Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3099-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01682-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3 (S)

2018 m. gruodžio 3 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. R. IĮ „Broliai juodvarniai“ elektroninių ryšių priemonėmis padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018-04-12 nutarimą Nr. ATK2-41/18 „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“.

Paaiškino, kad pareiškėjai nuobauda buvo paskirta dėl tariamo Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo. Pažymėjo, kad pareiškėja ir jos darbuotojas ėmėsi visų reikiamų priemonių, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Pareiškėjos darbuotojas jai priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje išpilstė alkoholinius gėrimus ir pareikalavo juos vartoti vietoje, tačiau du pirkėjai gėrimus išsinešė iš prekybos vietos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodė, kad barmenas nėra tas asmuo, kuris turėtų imtis prievartos veiksmų prieš klientą, siekdamas užtikrinti, kad jis neišsineštų parduoto alkoholio ar kad jį suvartotų vietoje. Barmenas negali sekti kiekvieno kliento, sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje, juolab, kad barmenas turi aptarnauti ir kitus klientus.

Taip pat teigia, kad kavinės patalpose įrengti staliukai, kurie užtikrina galimybę vartoti alkoholinius gėrimus vietoje. Kavinės patalpose net keliose vietose yra iškabinti įspėjamieji ženklai ir užrašai, kuriuose nurodyta, jog nuo 20 val. iki 10 val. bei sekmadieniais nuo 15 val. iki 10 val. nupirktas alkoholis turi būti vartojamas tik vietoje, įspėjamieji ženklai taip pat yra ir ant taros, į kurią buvo išpilstytas alkoholis. Alkoholis buvo supiltas į stiklinius grafinius, už kuriuos buvo paimtas užstatas, bei dvi vienkartines stiklines, ant stiklinių grafinų yra lipdukas su užrašu: „Baro nuosavybė. Naudojamas tik bare“. Todėl, pareiškėjos teigimu, ji ėmėsi visų reikiamų priemonių, kurių protingai galima tikėtis, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje.

Pareiškėjos teigimu, Departamentas nesivadovavo teismų praktika, suformuota panašiose ir analogiškose bylose, vertinant, kokių priemonių visuma laikoma efektyviomis priemonėmis, neefektyviomis bei negalimomis. Be to, pareiškėjos atstovai 2018-01-16 buvo pateikę prašymą Departamentui dėl konsultacijos suteikimo dėl naujų AKĮ nuostatų vykdymo, siekdami išaiškinti, kokių priemonių turi imtis tiek pareiškėja, tiek jos darbuotojai, jog nebūtų pažeisti AKĮ numatyti reikalavimai. Nepaisant to, Departamentas nepateikė jokių konkrečių išaiškinimų dėl normų taikymo, nenurodė konkrečių priemonių, kaip ūkio subjektai turėtų elgtis, siekdami išvengti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, todėl negali reikalauti vykdyti pareigų, kurios nėra nustatytos įstatyme.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog kritiškai ir kaip gynybinė pozicija vertintini teiginiai, kad pardavėjas žodžiu įspėjo pirkėjus apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Tokie teiginiai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais (pirkėjo I. K. 2018-02-09 rašytiniu paaiškinimu). Pažymėtina, kad pirkėjo paaiškinimas laikytinas patikimu, nes asmuo buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Departamentas neturi pagrindo abejoti pirkėjo pateiktų paaiškinimų teisingumu. Atsakovo teigimu, pažeidimo sudėties nepanaikina ir pareiškėjos argumentai dėl įspėjamųjų užrašų ant taros ir viešojo maitinimo vietoje. Departamento nuomone, šios priemonės vertintinos kaip pasyvios ir visiškai neefektyvios siekiant užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų vykdymą. Nurodo, kad pareiškėjos pasirinktas alkoholinių gėrimų pardavimo būdas, juos išpilstant į grafinus, už kuriuos imamas 2 eurų užstatas, nelaikytinas protinga ir efektyvia priemone, atvirkščiai traktuotina kaip priemonė, kuria siekiama apeiti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Formaliai išpilstant alkoholinius gėrimus į stiklinius grafinus ir už juos paimant užstatą, iš esmės padengiamos įmonės sąnaudos už stiklinius grafinus. Įmonės viešojo maitinimo vietoje iškabintuose skelbimuose nurodyta, kad grąžinus grafinus galima atgauti 2 eurų užstatą. Departamento nuomone, tai užstatas už grafinus yra apsimestinis, nes vidutinis vartotojas susimokėjęs už grafinus suvokia, kad jis jų gali ir nebegrąžinti.

Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog įmonės darbuotojas iki policijos ir Departamento pareigūnams pradedant patikrinimą viešojo maitinimo vietoje, būtų ėmęsis kokių nors nuo jo valios priklausančių teisėtų veiksmų, kad alkoholinius gėrimus išsinešantys asmenys būtų sustabdyti ar patraukti atsakomybėn. Departamento vertinimu, ši aplinkybė itin svarbi vertinant įmonių ir jų darbuotojų galimybes imtis aktyvių ir teisėtų veiksmų siekiant užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje pagal nuo 2018-01-01 įsigaliojusį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjo teiginiai, kad pranešti apie daroma administracinį nusižengimą nebuvo tikslo, nes tik pirkėjams išėjus iš viešojo maitinimo vietos pirkėjai buvo iškart apklausti policijos pareigūnų, nėra pagrįsti. Pažymėjo, kad viešojo maitinimo vietoje dirbęs darbuotojas nematė, kad policijos pareigūnai sustabdė ir apklausė pirkėjus, todėl siekdamas efektyviai įgyvendinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, turėjo galimybę pranešti teisėsaugai apie daromus administracinius nusižengimus, tačiau to nepadarė.

Taip pat kritiškai vertina pareiškėjos nurodytus teigimus, kad Departamentas nesivadovavo teismų praktika. Pareiškėjos cituojamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoms bylos, nes cituojamoje byloje parduotas alkoholinio gėrimo kiekis 0,25 l talpos butelis degtinės, kai nagrinėjamoje byloje parduotos 4 skardines alaus „Volfas Engelman“; cituojamoje byloje alkoholinis gėrimas parduotas, galiojant senai įstatymo redakcijai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje jau galiojant naujai AKĮ redakcijai; cituojamoje byloje alkoholinis gėrimas parduotas gamyklinėje taroje, kai nagrinėjamoje byloje išpilstytas į vienkartines stiklines ir grafinus. Taip pat pažymėjo, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausias administracinis teismas, todėl pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi kitų teismų praktika. Papildomai atkreipė dėmesį, kad Departamentui teisės aktai nesuteikia teisės aiškinti įstatymų, o AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nuostatos taikomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai pagal bylos aplinkybes, efektyvias ir protingas priemones pasirenka ūkio subjektas pats.

Teismo posėdyje atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo skirti pareiškėjai 360 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja 2018-01-16 kreipėsi į Departamentą su paklausimu, kokių priemonių turėtų imtis viešojo maitinimo vietos vadovas ir darbuotojai, siekiant užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymąsi, taip pat ar užtenka, jog darbuotojai, parduodami alkoholinius gėrimus, įspėtų kiekvieną klientą raštu ar žodžiu (el. b. l. 27). Departamentas 2018-02-28 raštu atsakė pareiškėjai, kad teisės aktai nesuteikia teisės Departamentui aiškinti įstatymų, todėl šiuo raštu pateikiama nuomonė negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Nurodė, kad vien informuoti pirkėjus apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus neužtenka (el. b. l. 31–32). Departamento direktorius 2018-02-02 nutarimu Nr. ATK1-036 pavedė specialistams patikrinti ūkio subjektus Kauno miesto savivaldybėje, atlikti neplaninį patikrinimą (el. b. l. 64). 2018-02-10 faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-035 užfiksuotas pažeidimas, o Departamentas 2018-04-12 nutarimu Nr. ATK2-41/18 pareiškėjai paskyrė 360 Eur baudą (el. b. l. 9–15).

Ginčijamas nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta bauda, priimtas nustačius, kad pareiškėja padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą (el. b. l. 9).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-06-01) įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Iš nustatyto draudimo matyti, kad šios nuostatos pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, jog mažmeninės prekybos vietoje pirmadienį-šeštadienį buvo prekiaujama iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadienį iki 10 valandos ir nuo 15 valandos, t. y. draudžiamu laiku, o jei alkoholis parduotas viešojo maitinimo vietoje – nustatytomis valandomis nebuvo užtikrintas parduoto alkoholio vartojimas vietoje. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, jog pareiškėjos patalpos, kuriose yra parduodamas alkoholis, laikytinos viešojo maitinimo vieta, todėl pažeidimo vertinimui svarbu nustatyti alkoholio pardavimo draudžiamomis valandomis faktą ir aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareiga užtikrinti parduodamo alkoholio vartojimą vietoje.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad 2018-02-10 faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-035 užfiksuota, jog 2018-02-09 apie 23.05 val. į pareiškėjos barą užėjo du vyrai, kurie netrukus išėjo nešdamiesi permatomą tarą, kurioje galimai buvo alkoholiniai gėrimai; sustabdžius šiuos asmenis, nustatyta, kad jie pareiškėjos bare už 11,22 Eur įsigijo 4 skardines alaus „Volfas Engelman“, kurias pareiškėjos darbuotojas M. K. perpylė į grafinus; minėti vyrai alkoholio vietoje nevartojo, juos iš karto išsinešė iš baro patalpų (el. b. l. 65). 2018-02-21 protokole taip pat nurodyta, kad 2018-02-09 pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje įmonės darbuotojas M. K., veikdamas pareiškėjos vardu, naudai ir interesams, pirkėjams I. K. ir M. S. pardavė 4 skardines alaus „Volfas Engelman“, kurias perpylė į grafinus, o minėti asmenys iš karto išsinešė alkoholinius gėrimus iš viešojo maitinimo vietos. Analogiškos aplinkybės patvirtintos ir Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos prevencijos skyriaus darbuotojų tarnybiniuose pranešimuose (el. b. l. 72–73).

Pareiškėjos darbuotojas M. K. paaiškinimuose nurodė, kad į barą atėjo du vyrai, kurių jis nepažįsta, šie vyrai nusipirko 4 pintas alaus „Volfas Engelman Rinktinis“, už kuriuos sumokėjo po 1,35 Eur. Nurodė, kad M. K. alų supylė į du grafinus ir padavė dvi vienkartines taures, už grafinus paėmė po 2 Eur užstatą, taip pat įspėjo šiuos pirkėjus dėl alaus išsinešimo iš baro, tačiau pirkėjai įspėjimų nepaisė ir alų išsinešė. Po šio įvykio į barą užėjo policijos pareigūnai ir paprašė paaiškinti kaip M. K. minėtiems vyrams pardavė alų (el. b. l. 16–17).

Pirkėjas M. S. 2018-02-09 paaiškinime nurodė, kad su draugu I. K. atvyko į barą Broliai juodvarniai, nusipirko alaus, kokio būtent ir kiek sumokėjo nepamena. Teigia, kad nusipirko 2 vnt. vienkartinių stiklinių ir 2 vnt. grafinų (el. b. l. 74). Pirkėjas I. K. nurodė, kad su draugu M. S. atvyko į Juodvarnių barą įsigyti alaus. Nurodė, kad alus buvo perpiltas į 2 stiklinius grafinus ir 2 vienkartines stiklines, taip pat ant tarų, į kurias perpiltas alus, buvo užklijuoti lipdukai, bet jų neskaitė. Paaiškino, kad pardavėjas nei perkant alų, nei išeinant iš baro jų neįspėjo, kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje, dėl lipdukų paaiškino, kad taip reikia (el. b. l. 75–76). Remiantis pateikta rašytine medžiaga, nustatyta, kad Kauno apskrities VPK 2018-02-26 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 20-ANR_P-14407-2018 konstatavo, kad M. K. įvykdė Administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalies pažeidimą (el. b. l. 87).

Siekiant nustatyti, ar byloje vertinamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėja gali remtis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą. Apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad alkoholiniai gėrimai (alus) buvo parduoti draudžiamu laiku, t. y. 2018-02-09, penktadienį, 22.59 val. Šią aplinkybę patvirtina R. R. IĮ „Broliai juodvarniai“ kasos čekis (el. b. l. 67). Kadangi pareiškėjos baras laikytinas viešojo maitinimo vieta, pareiškėjai teko pareiga užtikrinti, kad alkoholis, parduodamas po 20 val. būtų vartojamas tik vietoje. Kas reiškia, kad juridinis asmuo, kuriam priklausančioje viešojo maitinimo vietoje prekiaujama alkoholiu, negali sudaryti sąlygų pirkti alkoholį nuo 20 val. išsinešimui.

Teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai apie tai, ar pareiškėjos darbuotojas įspėjo pirkėjus, kad alkoholiniai gėrimai po 20 val. gali būti vartojami tik vietoje, prieštaringi: pareiškėjos darbuotojas M. K. nurodė, kad parduodamas alų įspėjo pirkėjus apie vartojimą vietoje (el. b. l. 16–17), tuo tarpu pirkęs alų I. K. paaiškinimuose nurodė, kad nei perkant alų, nei išeinant iš baro pardavėjas jų neįspėjo (el. b. l. 75–76). Šiuo atveju, pirkėjo paaiškinimai laikytini objektyviais, nes jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių dėl jo suinteresuotumo neteisingai aiškinti aplinkybes. Tuo tarpu M. K., būdamas pareiškėjos darbuotoju, veikia pareiškėjos naudai ir neturi intereso veikti nenaudingai asmeniškai sau.

Pastebėtina, kad vertinant alkoholio pardavimo aplinkybes, reikšminga aplinkybė, kad pardavėjas 2 vnt. alaus išpilstė į vienkartines stiklines, kurios, teismo vertinimu, jau savaime sudaro pagrindą manyti, kad alkoholiniai gėrimai, supilstyti į vienkartines stiklines, bus išsinešami, o ne vartojami vietoje. Vien aplinkybė, kad 2 vnt. alaus buvo supilti į stiklinius grafinus nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja ėmėsi pakankamų priemonių, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje. Pažymėtina, kad užstato už stiklinius grafinius paėmimas tik dar labiau pagrindžia tai, kad asmenys, perkantys alkoholinius gėrimus pareiškėjos bare, yra linkę juos išsinešti, todėl pareiškėja tokiu būdu išvengia nuostolių. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas ar pareiškėja ėmėsi reikiamų priemonių užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje, vertina ne atskiras aplinkybes, bet įrodymų visumą. Tiek pirkėjo I. K. paaiškinimai, taip pat alkoholio išpilstymas į vienkartines stiklines ir užstato už grafinus paėmimas, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėja nesiėmė veiksmų, kurie objektyviai užtikrintų, jog jos baro lankytojai alkoholį vartotų pačiame bare. Vien užrašai apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus nebuvo efektyvūs jau vien dėl tos priežasties, kad, pirkėjų teigimu, pardavėjas nepaaiškino tokių užrašų tikslo, o apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus apskritai neįspėjo (el. b. l. 75–76). Todėl, teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja neužtikrino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytų apribojimų.

Taip pat aktuali aplinkybė, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 484(1) straipsnį, viešojo maitinimo vietose įsigytų alkoholinių gėrimų išnešimas iš viešojo maitinimo vietų pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. Taigi atsakomybė numatyta, ne tik subjektui, parduodančiam alkoholį draudžiamu laiku ir išsinešimui, bet ir tam, kuris alkoholį perka ir išsineša. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų ėmusi aktyvių priemonių, siekiant pranešti apie draudžiamu laiku įsigijusius ir alkoholį išsinešusius asmenis. Pareiškėjo atstovo paaiškinimas teisme, kad pareiškėja negalėjo reaguoti, nes tuoj užėjo pareigūnai, vertinamas kaip gynimosi taktika, nes tokio prašymo nebuvo pareikšta ir vėliau.

Pareiškėja savo skundo reikalavimams pagrįsti pateikė 2018-03-19 skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo pareiškėjos darbuotojas M. K. prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos prevencijos skyriaus 2018-02-26 nutarimą Nr. 20-ANR_N-3901-2018 bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018-07-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-176-667/2018 M. K. skundą patenkino, o Kauno apygardos teismas apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad pareiškėjos darbuotojo M. K. tyčios padaryti administracinį teisės pažeidimą nenustatyta, taigi ir kaltės jį padarant nėra. Tačiau nagrinėjamoje byloje vertinamas ne pareiškėjos darbuotojo elgesys, o pareiškėjos, kaip juridinio asmens, kuriam priklauso viešojo maitinimo vieta, veiksmų atitiktis Alkoholio kontrolės įstatymų reikalavimams. Pažymėtina, kad pareigą užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje nuo 20 val. atitinkamomis taisyklėmis ir veiksmais turi pati pareiškėja, būtent jai tenka pareiga tinkamai įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymų reikalavimų laikymąsi. Todėl tai, kad pareiškėjos darbuotojo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, pareiškėjos atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus nepašalina. Papildomai pastebėtina, kad ginčijamame nutarime Departamentas visas šias aplinkybes taip pat įvertino.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, jog pareiškėjos prekybos paviljone draudžiamu laiku, t. y. po 20.00 val. buvo parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjai išsinešė iš baro, todėl laikytina, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

Dėl paskirtos baudos dydžio

Vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 7 dalimi, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (AKĮ 34 straipsnio 8 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo AKĮ reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus (AKĮ 34 straipsnio 9 dalis).

Ginčijamame nutarime nustatyta, kad atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą paskyrė pareiškėjai 360 Eur dydžio baudą. Nutarime nurodoma, kad atsakovas skirdamas pareiškėjai baudą įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes bei padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojančią aplinkybę nurodė, tai, kad ji per nustatytą terminą nepateikė viešojo maitinimo vietoje įrengtų vaizdo kamerų vaizdo įrašų, tai traktavo kaip pareiškėjos nebendradarbiavimą tiriant pažeidimą.

Teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra proporcingas. Pagal AKĮ 34 straipsnio 3 dalį, už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą galima skirti bauda yra nuo 144 Eur iki 579 Eur. Todėl pareiškėjai paskirta 360 Eur bauda laikytina artima vidurkiui, o pagrindo, dėl kurio tokia bauda turėtų būti mažinama, teismas nenustatė.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, baudos dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir mastą, jo padarymo aplinkybes. Todėl ginčijamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018-04-12 nutarimas Nr. ATK2-41/18 yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.