Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. ir nuteistojo J. K. Z. gynėjo advokato R. Garlausko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL, t. y. 7 532 Eur dydžio bauda.

Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. (2 paros) ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 196 MGL, t. y. 7 381,36 Eur (septyni tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 36 ct). Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL, t. y. 1 883 Eur dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL, t. y. 7 532 Eur dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 300 MGL, t. y. 11 298 Eur dydžio bauda.

1. L. V., R. K. ir asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, t. y. J. N., nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., veikdami bendrininkų grupėje, dalyvavo neteisėto disponavimo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis Lenkijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje, rengime ir padaryme, o būtent: Lenkijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, R. K. organizavo transportą akcizais apmokestinamoms prekėms – cigaretėms gabenti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijoje, susitikimų metu J. N. nurodė savo vardu išsinuomoti krovininį vilkiką ,,Volvo FH 12”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Schwarzueller”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lenkijoje iš įmonės „J”, su vilkiku ir puspriekabe parvykti į Lietuvą, juos laikyti degalinės ,,EMSI”, esančios Kauno g. 165, Pietarių k., Marijampolės r. sav., aikštelėje iki to laiko, kada R. K. duos nurodymus J. N. vykti pasikrauti cigarečių ir jas gabenti. J. N., vykdydamas R. K. nurodymus, Lenkijos Respublikoje, iš įmonės „J”, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., išsinuomojo krovininį vilkiką ,,Volvo FH 12”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Schwarzueller”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parvyko į Lietuvą ir vilkiką su puspriekabe laikė degalinės ,,EMSI” aikštelėje, adresu Kauno g. 165, Pietarių k., Marijampolės r. sav., laukdamas R. K. nurodymų vykti pasikrauti cigaretes ir jas gabenti atgal į tą pačią aikštelę, o vėliau į Lenkijos Respubliką. R. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 8 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, kartu su J. N. susitikimų metu Marijampolėje, suklastojo tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį CMR 7536084, kuriame nurodė žinomai klaidingus duomenis apie krovinį, jo pakrovimo vietą, gavėją, t. y. nurodė, kad gabenamos ne cigaretės „Fest” (kirilica), o 19 000 kg medžio drožlių plokščių, nurodė neegzistuojančius, išgalvotus krovinio siuntėjo ir gavėjo duomenis, jų adresus. 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 03 val.15 min., Lenkijos Respublikos piliečiui J. K. Z. krovininiu vilkiku ,,Daf XF 95 380”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Koegel S24”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse, imituojančiose medžio drožlių paketus, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, į UAB ,,A” teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijai, įvežus 246 910 vnt. pakelių cigarečių „Fest” (kirilica) su Baltarusijos Respublikos finansų ministerijos banderolėmis, kurių vertė 732 148,70 eurų, įskaitant muitinę vertę ir privalomus mokesčius, R. K. organizavo minėtų cigarečių perkrovimą iš J. K. Z. vairuojamo vilkiko į J. N. vairuojamą vilkiką, duodamas nurodymus tiesiogiai ir netiesiogiai per kitus asmenis UAB ,,A” direktoriui L. V. UAB ,,A” teritorijoje perkrauti cigaretes, 2017 m. rugpjūčio 5 d. – 2017 m. rugpjūčio 6 d. Marijampolėje susitikimų metu J. N. duodamas mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, kad palaikytų su juo slaptą ryšį nusikaltimo darymo metu, davė nurodymus vilkiku ir puspriekabe 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 8 val., vykti iš degalinės ,,EMSI” aikštelės, esančios Kauno g. 165, Pietarių k., Marijampolės r. sav. į UAB ,,A” teritoriją pasikrauti cigaretes, jas gabenti atgal į tos pačios degalinės aikštelę ir jas laikyti kol R. K. duos nurodymus jas gabenti į Lenkiją. L. V., vykdydamas R. K. nurodymus, suteikė neteisėto krovinio perkrovimui sąlygas, technines priemones bei žmogiškuosius išteklius: telefoninio ryšio pagalba ir susitikimų metu, nurodė UAB ,,A” darbuotojams D. E. ir J. R., nieko nežinantiems apie daromą nusikaltimą, 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 9-10 val., atvykti į darbą, paimti iš sandėlio autokrautuvus ir jais perkrauti medžio drožlių pakuotėse įrengtose slėptuvėse esančias cigaretes iš J. K. Z. vairuojamo vilkiko į J. N. vairuojamą vilkiką, pats asmeniškai koordinavo cigarečių perkrovimo darbus. J. N., tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas R. K. nurodymus, 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 9 val., krovininiu vilkiku su puspriekabe atvyko į UAB ,,A” teritoriją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus, jog fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių” 2.1.1 ir 2.2 punktų reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis ir kontrabandinius tabako gaminius bei 3.3, 3.4 punktų reikalavimus, jog fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio –10 pakelių cigarečių, be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčių ir akcizų, gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatyta 3.3 punkte turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, panaudodamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą – tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį CMR Nr. 7536084, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog iš Lietuvos į Lenkiją gabenamos 19 000 kg medienos plokščių, neegzistuojanti pakrovimo vieta (duomenyse neskelbtini), Alytuje, neegzistuojantis gavėjas Lenkijoje, adresu (duomenyse neskelbtini), Varšuva, pasikrovė medžio drožlių plokščių paketus imituojančiose slėptuvėse paslėptas akcizais apmokestinamas prekes – 246 910 vnt. pakelių cigarečių „Fest” (kirilica) su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 732 148,70 eurų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius ir jas gabeno iš UAB ,,A” teritorijos keliu Lazdijai - Krosna, kai 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 13 val. 45 min., kelio Krosna – Lazdijai 4-ame kilometre jį sulaikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bandydamas nuslėpti ir tokiu būdu išvengti atsakomybės, kad neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, policijos pareigūnams pateikė, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį CMR Nr. 7536084.

2. J. K. Z. 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 23 val. per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną Šalčininkų kelio pasienio kontrolės punkte iš Baltarusijos Respublikos vilkiku ,,Daf XF 95 380”, valst. Nr. (duomenyse neskelbtini), su puspriekabe ,,Koegel S24”, valst. Nr. (duomenyse neskelbtini), slėpdamas medžio drožlių plokštėse specialiai įrengtose slėptuvėse, imituojančiose dvylika medžio drožlių plokščių paketų, neteisėtai pergabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 246 910 vnt. pakelių cigarečių „Fest” (kirilica) su Baltarusijos Respublikos finansų ministerijos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 732 148,70 eurų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti visus mokesčius, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei bei kitaip išvengė muitinės kontrolės, pateikdamas muitinei žinomai suklastotus tikrus dokumentus: 2017 m. rugpjūčio 2 d. pakrovimo aktą Nr. 015258, 2017 m. rugpjūčio 2 d. prekių važtaraštį Nr. 1637506, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenyse neskelbtini), pakavimo lapą prie 2017 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenyse neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 2 d. tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 015258, 2017 m. rugpjūčio 2 d. eksporto deklaraciją Nr. A 20730/020817/0013966, kuriuose buvo nurodyta, kad iš Baltarusijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respubliką, „E“, E. R., (duomenyse neskelbtini), Lenkija, esančiam krovinio gavėjui gabenamos 9 pakuotės, 3 380,20 eurų vertės, 21 633 kg svorio, 33,802 kub. m. medienos drožlių plokščių MDP 18x2070x2800x0,5xP2 šlifuota I rūšis, bet ne cigaretės „Fest” (kirilica), 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 03.15 val., cigaretes atgabeno į UAB ,,A” aikštelę, esančią (duomenyse neskelbtini), Lazdijuose.

Be to, jis 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.00 val., per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną Šalčininkų kelio pasienio kontrolės punkte iš Baltarusijos Respublikos savo vilkiku ,,Daf”, valst. Nr. (duomenyse neskelbtini), su puspriekabe ,,Koegel S24”, valst. Nr. (duomenyse neskelbtini), kontrabandos būdu įvežęs 246 910 vnt. pakelių cigarečių „Fest”(kirilica) su Baltarusijos Respublikos finansų ministerijos banderolėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių” 2.1.1 ir 2.2 punktų reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais-banderolėmis ir kontrabandinius tabako gaminius bei 3.3, 3.4 punktų reikalavimus, jog fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais-banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio -10 vnt. pakelių cigarečių, be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčių ir akcizų, gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatyta 3.3 punkte turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, gabeno 246 910 vnt. pakelių cigarečių „Fest” (kirilica) su Baltarusijos Respublikos finansų ministerijos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 732 148,70 eurų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti visus mokesčius, nuo Šalčininkų kelio pasienio kontrolės punkto iki UAB ,,A” aikštelės, esančios (duomenyse neskelbtini), Lazdijuose, bei jas tame pačiame vilkike ir aikštelėje laikė nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie nuo 03.15 val. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 13. 00 val., kol cigaretės buvo perkrautos į J. N. vairuojamą vilkiką ,,Volvo FH 12”, valst. Nr. (duomenyse neskelbtini), su puspriekabe ,,Schwarzueller”, valst. Nr. (duomenyse neskelbtini).

