Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
1A-121-327/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45037-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
E. V.
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45037-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. ape­liacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straips­nio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 187 straips­nio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo principą (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) ir E. V. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2017 m. spalio 27 d.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, kaltinamojo išbūtas sulaikyme ir suėmime: laikotarpiai nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. spalio 27 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki bausmės vykdymo pradžios. Iki bausmės vykdymo pradžios E. V. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas.

Procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsnio pagrindu, kaltinamajam savanoriškai atlyginus nukentėjusiajai D. J. nusikaltimais padarytą žalą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent:2017 m. rugsėjo 2 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), stiklo braižikliu išdaužęs aikštelėje stovėjusio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. J., kairės pusės priekinių durų lango stiklą bei kairės pusės galinių durų lango stiklą, įsibrovė į automobilį, iš kurio pasikėsino pagrobti automobilio gamyklinį multimedijos įrenginį, 450 Eur vertės, klimato valdymo bloką ir pa­va­rų svirtį, bendros 80 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas ir dėl to priverstas pasišalinti.Be to jis, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu tyčia stiklo braižikliu išdauždamas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. J., kairės pusės priekinių durų lango stiklą, 80 Eur vertės, bei kairės pusės galinių durų mažojo lango stiklą, 100 Eur vertės, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrankiais subraižė klimato valdymo bloką bei pavarų svirties apdailą, bendros 80 Eur vertės, ir kairės pusės priekinių durų vidinę dalį, 100 Eur vertės, sugadino svetimą nukentėjusiosios D. J. turtą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamasis yra kelis kartus teistas, nors bausmes atliko, tačiau teistumas neišnykęs. Teismas padarė išvadą, kad dėl šių aplinkybių kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. prašo panaikinti likusią bausmė dalį. Nurodo, kad jau yra atlikęs pusę jam paskirtos bausmės, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atlygino nu­ken­tėjusiajai padarytą žalą, yra registruotas darbo biržoje. Teigia, kad nėra jo atsakomybę sun­ki­nančių aplinkybių, dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir labai gailisi. Nuteistasis ateityje pasižada gyventi dorai ir nebedaryti naujų nusikaltimų.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Svidinskaitė-Ri­di­kė pa­teikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame prašo ape­liacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį be pakeitimų.Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo sušvelninti baus­mę. Apeliacinės instancijos teismas, neper­ženg­damas apeliacinio skundo ribų, pa­tik­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­lia­ci­niame skunde (BPK 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas E. V. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pa­tik­rin­tais duo­menimis. Nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, juos išanalizavo ir įver­tino, bei padarė fak­ti­nes aplinkybes atitinkančias išvadas. Indivi­dua­li­zuodamas ir skir­damas E. V. bausmę pirmos instancijos teismas ben­drų­jų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straips­nyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nu­si­kaltimo pavojingumo laipsnį, nu­teis­tojo kaltės formą ir rūšį, at­si­žvelgė į pa­darytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo as­me­ny­bę, jo atsakomybę leng­vi­nan­čias aplin­ky­bes ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl baus­mės paskir­ties ir paskyrė tin­ka­mos rūšies ir dydžio bausmę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. V. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau eilę kartų teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Iš bylos duo­menų taip pat matyti, kad E. V. nedirba. Visos teismo nus­tatytos aplin­ky­bės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteis­to­jo pa­da­ry­tos nu­si­kalstamos veikos nėra at­sitiktinės, yra nu­lemtos susiformavusių neigiamų ver­ty­binių nuos­ta­tų ir, kad anksčiau paskirtos baus­mės nepa­darė po­veikio E. V. elgesiui. Apylinkės teis­mas pagrįstai sprendė, kad anks­tesnės baus­mės nepa­keitė kal­ti­na­mojo po­linkio nusi­kals­ti, ir jam paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atė­mimą. Nus­ta­ty­da­mas laisvės atėmimo bausmės trukmę pirmos ins­tan­cijos teismas atsi­žvelgė į nuteistojo at­sa­ko­mybę lengvinančias ap­lin­kybes, jog jis prisipažino kaltu ir nuo­šir­džiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), nustatė jo atsa­ko­my­bę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nu­teistasis skunde nurodo, jog pri­pa­žino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir atlygino žalą, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės pir­mosios instancijos teismo jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę.Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų, pagal 187 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tei­sėjų kolegija pa­žy­mi, jog paskirtų laisvės atėmimo bausmių dy­džiai už padarytas nusikalstamas veikas yra gerokai mažesni, negu sank­ci­jose nu­ma­tyti bausmės vi­dur­kiai, artimesni minimaliems, todėl nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos ben­dro­sios baus­mių sky­rimo taisyklės, numa­tytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikia­moms sąly­goms nu­teis­tajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta baus­mė su­ma­žinta trečdaliu.Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nuteistasis nenori būti išregistruotas iš darbo biržos. Pa­si­sa­kydamas dėl šio argumento aukštesnysis teismas sprendžia, jog dėl šios aplinkybės nėra pa­grindo švelninti E. V. paskirtą bausmę. Ši aplinkybė buvo darant skun­džia­mu nuos­prendžiu nustatytus nu­si­kaltimus, tačiau neturėjo įtakos E. V. apsis­pren­dimui nusikalsti. Nu­teistajam paskirta ga­lu­tinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo asme­ny­bei, nu­si­kaltimų pavojingumo po­būdžiui ir laipsniui, o visuomenės interesas būti apsaugotai nuo E. V. nusikalstamo elgesio nusveria nuteistojo reikalavimus sušvelninti baus­mę skun­de nurodytais motyvais.Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti es­mi­niai BPK pa­žeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teis­tojo teisės ir kurie būtų su­kliudę teis­mui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teis­mas išvadas dėl baus­mės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duo­me­nimis ir pa­kan­ka­mai motyvavo. E. V. paskirta bausmė nėra nepropor­cin­gai griež­ta ir neprieš­ta­rauja tei­sin­gumo principui, todėl nuos­prendis paliekamas galioti nepakeistas, o apelia­ci­nis skundas at­metamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas