- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- I1-7121-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01833-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga, Pravieniškių PN-AK), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2–3).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2019-01-10 iki 2019-08-05 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nežmoniškomis sąlygomis 1 sektoriaus 3 būrio 1 ir 3 gyvenamosiose patalpose pažeidžiant higienos normos reikalavimus. Nurodė, jog patalpose langai mediniai, langų rėmai sutrūniję, pastoviai pučia per langus vėjas, tinkamai neužsidaro. Esant stipriam vėjui sunku užmigti. Negalėdavo tinkamai išsimiegoti, todėl būdavo irzlus, kreipėsi pagalbos į gydytojus, psichologus. Dėl nemigos ir sutrikusios psichologinės būsenos buvo paskirti vaistai. Lyjant lietui, per langus lašėdavo į patalpas vanduo, buvo drėgna. Dieninis dirbtinis apšvietimas buvo labai silpnas. Negalėdavo nei rašyti, nei skaityti, atsirado regos problemų. Buvo paskirti vaistai lašinti į akis. Dėl suprastėjusios regos, 2019-06-10 etapuotas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje buvo paskirtas gydymas bei išrašytas receptas akiniams. Teigė, jog pastoviai patalpoje buvo pelėsis, tai nustatė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Patalpose nebuvo rūbų džiovyklės. Dėl tokių gyvenimo sąlygų pareiškėjas jaučia neatitaisomus padarinius sveikatai, o ypač regai, negali aktyviai judėti, nes iš karto ima dusulys, vartoja psichiatro paskirtus vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–10) nurodė, jog patalpas pagal teisės aktus turi prižiūrėti, valyti, vėdinti nuteistieji, todėl atliekant tinkamai pareigas joje negalėtų būti ir pelėsio. Įstaigos 3 būryje yra varstomi langai ir sudaryta galimybė išvėdinti patalpas, tačiau jose gyvenantys nuteistieji langus išiminėja ir taip juos sugadina (sudaužo stiklo paketus, sulaužo rankenėles, sugadina lango rėmus). Įstaiga neturi galimybės remontuoti ar keisti inventorių taip dažnai. Nurodė, jog kreipėsi dėl lėšų skyrimo pakeisti langus, gavus lėšas langai bus pakeisti. Duomenų apie tai, jog nuo lubų lašėtų vanduo nėra. Teigė, jog 3 būrio patalpose taip pat veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, o papildomai patalpas galima vėdinti ir per langus bei ventiliacines angas. Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą. Gavus pranešimą apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos. Įstaigos 3 būryje džiovyklė drabužiams yra įrengta kieme. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
konstatauja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019-01-10 iki 2019-08-05 pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje 3 būrio 3 ir 1 gyvenamosiose patalpose nesilaikant higienos normų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (nuo 2019-01-10 iki 2019-03-19) ir 1 gyvenamojoje patalpoje (nuo 2019-03-19 iki 2019-08-05).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog 1 ir 3 gyvenamosiose patalpose langai yra mediniai, langų rėmai suirę, pastoviai pučia per langus vėjas, tinkamai neužsidaro, lyjant lietui skverbiasi drėgmė.
Atsakovė 2020-08-12 pažymoje Nr. 77-1601 (b. l. 15–16) patvirtina, jog 3 būrio langai yra varstomi ir sudaryta galimybė išvėdinti patalpas, tačiau jose gyvenantys nuteistieji langus išiminėja ir taip juos sugadina (sudaužo stiklo paketus, sulaužo rankenėles, sugadina lango rėmus). Teigia, jog nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat remontuojamas, kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl lėšų skyrimo langų pakeitimui. Nurodė, jog gavus reikiamas lėšas langai bus pakeisti.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2019-07-30 patikrinimo aktu Nr. (2.22 4.80)PA-5692 nustatė 3 būrio 3 ir 1 gyvenamosiose patalpose Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą. Pareiškėjas 3 gyvenamojoje patalpoje gyveno laikotarpiu nuo 2019-01-10 iki 2019-03-19. Minėtu laikotarpiu duomenų apie 3 gyvenamosios patalpos nustatytus pažeidimus byloje nepateikta. NVSC 2019-01-31 patikrinimo aktu Nr. (2.22 4.80)PA-256 (b. l. 38–49) patvirtino, jog 1 sektoriaus 3 būrio 3 brigadoje pažeisti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimai, nes gyvenamosiose patalpose langų rėmai supuvę, nesandarūs, techniškai netvarkingi. NVSC 2019-05-07 grįžtamosios kontrolės metu nustatė, jog nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai nebuvo pašalinti (b. l. 51–60).
