Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-28 · Administracinė byla Nr. eI3-1053-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
eI3-1053-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03327-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini), Padovinio bendruomenė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1053-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03327-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) bendruomenės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) bendruomenė kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Departamento Marijampolės valdybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (15.3)-AD5-14412 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo (e. b. l. 1-8).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė su 2019 m. liepos 21 d. prašymu, 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymu, 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybą dėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės oro ir švarios aplinkos, oro užterštumo ištyrimo, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje pažeidžiama ekologinė pusiausvyra tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamosios aplinkos ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB) gamybos. Jau keli metai iš eilės (duomenys neskelbtini) gyventojai skundžiasi slogiu, aitriu srutų kvapu (amoniako, sieros). Prašė išanalizuoti (duomenys neskelbtini) ŽŪB mėšlo tvarkymo technologinį procesą, išsiaiškinti kuriame etape gali susidaryti amoniako, sieros ir kitų kenksmingų medžiagų kritinis kiekis, kenkiantis (duomenys neskelbtini) gyventojų sveikatai, aplinkai bei prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) ŽŪB laikytis geros gamybos praktikos reikalavimų, prašė išsiaiškinti galimai ekologinės avarijos priežastis, nustatyti teršėją, nubausti, įpareigoti teršėją laikytis saugos reikalavimų, užtikrinti gyventojams orą, atitinkantį LR higienos normas.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas priimdamas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, neišanalizavo ir motyvuotai nenurodė (duomenys neskelbtini) ŽŪB mėšlo tvarkymo technologinio proceso, išsamiai nesiaiškino, kuriame etape gali susidaryti amoniako, sieros ir kitų kenksmingų medžiagų kritinis kiekis, kenkiantis (duomenys neskelbtini) gyventojų sveikatai, aplinkai bei nenurodė (duomenys neskelbtini) ŽŪB laikytis teisės aktų reikalavimų, nenustatė, koks asmuo galimai teršė aplinkos orą, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrinami teisės aktų reikalavimų vykdymas bei švarus ir teisės aktus atitinkantis oras (duomenys neskelbtini) gyventojams.

Į 2019 m. rugpjūčio 12 d. skundą atsakovas atsakė iškart tą pačią dieną, tai patvirtina, kad skundas nebuvo išsamiai išnagrinėtas. Teigia, kad tokiu būdu nagrinėdamas pareiškėjos skundus atsakovas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Aplinkos apsaugos departamento nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas. Atsakovas taip pat neužtikrino LR Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Orhuso konvencijos nuostatų laikymosi.

Rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. l. 58-60) pareiškėja papildomai nurodė, kad gyventojai nėra nusistatę prieš žemės ūkio bendroves, tačiau siekia, kad subjektai, kurie teršia orą jo neterštų, kad nepažeistų asmenų teisės gyventi tinkamoje sveikoje aplinkoje. Aplinkos oro tyrimų vykdymas tuo metu, kai nėra juntamas kvapas yra betikslis. Teigia, kad atsakovas turėjo imtis priemonių, kad toks tyrimas būtų atliekamas tuomet, kai informuojama apie taršą, o ne po keleto dienų.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 33-37).

