Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-10133-996/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
e2-10133-996/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05170-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
K. B.
Kategorijos
  • 2.6.39.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-10133-996/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05170-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.2; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei K. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ieškovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš K. B. (toliau – atsakovė) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 34,31 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovė nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 34,31 Eur. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. ji nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. rugsėjo mėnesį nebuvo sumokėta. Ieškovė 2020 m. sausio 9 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Ieškovė, sumokėjusi už atsakovei suteiktas kompensuojamąsias sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo (išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas) iš atsakingo asmens – atsakovės, kuri paslaugų suteikimo metu neturėjo apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamas 34,31 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tai valstybei iš atsakovės priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783796) iš atsakovės K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 34,31 Eur (trisdešimt keturių eurų ir trisdešimt vieno euro cento) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovė negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė