsakovė neįrodė CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, kurios atleistų rangovą nuo atliktų darbų trūkumu, šalinimo, vienintelė jos nurodoma aplinkybė yra ta, kad ji yra likviduojama įmonė, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsakyti už atlikto darbo defektus.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, todėl būtina šioje byloje rinkti ir vertinti naujus įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali ieškovių reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su gyvenamojo namo trūkumų ištaisymu, atlyginimo išnagrinėti iš esmės, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovių reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su pastatyto gyvenamojo namo trūkumų ištaisymu, atlyginimo, naikintina ir ta bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimo dalį dėl nuostolių, susijusių su pastatyto gyvenamojo namo trūkumų ištaisymu, atlyginimo ir šį reikalavimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.