Nurodė, kad jis savo kompetencijos ribose atliko pareiškėjo prašymų tyrimą ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (15.3)-AD5-14412 „Dėl prašymų“ pateikė atsakymą, informuojant, kad 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Nuo paskutinio neplaninio patikrinimo (2019 m. gegužės 27 d.) bendrovės ūkinė veikla nepasikeitusi, mėšlo ir srutų tvarkymo technologija nepakitusi. Srutos kaupiamos penkiuose kauptuvuose, juose suformuotos plaukiojančios dangos. Prevencijai nuo nemalonių kvapų susidarymo naudojamas skystasis humusas. Tikrinimų metu bendrovės teritorija buvo tvarkinga, neužteršta srutomis ar mėšlu. Departamento užsakymu, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus darbuotojai 2019 m. liepos 30 d. paėmė amoniako ore mėginius (duomenys neskelbtini) ŽŪB poveikiui aplinkos oro kokybei nustatyti. Nustatyta tvarka amoniako koncentracija buvo tiriama 3 taškuose. Šie tyrimų rezultatai parodė, kad išmatuota koncentracija aplinkos ore nei viename tyrimo taške neviršijo šiam teršalui nustatytos (pusės valandos) ribinės aplinkos oro užterštumo vertės - 0,2 mg/m³.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės veiklos rūšis - augalininkystė ir gyvulininkystė (augina 1799 vienetus sutartinių gyvulių). Gyvulių fermos yra rytinėje (duomenys neskelbtini) kaimo pusėje, nuo kaimo nenutolę. Kvapai, kuriais skundžiasi pareiškėja, dažniausiai sklinda nuo gyvulių fermų, srutų kauptuvų ir mėšlidžių. Bendrovė turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Nr. 8.6.-57/10. 2015 m. balandžio 23 d. gavusi atrankos išvadą Nr. (15.4)-A4-4537, kad fermų komplekso dalies rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Iš pareiškėjos prašymų turinio matyti, kad pareiškėja praneša apie kito asmens galimai daromus aplinkosauginius pažeidimus - aplinkos oro teršimą kenksmingomis medžiagomis - kas, be abejo, turi neigiamos įtakos visos bendruomenės gyvenimo kokybei. Galimo aplinkosauginio pažeidimo nustatymas ir tyrimas vykdomas remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Aplinkos apsaugos įstatyme ir, reikalui esant - Administracinių nusižengimų kodekse nustatytomis procedūromis ir terminais. Atsakovas, ištyręs pranešimus apie galimus aplinkosauginius pažeidimus, pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu, taip, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymas, pateikė atsakymą apie atliktus veiksmus, t. y. pateikė informacinio pobūdžio dokumentą, kuris jokios įtakos pareiškėjos teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams neturi. Jei ir būtų atsakovo atsakymas panaikintas, tai jokios įtakos pareiškėjo interesams nebūtų, nes šiuo atsakymu nei taikomos kokios nors poveikio priemonės ar sankcijos, nei nustatomi įpareigojimai ar nurodymai, kuriuos pareiškėja turėtų įvykdyti, nei naikinami ar stabdomi leidimai. Net jei teismas ir įpareigotų atsakovą pareiškėjos prašymus tirti iš naujo, šiai dienai situacija aplinkos ore jau gali būti pasikeitusi ir prašymo pakartotinis ištyrimas pareiškėjos gyvenimo kokybės, turėtos, prašymuose nurodytu metu nepakeis.

Paaiškino, kad pareiškėjo prašymų - išanalizuoti (duomenys neskelbtini) ŽŪB mėšlo tvarkymo technologinį procesą, išsiaiškinti kuriame etape gali susidaryti amoniako, sieros ir kitų kenksmingų medžiagų kritinis kiekis, kenkiantis (duomenys neskelbtini) gyventojų sveikatai ir aplinkai, įpareigoti (duomenys neskelbtini) ŽŪB laikytis geros gamybos praktikos reikalavimų - vykdymas yra ne atsakovo kompetencijoje, juo labiau, kad, kaip parodė laboratorinis tyrimas, kenksmingų medžiagų „kritinis kiekis“ aplinkos ore nėra viršijamas. Ir be papildomo tyrimo žinoma, kad amoniako išmetimai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje atsiranda iš gyvulių ir nuo srutų rezervuarų bei mėšlidžių, ir jo kiekis aplinkos ore tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku gali keistis nuo klimatinių sąlygų, gyvulių kiekio pokyčio ar vykstant tam tikriems technologiniams procesams.

Šalies argumentai

Pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 8 d. antrojo prašymo turinio esmė nesiskiria nuo pirmojo prašymo - pranešimas apie galimą aplinkosauginį pažeidimą, tačiau pareiškėja jokių objektyvių duomenų, jog amoniako koncentracija aplinkos ore viršija ribines vertes, ar, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje įvyko ekologinė avarija, nepateikė. 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėja pateikė trečiąjį prašymą, analogišką pirmiems dviems prašymams, kuriame prašė nustatyti teršėją, jį nubausti ir užtikrinti (duomenys neskelbtini) gyventojams orą, atitinkantį LR higienos normas.

Pažymėjo, kad Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas G. T. 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau aplinkosauginių pažeidimų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės veikloje nenustatė, ką patvirtina ir 2019 m. rugsėjo 6 d. tyrimų rezultatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakymą į visus tris prašymus buvo nuspręsta rengti viename dokumente, nes prašymai turi pakartotinumo požymių. Taigi, pareiškėjos prašymai buvo ištirti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į prašymų turinio esmę, buvo pateiktas Viešojo administravo įstatymo reikalavimus atitinkantis atsakymas. Remiantis išdėstytu, pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Marijampolės valdybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakymo Nr. (15.3)-AD5-14412 į pareiškėjos teiktus 2019 m. liepos 21 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d., ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymus (b. l. 13-14).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybą su prašymu „Dėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės oro ir švarios aplinkos“, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje pažeidžiama ekologinė pusiausvyra tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamosios aplinkos ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB gamybos. Jau keli metai iš eilės (duomenys neskelbtini) gyventojai skundžiasi slogiu, aitriu srutų kvapu (amoniako, sieros). Šis kvapas gyvenvietę apgaubia diena iš dienos, vasarą žmonės negali būti lauke, atsidaryti langų, nes namai prasmirsta mėšlo aitriu kvapu. Prašė išanalizuoti (duomenys neskelbtini) ŽŪB mėšlo tvarkymo technologinį procesą, išsiaiškinti kuriame etape gali susidaryti amoniako, sieros ir kitų kenksmingų medžiagų kritinis kiekis, kenkiantis (duomenys neskelbtini) gyventojų sveikatai, aplinkai bei prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) ŽŪB laikytis geros gamybos praktikos reikalavimų (e. b. l. 9).

2019 m. rugpjūčio m. 8 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu „Dėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės 2019 m. rugpjūčio 7 d. oro užterštumo“, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyventojų namus 2019 m. rugpjūčio 7 d. apie 24 valandą apgaubė aštrus, aitrus, nemalonaus skonio kvapas. Šis kvapas išsilaikė iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. 6 valandos ryto. Galimai tai buvo amoniako ir sieros mišinys (srutų) kvapas. Tokia didelė koncentracija kenksmingų medžiagų galėjo susidaryti iš netoliese veikiančių (duomenys neskelbtini) ŽŪB fermų. Nurodė, kad daro išvadą, kad tuo metu neveikė arba blogai buvo eksploatuojama įranga. Pareiškėjas atsakovo prašė išsiaiškinti galimai ekologinės avarijos priežastis ir įpareigoti teršėją laikytis saugos reikalavimų (e. b .l. 11).

Taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu „Dėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės 2019 m. rugpjūčio 12 d. dienos oro užteršimo", kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyventojų namus 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 1 valandą apgaubė aštrus, aitrus, nemalonaus skonio kvapas. Šis kvapas išsilaikė iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 6 valandos ryto. Galimai tai buvo amoniako ir sieros mišinys (srutų) kvapas. Pareiškėjas atsakovo prašė nustatyti teršėją, nubausti ir užtikrinti (duomenys neskelbtini) gyventojams orą atitinkantį LR higienos normas (e. b. l. 12).

Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos raštu Nr. (15.3)-AD5-14412 atsakė į visus tris pareiškėjos prašymus ir nurodė, kad 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovo pareigūnai buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Nurodė, kad nuo paskutinio neplaninio patikrinimo (2019 m. gegužės 27 d.) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ūkinė veikla nepasikeitusi, mėšlo ir srutų tvarkymo technologija nepakitusi. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d. paėmė amoniako ore mėginius (duomenys neskelbtini) ŽŪB poveikiui aplinkos oro kokybei nustatyti. Nustatyta tvarka amoniako koncentracija buvo tiriama 3 taškuose: pirmasis prieš vėją, t. y. foninis užterštumas šiuo teršalu (nustatyta koncentracija 0,008 mg/m³); antrasis - pagal vėją prie (duomenys neskelbtini) ŽŪB teritorijos ribos (0,182 mg/m³); trečiasis - pagal vėją nuo objekto teritorijos 370 m (0,033 mg/m³). Šie tyrimų rezultatai parodė, kad išmatuota koncentracija aplinkos ore nei viename tyrimo taške neviršijo šiam teršalui nustatytos (pusės valandos) ribinės aplinkos oro užterštumo vertės - 0,2 mg/m³ (e. b. l. 13-14).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnis numato, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas.

Aplinkos apsaugos departamento nuostatų (toliau – ir AAD nuostatai), patvirtintų Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, 2 punkte reglamentuota, kad Departamento paskirtis - siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. AAD nuostatų 10 punktas numato, kad Departamentas, įgyvendindamas 9 punkte nurodytus veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas: 10.2. organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų; 10.5. kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės normų; 10.8. kontroliuoja, ar asmenys, kuriems yra išduoti taršos leidimai ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, laikosi šiuose leidimuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.

Atsakovas yra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB turi galiojantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, išduotą, 2006 m. lapkričio 16 d., 2012 m. sausio 2 d. koreguotą. 2015 m. balandžio 23 d. yra gavusi atrankos išvadą Nr. (15.4)-A4-4537, kad fermų komplekso dalies rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pareiškėja prašė teismo išreikalauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, bei Atrankos išvadą, tačiau teismas pažymi, kad šie dokumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo atsakymo į pareiškėjos prašymus, o ne ginčijamas prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų pagrįstumas ir teisėtumas. Nėra pagrindo abejoti šių dokumentu realumu.

Į bylą pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2019 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktas Nr. 56 (e. b. l. 39-40), surašytas patikrinus (duomenys neskelbtini) ŽŪB pagal gautą pranešimą, ar mėšlas ir srutos tvarkomi laikantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (neplaninis teminis patikrinimas). Patikrinimo akte nurodyta, kad tikrinamo objekto veiklos rūšis – augalininkystė ir gyvulininkystė, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas išduotas 2006 m. lapkričio 16 d., kaip patikslino atsakovas, koreguotas 2012 m. sausio 2 d. Vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įrengti 5 skystojo mėšlo rezervuarai ir tirštojo mėšlo mėšlidė, padengta nelaidžiu ir sandariu hidroizoliaciniu sluoksniu. Srutų prabėgimo iš mėšlidės bei skystojo mėšlo rezervuarų nenustatyta. Skystojo mėšlo rezervuarai padengti plaukiojančia danga. Srutų kvapo mažinimui naudojamas „AF 1671 plocher skystas humusas me“ srutų priedas, PVM sąskaita-faktūra patvirtino 200 litrų srutų priedo įsigijimą. Taip pat buvo nustatyta, kad 2019 m. tręšimo planas sudarytas prieš pradedant laukų tręšimą srutomis. Tikrinimo metu nuo ŽŪB teritorijoje esančio skystojo mėšlo rezervuarų ir tirštojo mėšlo mėšlidės – srutų bei mėšlo kvapo nesijautė. Nurodyta, kad buvo jaučiamas silpnas šienainio kvapas. Padaryta išvada, kad aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad Departamento Marijampolės valdyba, gavusi pareiškėjo pirmą prašymą dėl oro užteršimo, 2019 m. liepos 29 d. Aplinkos apsaugos agentūrai nurodė atlikti oro mėginių paėmimą ir laboratorinį tyrimą, siekiant nustatyti, ar aplinkos ore esantis amoniako kiekis neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių (e. b. l. 41). Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. liepos 30 d. paėmė mėginius ir atliko tyrimą. Atsakovui pateikė tyrimų rezultatus (2019 m. liepos 31 d. Tyrimų rezultatų protokolą Nr. P-109- 20198-12/1, 2019 m. rugsėjo 6 d. Tyrimų rezultatų protokolą Nr. P-106-2019-15/1 (e. b. l. 43-44, 46-47, 48-49, 50-51). Buvo nustatyta, kad išmatuota teršalo koncentracija aplinkos ore nei viename tyrimo taške neviršijo šiam teršalui nustatytos (pusės valandos) ribinės aplinkos oro užterštumo vertės - 0,2 mg/m³. 2019 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausias specialistas G. T. nurodė, kad 2019 m. liepos 26 d. su Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininku S. N. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ŽŪB, nustatė, kad nuo paskutinio neplaninio patikrinimo (2019 m. gegužės 27 d.) bendrovės ūkinė veikla nepasikeitusi, mėšlo ir srutų tvarkymo technologija nepakitusi (e. b. l. 42). 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime vyriausiasis specialistas G. T. yra nurodęs, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 8 ir 12 dienomis gautus (duomenys neskelbtini) bendruomenės skundus dėl nemalonių kvapų 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 11 val. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Apvažiavus bendrovę, nustatė, kad jautėsi kvapas ties tam tikromis vietomis, tačiau jis buvo panašesnis į šienainio, o ne aštraus ir aitraus amoniako kvapą. Nurodė, kad buvo paimti amoniako ore mėginiai (e. b. l. 45). Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) buvo tikrinta 2019 m. gegužės 27 d., pažeidimų nerasta, nusprendė neatlikinėti neplaninio patikrinimo dar kartą, o imtis kitų veiksmų siekiant nustatyti pareiškėjos prašymuose nurodomas aplinkybes.