Byloje pateikti įrodymai (b. l. 28–60) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje langai buvo be stiklų, o 1 ir 3 gyvenamosiose patalpose rėmai nesandarūs, supuvę. Todėl teismas konstatuoja, jog ginčo laikotarpiu buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 12 punktas.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovas teigė, jog apšvietimas patalpose atitinka Higienos normų nustatytus reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes jos nedelsiant keičiamos.
Pateikti NVSC patikrinimo aktai (b. l. 28–60) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu 1 gyvenamojoje patalpoje šis reikalavimas buvo pažeistas. Be to, patikrinimo aktai patvirtina, jog šis pažeidimas nebuvo šalinamas kuo skubiau, nes vykstant grįžtamajai kontrolei būdavo nustatomi pakartotiniai pažeidimai, susiję su netinkama apšvieta. Pažeidimo (netinkamo apšvietimo) pašalinimo faktas nustatytas tik 2019-10-01, kai buvo atlikti dirbtinės apšvietos matavimai (b. l. 69–71). Duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje būtų pažeistas Higienos normos HN 134:2015 14 punktas, nėra. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo pasitvirtino iš dalies ir teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2019-03-19 iki 2019-08-05 3 būrio 1 patalpoje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Duomenų patvirtinančių, jog netinkamas apšvietimas buvo ir 3 būrio 3 patalpoje laikotarpiu nuo 2019-01-10 iki 2019-03-19 nėra, duomenų apie tai, jog dėl netinkamo apšvietimo 3 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas teiktų skundus, byloje nėra. Todėl šioje dalyje (dėl netinkamo apšvietimo 3 gyvenamojoje patalpoje) pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovės atstovo pateikti teismui NVSC patikrinimo aktai (b. l. 28–60) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu 3 būrio 1 ir 3 gyvenamosiose patalpose ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų nebuvo nustatyta, jog yra matomas pelėsis. Pareiškėjas taipogi nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Duomenų apie tai, jog kreiptųsi į administraciją ar kitas institucijas dėl Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimų nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl pelėsio buvimo gyvenamosiose patalpose yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų pareigą tvarkyti savo gyvenamąją vietą. Higienos normos HN 134:2015 37 punkte numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019-06-19 įsakymu Nr. V-372 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos pagal patvirtintą ir paskelbtą budėjimo patalpose tvarkaraštį kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio (b. l. 18–20).
Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo drabužių džiovyklių, todėl drabužiai buvo džiovinami ant lovų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.9 punkte numatyta, jog turi būti įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui).
Higienos normos HN 134:2015 40 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog 1 sektoriaus 3 būryje džiovyklė drabužiams džiovinti įrengta kieme (b. l. 15–16).
Pateiktas teismui NVSC 2019-01-31 patikrinimo aktas (b. l. 38–49) bei Pravieniškių PN-AK 2019-04-29 raštas Nr. S-9678 (b. l. 36–37) patvirtina, jog Higienos normos HN 134:2015 40 punkto pažeidimas buvo nustatytas ir pašalintas tik 2019 m. balandžio mėnesį.
Esant minėtoms faktinėms bylos aplinkybėms bei atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2019-01-10 iki 2019 m. balandžio mėnesio nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatytų reikalavimų.
Atsakovas pateiktoje 2020-08-06 psichologės pažymoje (b. l. 14) nurodyta, kad pareiškėjas į psichologus ginčo laikotarpiu kreipėsi 2019-06-25 dėl patiriamo diskomforto, nepatogumų, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti netinkamos kalinimo sąlygos. Pateiktas 2020-08-10 medicininis pažymėjimas (b. l. 17) patvirtina, jog pareiškėjas 2019-05-21 kreipėsi dėl regėjimo sutrikimų, 2019-06-11 konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir patvirtinta, jog reikalingi akiniai, 2019-01-22, 2019-04-10, 2019-04-12, 2019-06-17, 2019-06-19, 2019-06-25 kreipėsi dėl nemigos, skirtas gydymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, jog pareiškėjui gyvenant 3 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2019-01-10 iki 2019-03-19 nebuvo nustatyta, jog buvo netinkamas apšvietimas. Į gydytojus dėl regos sutrikimų pareiškėjas kreipėsi 2019-05-21, todėl teismas sprendžia, jog regos sutrikimus negalėjo lemti buvimas 1 gyvenamoje patalpoje laikotarpiu nuo 2019-03-19. Gydytojų išvados, jog regos nustatytą sutrikimą iš esmės lėmė netinkamas apšvietimas, byloje nėra. Tačiau pripažintina, jog nustatyti pažeidimai iš dalies prisidėjo prie pareiškėjo sveikatos pablogėjimo.
Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Neužtikrinant pareiškėjui tinkamo apšvietimo 1 gyvenamojoje patalpoje, nesant techniškai tvarkingų langų, neužtikrinant galimybės džiovinti rūbus, konstatuotina, jog jis galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovės suma yra 80 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.