Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., A. B., antstolė Virginija Paunovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 2, 3 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ir laikoma, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.87 straipsnis, 3.117 straipsnis). Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą bei siūlo skolininkui nusistatyti savo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šiame straipsnyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas.

Iš byloje esančių duomenų ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės Virginijos Paunovienės kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko A. B. pagal Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. vykdomąjį įrašą pareiškėjos naudai.

Antstolė 2024 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės dalį gaunamų pajamų, esančių darbdavio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ žinioje. Antstolė 2024 m. balandžio 29 d. pasiūlymu dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo patvarkymo areštuoti lėšas surašymo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolės kontoroje gautas nebuvo. 2024 m. liepos 18 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyti išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Gyventojų registro duomenimis A. B. nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs. Jo sutuoktinė – V. B..

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininko sutuoktinė V. B. nuo (duomenys neskelbtini) gauna atlyginimą už darbą iš uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“. Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija, todėl laikoma, kad suinteresuoti asmenys santuokoje įgytą turtą (tame tarpe ir gaunamą darbo užmokestį) valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Nesant galimybės per protingą terminą išieškoti skolos iš skolininko pajamų, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas ir nustatoma, kad skolininko A. B. sutuoktinės V. B. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui A. B. (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis ir kitos prilygintos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.