Taigi, remiantis išdėstytu nenustatyta, kad atsakovas gavęs pareiškėjo prašymus, nesiėmė jo kompetencijai priskirtų veiksmų. Pareiškėjos prašymų - išanalizuoti (duomenys neskelbtini) ŽŪB mėšlo tvarkymo technologinį procesą, išsiaiškinti, kuriame etape gali susidaryti amoniako, sieros ir kitų kenksmingų medžiagų kritinis kiekis, įpareigoti (duomenys neskelbtini) ŽŪB laikytis geros gamybos praktikos reikalavimų - vykdymas yra ne atsakovo kompetencijoje, juo labiau, kad, kaip parodė laboratorinis tyrimas, kenksmingų medžiagų „kritinio kiekio“ aplinkos ore viršijimo nebuvo rasta (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 Dėl Lietuvos higienos normos „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore” patvirtintos Higienos normos priedo 22 punktas). Be to, nuvykus patikrinti fiziškai nebuvo rasti jokie veiksniai, galintys įtakoti pareiškėjos prašymuose nurodytas aplinkybes dėl kvapo, dėl aplinkos teršimo (duomenys neskelbtini) ŽŪB gamybiniais veiksmais.

Asmenų prašymai nagrinėjami laikantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 1 ir 3 d.). Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte nurodoma, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, - atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą - atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus - atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 punktas numato, kad į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 25 punkte nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Pareiškėjos argumentas, kad į jo paskutinį skundą atsakovas parengė atsakymą tą pačią dieną, ir tai patvirtina, kad skundas nebuvo išsamiai išnagrinėtas yra visiškai nepagrįstas. Iš prašymų turinio akivaizdu, kad juose nurodomos aplinkybės sutampa, jų turinys grindžiamas analogiškais faktais dėl to paties - pranešimai apie galimą aplinkosauginį pažeidimą, tik skirtingomis datomis. Pirmasis prašymas Departamente buvo registruotas 2019 m. liepos 22 d., atsakymas į jį parengtas 2019 m. rugpjūčio 12 d., laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytų terminų. Į 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymą atsakymas buvo parengtas tą pačią dieną, tačiau kaip nustatyta, prieš jį parengiant 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo patikrinta nurodyta informacija prašyme, nuvykta į vietą informacijai patikrinti.

Taigi, atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos tris analogiško turinio prašymus, gautus laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsakymą į pareiškėjos prašymus, kurie, teismo vertinimu, yra motyvuoti ir išsamūs. Atsakymo turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (VAĮ 8 straipsnis). Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad pateiktas atsakymas neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Priešingai, remiantis 1998 m. birželio 25 d. priimta Orhuso konvencija, kurią ratifikavus, ji Lietuvoje įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio 28 d., (duomenys neskelbtini) bendruomenė turi teisę kreiptis dėl teisių gynimo aplinkosaugos klausimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja mano, kad ginčijamas Departamento raštas pažeidžia bendruomenės teises ir teisėtus interesus, kadangi jos nuomone, nebuvo tinkamai išnagrinėtos prašymuose nurodytos aplinkybės, neatliktas reikiamas tyrimas. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis teisių ir pareigų, todėl negali būti ginčijamas.

Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad atsakovas neišanalizavo ir motyvuotai nenurodė (duomenys neskelbtini) ŽŪB mėšlo tvarkymo technologinio proceso, išsamiai nesiaiškino, kuriame etape gali susidaryti amoniako, sieros ir kitų kenksmingų medžiagų kritinis kiekis, nenurodė (duomenys neskelbtini) ŽŪB laikytis teisės aktų reikalavimų, nesiaiškino galimos ekologinės avarijos priežasčių, nesiėmė priemonių įpareigoti teršėją laikytis teisės aktų reikalavimų, nenustatė koks asmuo galimai teršė aplinkos orą, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrinami teisės aktų reikalavimų vykdymas bei švarus ir teisės aktus atitinkantis oras (duomenys neskelbtini) gyventojams yra nepagrįsti. Pagal pateiktą pareiškėjos informaciją prašymuose nebuvo nustatyta, kad amoniako koncentracija aplinkos ore viršija ribines vertes, ar, kad būtent (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje įvyko ekologinė avarija, ko pagrindas būtų pradėti atitinkamą tyrimą, siekiant nustatyti konkretų aplinkos oro teršėją. Pareiškėja jokių kitų objektyvių duomenų, išskyrus galimai (duomenys neskelbtini) ŽŪB galimų veiksmų dėl oro taršos, nenurodė ir nepateikė. Atlikus patikrinimus (duomenys neskelbtini) ŽŪB nebuvo rasta jokių aplinkosauginių pažeidimų. Pareiškėjas prašymuose praneša apie kito asmens (prašymuose beje nurodo, kad galimai (duomenys neskelbtini) ŽŪB) galimai daromus aplinkosauginius pažeidimus - aplinkos oro teršimą kenksmingomis medžiagomis, ko pasekoje buvo juntamas aitrus ir slogus (amoniako, sieros) kvapas. Pažymėtina, kad galimo aplinkosauginio pažeidimo nustatymas ir tyrimas vykdomas remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Aplinkos apsaugos įstatyme ir, reikalui esant - Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (ANK 589 straipsnio 31 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pagal pareiškėjos prašymuose nurodytus duomenis pareiškėjos prašymus išnagrinėjo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas, būtinas prašymų ištyrimui, įvykdė bei kompetencijos ribose pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą į prašymus. Pagrindo pradėti tyrimą remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis bei ANK pagrindu nebuvo. Viešojo administravimo įstatymas viešojo administravimo subjektus kompetencijos ribose įpareigoja tirti asmenų skundus bei prašymus ir teikti jiems atsakymus, tačiau kokiais veiksmais vykdyti prašymo tyrimą, objektyvūs prašymo reikalavimai ar ne, turi teisę nuspręsti prašymą tiriantis viešojo administravimo subjektas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamento 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakymas pareiškėjai yra pagrįstas, pagrindo jo naikinti nėra. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) bendruomenės skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Ina KirkutienėVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė