Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarkaišnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 68), proceso šalys išreiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 6, 50), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 12 000 Eur neturtinę žalą dėl jo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomislaikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d.iki 2018 m. vasario 20 d.

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Kybartų PN laikotarpiu nuo 2014m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2018 m. spalio3 d. (b. l. 41). Pareiškėjo nurodytos priežastys, jog jis ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją su žodiniais skundais ir tikėjo administracijos pažadais, kad bus kitaip, tikėjosi supratimo ir žmogiškumo nėra pagrįstos įrodymais, laikytinos subjektyviomis, nuo jo paties aplinkybių suvokimo priklausančiomis priežastimis. Jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos pareiškėjas nenurodė, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sauso 1 d. iki 2015 m. spalio 2 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2018 m. vasario 20 d.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl įrengimų ir inventoriaus kiekio duše.

Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpose ir prieškambariuose nebuvo būtino kiekioinventoriaus ir įrengimų.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Normos) nurodyta, kad dušo patalpos prieškambaryje turi būti: suolas, kilimėlis – pagal reikmę, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui; dušo patalpoje turi būti: dušo sieteliai, lentynėlė higienos priemonėms, guminiai kilimėliai – po 1 vnt. 15 asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad dušo patalpoje turi būti: dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui,suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui, kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienu metu į dušą buvo vedama 20 nuteistųjų. Prieškambariuose buvo 4 suolai, 12 pakabų po 3 kabliukus ant kiekvienos, nebuvo veidrodžių, kilimėliai atsirado tik 2017 metų pabaigoje.

LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr. pvz. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Nagrinėjamu atveju Kybartų PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl dušų įrangos ir inventoriaus pakankamumo, tačiau atsakovas tik abstrakčiai nurodė, kad dušo sietelių kiekis yra pakankamas, argumentavo, kad į pataisos namų administraciją pareiškėjas kreipėsi tik dėl prausyklos durų, kurios buvo sutvarkytos, nesikreipė dėl per mažo inventoriaus kiekio ar netinkamo dušų išplanavimo. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus (nepateikus įrodymų, kad dušo ir dušo prieškambario patalpose buvo veidrodžiai, reikiamas kiekis kilimėlių ir kabliukų rūbams pakabinti), yra pagrindas konstatuoti Normų ir Galiojančių normų pažeidimą, taip pat atsakovo neteisėtus veiksmus dėl dušo ir dušo prieškambario patalposeginču aktualiu laikotarpiu buvusionepakankamoįrangos ir inventoriaus kiekio.

Dėl dušo patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas nurodė, kad duše ir jo prieškambariuose yra žema oro temperatūra persirengimui.

Reikalavimus gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų temperatūrai, ginčui aktualiu laikotarpiu, reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28oC, šaltuoju – 18-22oC (Higienos normos HN 76:201026 punktas). Prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dienąoro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos HN 134:2015 16 p.).

Pareiškėjas į bylą pateikė Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyriaus 2015 m. vasario 25 d. raštą Nr. (5D-2)-59 (b. l. 7-8), kuriame nurodoma, kad 2015 m. vasario 10 d. Šiluminės aplinkos tyrimo protokole yra konstatuota, jog dušo persiengimo kambaryje Nr. 1 oro temperatūra 16,0/16,3±0,14⁰C, dušo persiengimo kambaryje Nr. 2 oro temperatūra 15,8/15,9±0,14⁰C. Tokia oro temperatūra neatitiko Higienos normos HN 76:201026 punkto reikalavimų. Su patikrinimo rezultatais supažindintas Kybartų PN direktorius. Nustatytus pažeidimus atsakingi asmenys įpareigoti pašalinti iki 2015 m. gegužės 25 d.

Pastebėtina, kad ginčui aktualus laikotarpis prasideda 2015 m. spalio 3 d. Taigi nustatytas minėtas oro temperatūros neatitikimas ir laikotarpis iki kurio jis turėjo būti pašalintas, nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas. Pareiškėjas į Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyrių su prašymu patikrinti oro temperatūrą dušo persirengimo kambariuose, kreipėsi tik 2018 m. vasario 22 d. (b. l. 53-54). Patikrinimas pagal minėtą prašymą buvo atliktas 2018 m. kovo 13 d. (b. l. 62-64), oro temperatūros neatitikimų Higienos normos HN 134:201516 punkto reikalavimams nenustatyta. Minėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pataisos įstaiga, po nustatyto pažeidimo, kuris nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, palaiko tinkamą oro temperatūrą duše ir jo prieškambariuose, 2018 m. kovo 13 d. atliktas patikrinimas yra artimesnis ginčui aktualiam laikotarpiui, todėl atsižvelgiant į tai, kad oro temperatūros pažeidimų jame nenustatyta, nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Dėl teisės naudotis dušu dažniau nei kartą per savaitę ir privatumo duše.

Pareiškėjas nurodė, kad maudytis buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę, o tai prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, kurie reglamentuoja, jog turi būti užtikrinamas maudymasis ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kad šilto vandens nebuvo prausyklose, tarp dušo purkštuvų buvo maždaug 0,5 m. atstumas, tarp jų nebuvo jokios pertvaros, todėl maudantis nebuvo privatumo.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 68 punktą ir Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Iš pareiškėjo skundo aplinkybių matyti, kad šios teisės normos pažeistos nebuvo. Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 27 p.). Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (Higienos normos HN 134:2015 18 p.).

Apie nuteistiesiems sudarytas sąlygas vieną kartą savaitėje praustis duše patvirtina Naudojimosi dušo paslaugomis grafikas, patvirtintas Kybartų PN direktoriaus 2016 m. gruodžio mėnesio įsakymu (b. l. 55-56).

Pareiškėjo skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Be to, pareiškėjas nepaneigė, kad šaltu vandeniu prausykloje jis galėjo praustis ir dažniau. Higienos normos HN 76:2010 27 punktas ir Higienos normos HN 134:2015 18 punktas atitinkamais laikotarpiais numatė jog karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Būtinybė karšto vandens tiekimąįrengti prausyklose higienos normose nėra numatyta. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose, į pareiškėjo prašymus leisti papildomai naudotis dušu atsakovas atsakė (b. l. 9, 10, 11, 12), byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymais būtų juos ginčijęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patirtos neturtinės žalos, naudojantis dušu tik kartą per savaitę ir šilto vandens tiekimo tik į dušo patalpas, atmestini kaip nepagrįsti.

Reikalavimo, jog dušai vienas nuo kito turėtų būti atskirti pertvaromis ar užuolaidėlėmis Normos ir Galiojančios normos nereglamentuoja. Pastebėtina, kad tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai bausmės atlikimo vietoje yra neišvengiami. Pagal LVAT praktiką, sienelių dušo patalpose neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažįstama, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). LVAT taip pat yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje ypač prastospareiškėjo teises pažeidžiančios kalinimo sąlygos nėra nustatytos, todėl pripažintina, kad dėl privatumo duše neužtikrinimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo priteisti už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.

Dėl kitų skundo argumentų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl dušo patalpose buvusių šlapių ir purvinų grindų,per trumpo laiko skiriamo naudotis dušu, apsikirpti, pasikeisti patalynę, sulūžusio ir sugedusio dalies inventoriaus, vedimo į dušą ir iš jo per lauką.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. balandžio 4 d. Patikrinimo akte (b. l. 62-64) nurodoma, jog dušo patalpa, dušo du persirengimo kambariai buvo švarūs, ant sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių, dušo patalpa, dušo persirengimo kambariai, kasdien valomi ir dezinfekuojami pagal patvirtintą tvarką, valymui naudojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuoti (registruoti) biocidai. Pareiškėjo kreipimesi dėl prausyklos durų sutvarkymo (b. l. 51) yra pareiškėjo parašas, patvirtinantis, kad į prašymą buvo reaguota, durys sutaisytos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas Kybartų PN administracijai dėl per trumpo laiko skiriamo naudotis dušu, apsikirpti, pasikeisti patalynę, sulūžusio ir sugedusio dalies kito inventoriaus, o pataisos įstaigos administracija nebūtų į tokius skundus (prašymus) reagavusi, todėl minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie patiriamus nepatogumus, ėmėsi galimų veiksmų sprendžiant pareiškėjo gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi tuo metu, kai tokios aplinkybės egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (prašymus) nereagavo arba reagavo netinkamai, šiuo metu patikrinti ginčui aktualiu laikotarpiu buvusias aplinkybes nėra galimybės, todėl teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovas, dėl dušo patalpose buvusių šlapių ir purvinų grindų, per trumpo laiko skiriamo naudotis dušu, apsikirpti, pasikeisti patalynę, sulūžusio ir sugedusio dalies inventoriaus, galėjo atlikti neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad pareiškėjui po dušo procedūrų tekdavo eiti per lauką iki savo gyvenamosios patalpos, taip pat nesudaro pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Minėti pareiškėjo argumentai vertintini abstrakčiais ir atmestini kaip deklaratyvūs bei nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis nuolatos jautėsi žeminamas ir kankinamas fiziškai ir emociškai, nuolatos jautėsi purvinas, dažnai kildavo niežulys, kartais atsirasdavo bėrimų, patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, dažnai sutrikdavo sveikata, tačiauduomenų, patvirtinančių žalos pasireiškimo faktą, į bylą nepateikė. Atsakovo į bylą pateiktojeSveikatos priežiūros tarnybos pažymoje (b. l. 52) nurodoma, kadginčui aktualiu laikotarpiu odos ligų ar būklių, dėl kurių reikėtų skirti papildomą dušą kaip gydomąją priemonę, nebuvo nustatyta.Todėl nėra pagrindo išvadai, kad sveikata (pareiškėjo nurodyta sloga, peršalimais serga ir laisvėje gyvenantys žmonės) ar emocinė būklė galėjo itin pablogėti ir pablogėti išimtinai dėl naudojimosi dušu sąlygųKybartų PN (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nepakankamo įrangos ir inventoriaus kiekio dušo patalpose ir prieškambariuose, galimo nepakankamo privatumo duše) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad Normų ir Galiojančių normų pažeidimųsukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti,laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.