3. R. K. ir C. N. nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2017 m. lapkričio 3 d., veikdami bendrininkų grupėje, dalyvavo neteisėto disponavimo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje rengime ir padaryme, o būtent: R. K. Lenkijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, organizavo transportą akcizais apmokestinamoms prekėms – cigaretėms gabenti iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos teritoriją į Lenkijos Respubliką. Tuo tikslu C. N., vairuodamas savo krovininį vilkiką „Scania”, valst. Nr. (duomenyse neskelbtini), su puspriekabe ,,Wielton NS 34K”, valst. Nr. (duomenyse neskelbtini), 2017 m. lapkričio 2 d., apie 13.20 val., atvyko iš Lenkijos į degalinės „Orlen” aikštelę, esančią Aleksandravo k., Marijampolės sen., Marijampolės r. sav. ir laukė nurodymų iš R. K. dėl nusikaltimo darymo – vykimo į Latviją pasikrauti cigarečių ir jas gabenti į Lietuvą, o tada į Lenkiją. R. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 2 d., 15.50-16.15 val., susitikimo metu degalinės „Orlen” aikštelėje, esančioje Aleksandravo k., Marijampolės sen., Marijampolės r. sav., davė nurodymus C. N. 2017 m. lapkričio 2 d. vykti savo vilkiku ir puspriekabe į Latvijos Respubliką, pasikrauti pakuotes su cigaretėmis ir jas neteisėtai atgabenti į Lietuvą, įteikė C. N. specialiai šiam reisui parengtą mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, kad slaptai palaikytų ryšį organizuojant ir darant nusikaltimą, taip pat įteikė suklastotą tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį CMR Nr. 7972656, kuriame nurodyta, kad gabenama 30 palečių, 16 tonų akmens anglies, bet ne cigaretes „Fest” (kirilica). Tęsdamas nusikalstamą veiką, C. N., vykdydamas R. K. nurodymus, 2017 m. lapkričio 2 d., apie 19.50 val., krovininiu vilkiku su puspriekabe išvyko iš Lietuvos į Latviją per Saločių kelio pasienio kontrolės punktą. R. K., stebėdamas ir prižiūrėdamas, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, kad C. N. tinkamai įvykdytų jam pavestą nusikalstamą užduotį, pats lengvuoju automobiliu ,,Opel Astra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo C. N. vairuojamą vilkiką su puspriekabe iš Latvijos į Lietuvą. C. N., Latvijos Respublikoje nenustatytomis aplinkybėmis, R. K. nurodytu adresu pasikrovė 24 pakuotėse 450 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest” (kirilica) su Baltarusijos Respublikos finansų ministerijos banderolėmis, kurių vertė 1 360 107 eurai, įskaitant muitinę vertę ir privalomus mokesčius, 2017 m. lapkričio 3 d., apie 14 val. 47 min., pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2008 m. gruodžio 16 d. tarybos direktyvos 2008/118EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 32 str., kuris nustato orientacinį ribinį cigarečių kiekį fiziniam asmeniui – 800 vnt. (40 pakelių), kirto Lietuvos Valstybės sieną iš Latvijos Respublikos Saločių pasienio kontrolės punkte ir jas gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, pažeisdamas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių” 2.1.1, 2.2 punktų reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius bei 3.5 punkto reikalavimus jog fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš Europos sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija šių taisyklių 3.1.1 punktuose nustatytų šių prekių kiekio – 100 pakelių vienam asmeniui, kol 2017 m. lapkričio 3 d., apie 15.40 val., Panevėžio r. sav., Panevėžio aplinkkelyje A17 jį sulaikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir paėmė neteisėtai gabenamas 450 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest” (kirilica), bandydamas nuslėpti ir tokiu būdu išvengti atsakomybės, kad neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, policijos pareigūnams pateikė, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį CMR 7972656, kuriame nurodyta, kad gabenama 30 palečių, 16 tonų akmens anglies, bet ne cigaretes „Fest” (kirilica).

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį bei baudžiamąją bylą nutraukti remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

4.2. Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje Nr. 2K-163-648/2015 yra nurodęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma, turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius, kad yra bendras bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Teismas, spręsdamas kaltės klausimą, privalėjo tai nustatyti, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 6 d. bei nusikaltimo darymo dieną, būtų bendravęs su R. K. ir kitais asmenimis, kurie dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino faktines aplinkybes, kurios nebuvo paneigtos, kad jis nepažįsta ir nėra bendravęs. J. N., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, taip pat nepatvirtino, kad būtų bendravęs su apeliantu ir jį pažinojęs. Nuteistasis J. K. Z., liudytojai V. B., V. L., S. K., J. D., W. R., D. E. bei J. R., perkrovę medžio drožlių plokštes, nepatvirtino, kad apeliantas iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. būtų pats ar per kitus asmenis, ar ryšio priemonių pagalba bendravęs su R. K., J. N. ar kad medžio drožlių plokštės buvo perkraunamos jam vykdant R. K. ar kitų asmenų duotus tiesioginius ar netiesioginius nurodymus. Byloje nėra duomenų, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus būtų nustatytas jo bendravimas su R. K. ir J. N.. Taigi kaltinimas, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, yra nepagrįstas ir išgalvotas. J. N. paneigė, jog jam 2017 m. rugpjūčio 6 d. atvykus R. K. nurodytu adresu, apeliantas pasitiko jį, klausė, ar jis nuo J. bei parodė, kur važiuoti, tačiau teismas šiuos įtariamojo J. N. 2017 m. rugpjūčio 7 d. parodymus vertino kaip apelianto kaltės įrodymą.

4.3. 2017 m. rugpjūčio 6 d. rašydamas paaiškinimą tyrėjai apeliantas išdėstė visas faktines aplinkybes, kurias vėliau patvirtino kitų įtariamųjų ir liudytojų parodymai. Vėlesnių apklausų metu jis teikė visą žinomą informaciją, paneigiančią, kad UAB „A”, kuri vykdo logistikos veiklą, teritorijoje, jam leidus iš vienos (sugedusios) transporto priemonės į kitą buvo perkraunamos medžio drožlių plokštės. Kitas darbuotojas neturėjo teisės duoti leidimo atlikti tokius darbus, nes tai reikia įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, kas ir buvo padaryta, o tai patvirtino Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus inspektoriai. Medžio drožlių perkrovimo darbai nebuvo tiesiogiai susiję su įmonės vykdoma muitinės sandėlio ar muitinės tarpininkų veikla. J. K. Z. patvirtino, kad jis 2017 m. rugpjūčio 4 d. neįvažiavo į muitinės sandėlio prekių pateikimo zoną, bet sustojo šalia esančioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje ir niekam nepateikė krovinį lydinčių dokumentų. Vairuotojo teigimu, prekės buvo pakrautos Vilniuje ir vyko į Lenkiją, tačiau sugedo transporto priemonė, todėl prekes reikia perkrauti į transporto priemonę, kuri atvyks iš Lenkijos. Nei penktadienį, nei šeštadienį transporto priemonė, į kurią reikėjo perkrauti medžio drožlių plokštes, neatvyko, todėl šie darbai buvo vykdomi sekmadienį. Šių darbų organizavimu teko rūpintis jam. Sekmadienį iš Lenkijos atvykus transporto priemonei, jam teko iš namų (skambino, rašė žinutes) iškviesti darbuotojus. Šios aplinkybės patvirtina, kad jam, kaip UAB „A” vadovui, nieko nebuvo žinoma apie kitų asmenų daromą nusikaltimą.

4.4. Transporto priemonių priėmimo ir perdavimo apsaugai žurnalą pildo UAB „A” saugos darbuotojai. Apklausiant liudytojais saugos darbuotojus jie paaiškino, kad dėl žurnalo pildymo ir dėl įrašymo arba neįrašymo į žurnalą transporto priemonių, tarp kurių iš vienos į kitą buvo perkraunamos medžio drožlių plokštės, jis nurodymų jiems nedavė. Tai patvirtina, kad apeliantas nebuvo suinteresuotas nuslėpti šių transporto priemonių užregistravimo žurnale. Prekių ir materialinių vertybių pakrovimo – iškrovimo darbus pagal muitinės sandėlio sandėlininko pareiginius nuostatus vykdo sandėlininkas, tačiau medžio drožlių plokščių perkrovimas iš vienos transporto priemonės į kitą nebuvo susijęs su UAB „A” vykdoma muitinės sandėlių veikla. Medžio drožlių plokštės iš vienos transporto priemonės į kitą transporto priemonę buvo perkraunamos vairuotojo prašymu, kadangi jo transporto priemonė sugedo ir sustojo įmonės aikštelėje, tikintis gauti pagalbą. UAB „A”, vykdydama legalią logistikos veiklą, buvo vienintelė Lazdijų mieste galėjusi suteikti krovinio perkrovimo paslaugas. Kadangi medžio drožlių plokštės buvo perkraunamos laisvą nuo darbo dieną, jo kaip įmonės vadovo, dalyvavimas buvo būtinas.

4.5. Nuosprendyje vienu iš pagrindinių jo kaltės įrodymų nurodyta aplinkybė, kad jis nepaaiškino, kodėl vykdant perkrovimo darbus nedalyvavo muitinės atstovas ir darbai buvo vykdomi neturint tam leidimo. Tačiau apie muitinės atstovo nedalyvavimą apelianto nebuvo klausiama, todėl jis negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Nei iki perkrovimo darbų atlikimo, nei jų atlikimo metu jam, kaip UAB „A” vadovui, ar kitiems įmonės darbuotojams nebuvo žinoma, kad krovinys atvyko iš trečiųjų šalių, kurioms nėra įforminta importo procedūrą, o dėl šios procedūros įforminimo ar kitos Muitinės procedūros įforminimo nebuvo kreiptasi į UAB A” muitinės tarpininkų atstovus ir jiems nebuvo pateikti krovinį lydintis dokumentai. Vilkiko vairuotojas tvirtino, kad prekės yra Europos Sąjungos statuso ir buvo pakrautos Vilniuje, todėl šio krovinio perkrovimui jis, kaip UAB „A” vadovas, neprivalėjo informuoti muitinės bei kviesti muitininką, kad dalyvautų prekių perkrovime. Tai patvirtino ir Kauno teritorinė muitinė tyrimo eigoje pateikusi rašytinius atsakymus (22 t., b. l. 13-15). Kauno teritorinė muitinė nurodė, kad negali konstatuoti, jog UAB „A” ar jos vadovas perkraunant medžio drožlių krovinį savo veiksmais būtų pažeidęs kokius nors teisės aktus. Už krovinį buvo atsakingas krovinio vežėjas, todėl visų Muitinės procedūrų įforminimas buvo jo pareiga.

4.6. Nuosprendyje teismas subjektyviai interpretuoja liudytojų parodymus, kad vykstant perkrovimui ir pastebėjus, kad nuo vienos pakuotės yra nutrūkusios tvirtinimo juostos, ši pakuotė buvo sutvirtinta juosta. Liudytojai D. E. ir J. R. patvirtino, kad jie jam pranešė apie vienos tvirtinimo juostos nutrūkimą, todėl jis leido panaudoti turimą juostą ir įrangą pakuotei sutvirtinti, tačiau pats, priešingai nei konstatavo teismas, šios juostos netvirtino, juostą sutvirtino D. E., kuris tai patvirtino 2019 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu.

4.7. Jo kaltė taip pat buvo grindžiama slapto sekimo protokole užfiksuotu J. N. ir R. K. pokalbiu ir fraze „Tik tai ten per tą L., kur paskambino savininkas”. Šios frazės reikšmė pokalbio kontekste ir išėmus iš konteksto nepatvirtina, kad jis žinojo apie paslėptas cigaretes ar buvo susitaręs su R. K. jas gabenti. Neaišku ar pokalbyje minimas vyriškas vardas L. ar moteriškas vardas L.. Teismo posėdžio metu J. N. ir R. K. net nebuvo užduoti klausimai siekiant išsiaiškinti tikrąją šios frazės reikšmę. Be to, šis pokalbis vyko 2017 m. spalio 12 d. ir tuo metu byloje jis jau buvo apklaustas ir buvo žinoma, kad jis dalyvavo, kai UAB „A” buvo perkraunamos medžio drožlių plokštės.

4.8. Neteisinga teismo išvada, kad metaduomenyse užfiksuotas laikas, jog sekimas 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo pradėtas vykdyti 14.00 val., kai tuo tarpu nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą elektroniniu paštu pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 4 d., 16 val. 14 min 13 sek., nesudaro pagrindo teigti, kad procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK normas. Apelianto vertinimu teismas privalėjo vadovautis principu, kad iš neteisės nekyla teisė, o laiko neatitikimas yra esminis BPK normų pažeidimas.

4.9. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą jis nuteistas nesant jokių įrodymų. Jo veiksmuose nėra BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Pagal bylos duomenis jo veiksmai pasireiškė tik tuo, kad perkraunant medžio drožlių plokštes, kuriose, kaip paaiškėjo vėliau, buvo paslėptos cigaretės, buvo naudojama UAB „A”, kurios generalinis direktorius jis yra, krovos technika, žmogiškieji ištekliai bei perkrovimas vyko UAB „A” teritorijoje atviroje aikštelėje šviesiu paros metu, dalyvaujant įmonės vadovui, atsakingam už darbuotojų saugumą, darbus vykdant laisvą nuo darbo dieną (sekmadienį). Nors nurodytus veiksmus jis atliko, tačiau aplinkybės, kad medžio drožlių plokštėse yra paslėptos cigaretės, nežinojo, dėl cigarečių perkrovimo su juo niekas nesitarė. Vien padėjimas perkrauti krovinį iš vienos transporto priemonės į kitą, nežinant, kad krovinyje yra paslėptos cigaretės, negali būti pripažinta nusikalstama veika, nes nenustatytas jo tiesioginis ryšys su nusikalstamos veikos dalyku.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. K. Z. gynėjas advokatas R. Garlauskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį bei baudžiamąją bylą J. K. Z. atžvilgiu nutraukti. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, grąžinti J. K. Z. jam priklausančius vilkiką „DAF XF 95380“, valst. Nr. (duomenyse neskelbtini) ir puspriekabę „Koegel“, valst Nr. (duomenyse neskelbtini). Priėmus išteisinamąjį nuosprendį panaikinti 2020 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl 274,84 Eur proceso išlaidų priteisimo iš J. K. Z..

5.2. Teismas J. K. Z. kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo grindė ne objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, bet kildino iš formalaus krovinio vežimo iš Baltarusijos Respublikos į Lenkiją per Lietuvos Respubliką fakto bei aplinkybės, kad automobilis su kroviniu buvo paliktas Lietuvoje prie UAB „A”, o vėliau krovinys perkrautas į kitą automobilį, kurį sulaikius, krovinyje buvo rastos paslėptos kontrabandinės cigaretės. Apelianto vertinimu šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti jį kaltu. Įrodinėjant asmens kaltumą vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis.

5.3. Byloje nebuvo gauta duomenų, kad J. K. Z. žinojo, jog daro kontrabandą, panaudoja suklastotą dokumentą ir neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikoje, t. y. kad jis žinojo, jog į jo vairuojamą transporto priemonę Baltarusijos Respublikoje buvo pakrautas kontrabandinių cigarečių krovinys, kuris buvo paslėptas tarp medžio plokščių. Aplinkybė, kad iki Lietuvos Respublikos apelianto atvežtame krovinyje buvo cigaretės, nėra pakankama konstatuoti tiesioginę tyčią J. K. Z. veiksmuose. Byloje nėra nei vieno asmens – liudytojo ar kaltinamojo (nuteistojo), kuris būtų patvirtinęs, kad J. K. Z. dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Byloje nenustatytas jo tiesioginis ar netiesioginis ryšys su kitais kaltinamaisiais, kurie taip pat buvo pripažinti kaltais. Nuteistasis R. K. parodė, kad jis nepažįsta apelianto, tokio asmens krovinio perkrovimo metu UAB „A” teritorijoje nematė ir jo neatpažino. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. N. nurodė, kad apelianto nepažįsta, o vairuotojo, dalyvavusio krovinio perkrovime, neatpažintų, nes matė tik vieną kartą. Teisme apklausti UAB „A” darbuotojai D. E. ir J. R., taip pat negalėjo nurodyti, kad apeliantas dalyvavo krovinio perkrovime.

5.5. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas žinojo apie jo gabenamame krovinyje paslėptas cigaretes, nes R. K. mobiliojo ryšio telefonuose ir piniginėje rastame raštelyje buvo rastas adresatas vardu „J.” ir telefono numeris, taip pat rasti susirašinėjimai ir skambučiai su adresatu „J.”. Teismas akcentavo nuteistojo R. K. naudotose ryšio priemonėse ir piniginėje rasto adresato „J.” tel nr. (duomenyse neskelbtini) svarbą J. K. Z. kaltei pagrįsti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad „J.” yra apeliantas J. K. Z., nes byloje nėra jokių įrodymų, kad tai yra tas pats asmuo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas nepaklausė nei R. K., nei apelianto apie adresatą, pavadintą „J.”. Nenustačius minėto telefono numerio savininko ar naudotojo, kaip ir nenustačius, kad R. K. telefonų adresinėse ir raštelyje įvardijamas adresatas „J.” yra apeliantas, negalima daryti jokios išvados, kad šis įrodymas suteikia teismui teisę laikyti jį apkaltinančiu J. K. Z..

5.6. Grįsdamas apelianto kaltę teismas pažymėjo, kad J. K. Z. teiginius, jog jo krovinio perkrovimo metu nebuvo, jis buvo Lenkijoje ir transporto priemonėje „DAF” negalėjo tilpti 12 pakuočių medžio drožlių plokščių paneigia J. R. parodymai, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. atvykus į darbą, vilkiko „DAF” vairuotojo nebuvo, bet jį atvežė mėlynas lengvasis automobilis „Passat” lenkiškais numeriais, po pakrovimo šį vairuotoją išvežė kitas asmuo su „džipu”. Tokias teismo išvadas apeliantas vertina kritiškai, nes jos nepagrįstos konkrečiais ir pagrįstais įrodymais, ir yra prieštaringos. Byloje nustatyta, kad po krovinio perkrovimo į J. N. vilkiką, pastarasis vilkiku išvyko iš UAB „A” teritorijos. Tai reiškia, kad ir apeliantas, jeigu laikyti, jog jis dalyvavo krovinio perkrovime, galėjo laisvai savo vilkiku išvykti į Lenkiją, arba bent jau būtų pasiėmęs asmeninius ir kitus daiktus, kurie buvo rasti apžiūrėjus vilkiką ir atlikus jame kratą. Vilkikas „DAF” buvo surastas ir apžiūrėtas 2018 m. rugpjūčio 10 d.

5.7. Teismo išvada dėl daiktų palikimo vilkike nelogiškumo yra nepagrįsta. Asmeninių daiktų – dokumentų, telefono, raktelių palikimas automobilyje, kuris buvo saugomoje teritorijoje ir apelianto laikino išvykimo į namus faktai yra visiškai logiški ir įtikinami. Apie tai, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 7 d. buvo namuose Lenkijoje gali patvirtinti jo žmona ir sūnus. Be to, kaip jau minėta anksčiau, apelianto parodymai šiuo aspektu nebuvo ne tik paneigti, bet nebuvo teismo patikrinti.

L. V. apeliacinis skundas tenkinamas, J. K. Z. gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Vertinant šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų dalį, būtina kruopščiai įvertinti ir palyginti tiek atskirai D. E. bei L. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, tiek sugretinti juos tarpusavyje.

8.1. Apklaustas teisme apie tai, kaip 2017 m. rugpjūčio 6 d. L. V. kvietė jį į darbą, liudytojas D. E. negalėjo paaiškinti konkrečių aplinkybių, pirma sakė, kad jį iškvietė telefonu, nepamena, ar SMS žinute, ar buvo pokalbis, vėliau pasakė, kad L. V. jam parašė SMS žinutę. Liudytojas negalėjo nurodyti, kurią valandą gavo kvietimą, o pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos patvirtino ir paaiškino, kad L. V. buvo pas jį atvažiavęs (t. 27, b. l. 187-188). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d., 23 val. 53 min., į savo mobilaus ryšio telefoną iš L. V. gavo SMS pranešimą: ,,Sveikas D., reikia tavo pagalbos rytoj iš ryto 9-10 val. vieną mašiną perkrauti“. Rugpjūčio 6 d., 8 val. 47 min., gavo dar vieną žinutę: ,,Sveikas D., reikia tavo pagalbos šiandien iš ryto 9-10 val. vieną mašiną perkrauti“. Jis į L. pranešimus neatsakė ir jam neperskambino. Sekmadienį rytą apie 9 val. L. V. atvažiavo pas jį į namus ir paklausė, ar jis gali perkrauti, jis sutiko, neišdrįso atsisakyti, nes L. V. yra jo direktorius, be to, jis prašydavo paskolinti firmos automobilį ūkio reikalams. L. V. sakė, kad paskambins ir informuos, kada atvažiuoti. 10 val. 30 min., nesulaukęs skambučio jis pats paskambino L. V. norėdamas paklausti, ar reikia atvažiuoti, bet L. V. neatsiliepė. Po kelių minučių L. perskambino ir liepė atvažiuoti (1 t., b. l. 100-101).

8.2. Apklaustas teisme L. V. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. atvykęs į darbą matė prie bendrovės teritorijos stovinčią krovininę transporto priemonę. Sargas paaiškino, kad vairuotojas atvyko naktį, o transporto priemonė sugedusi. Dienos metu prie jo priėjo vairuotojas ir paklausė, ar galės perkrauti plokštes į kitą transporto priemonę. Jie pakalbėjo apie techninius dalykus. Vairuotojas sakė, kad transporto priemonė atvyks kitą dieną ir jie viską susitarė, tačiau dvi dienas nieko nevyko. Penktadienį vairuotojas paklausė, ar jie dirba šeštadienį ir jis pasakė, kad dirba iki 15 val., jei atvyks automobilis, jie galės perkrauti. Važiuojant namo vairuotojas paklausė, ar galės perkrauti sekmadienį, o jis atsakė, kad jei atvyks automobilis, tai išspręs. Kitą dieną (sekmadienį) važiuodamas į darbą atvažiavo pas D. E., dar net nežinodamas, nes jis neatsakė, paklausė, ar jis galės pakrauti automobilį, jei šis atvažiuos. D. E. patvirtino, kad galės. Jam su J. R. pradėjus krauti automobilį ir pamačius, kad be D. E. nesugebės to padaryti, buvo iškviestas D. E., kuris ir baigė krauti (t. 29, b. l. 9). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 7 d. kuomet L. V. buvo laikinai sulaikytas) L. V. paaiškino, kad automobilis ,,DAF“ pas juos atvyko 2017 m. rugpjūčio 3 ar 4 d. Apie 10 ar 11 val. UAB ,,A“ teritorijoje, lauke ant rampos, prie jo priėjo vyriškis, kuris prisistatė automobilio ,,DAF“ vairuotoju, kalbėjo lenkiškai. Jis pasakė, kad jo automobilis yra sugedęs, klausė, ar gali pas juos aikštelėje pastovėti, palaukti kol atvyks jų atstovai. Jis vairuotojo duomenų nežino, nes šis atvyko ne pas juos. Kokioje firmoje vairuotojas dirba, taip pat nežino. Neprieštaravo, kad automobilis pastovėtų bendrovės teritorijoje. 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie 18 ar 19 val., važiuojant namo, automobilio ,,DAF“ vairuotojas jo paklausė, ar galėtų perkrauti iš vilkiko į kitą vilkiką medžio drožlių plokštes, ar turi tokią įrangą. Pasiteiravus plokštės matmenų, vairuotojas atsakė, kad krovinys yra apie 2,40 ar 2,50 x 2 metrų dydžio. Jis pasakė, kad turi galimybę perkrauti kranu arba krautuvu. Vairuotojas teiravosi ar galima perkrauti penktadienį, bet atsakė, kad įmonė dirba tik iki 20 val., šeštadienį dirba iki 15 val. Jis šeštadienį buvo darbe, informavo sandėlininką apie galimą plokščių perkrovimą. ,,DAF“ vairuotojas laukė kito automobilio, bet iki 13 val. niekas neatvyko. Šeštadienį jam išvažiuojant iš darbo, vairuotojas teiravosi ar bus galima plokštes perkrauti sekmadienį, jeigu nespės šeštadienį. Sekmadienį atvykęs į darbą rado atvykusį automobilį ,,Volvo“. 2017 m. rugpjūčio 6 d., prieš važiuodamas į darbą, jis buvo nuvažiavęs pas D. E., kurį informavo, kad reikės perkrauti medžio drožlių plokštes. J. R. pradėjus krauti ir pamačius, kad keltuvas yra per silpnas, jis paskambino D. E. ir paprašė jo atvykti, o šiam atvykus jis pabaigė krovimo darbus (t. 25, b. l. 85-87).

8.3. Iš L. V. parodymų matyti, kad tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme jis paaiškino apie tarimąsi su automobilio „DAF“ vairuotoju dėl krovinio perkrovimo. Jo parodymai buvo nuoseklūs ir pakankamai detalūs, jie nesikeitė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. V. parodė, jog jis nieko nežinojo apie tai, jog iš vilkiko ,,DAF“ į vilkiką ,,Volvo“ bus perkraunamas krovinys su kontrabandinėmis cigaretėmis (L. V. žinojimas, kad bus perkraunamos kontrabandinės cigaretės, bus analizuojamas vėliau), šie perkrovimo darbai su juo iš anksto nebuvo derinami ir jis tam iš anksto nesiruošė, yra neteisinga, ji nesiremia byloje esančiais įrodymais ir jiems prieštarauja.

8.4. Teisėjų kolegijai palyginus liudytojo D. E. ir nuteistojo L. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad jie nei esmingai kito vėlesnių apklausų metų, nei iš esmės skyrėsi vieni nuo kitų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. E. nurodė daugiau bendravimo su L. V. detalių, akivaizdu, dėl to, kad apklausos metu naudojosi savo mobilaus ryšio telefonu ir galėjo tiksliai nurodyti tiek žinučių gavimo laiką, tiek jų turinį. Apklausiamas teisme jis taip detaliai įvykio aplinkybių nenurodė, tačiau tai, kad apklaustas teisme liudytojas neatsiminė kai kurių detalių, nemenkina jo parodymų, nes nuo jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki apklausos teisme praėjo pusantrų metų ir liudytojas natūraliai galėjo jų neatsiminti. Be to, apklausiamas teisme jis nesinaudojo telefonu ir negalėjo taip pat tiksliai, kaip ikiteisminio tyrimo metu, nurodyti žinučių turinio ir laiko. Sulyginusi D. E. ir L. V. parodymus teisėjų kolegija nenustatė esminių jų parodymų skirtumų. Apklaustas teisme L. V. patvirtino, kad buvo atvažiavęs pas D. E. ir klausė, ar jis galės pakrauti automobilį. D. E. patvirtino, kad galės, o vėliau atvažiavęs perkrovė krovinį. Šią aplinkybę patvirtino ir D. E.. Iš esmės tokius pat parodymus L. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Abiejų apklaustųjų parodymai skiriasi tiek, kiek juos įtakojo praėjęs laiko tarpas ir tyrėjo bei teismo užduodami klausimai, jų detalumas.

8.5. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, čia išdėstytos teismo motyvų analizės dėl L. V. parodymų turinio ir D. E. bei L. V. parodymų neatitikimo, Kauno apygardos teismas šioje motyvų dalyje naudojo visiškai abstrakčius, be jokio konteksto ir faktinių aplinkybių L. V. parodymus (kaip nustatė teisėjų kolegija, L. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pasakojo apie važiavimą pas D. E., tačiau teismas šių parodymų nenaudojo) ir juos palygino su konkrečiais ir detaliais D. E. parodymais apie jo iš L. V. gautas žinutes ir L. V. atvykimą pas jį. Pirmosios instancijos teismas nesinaudojo L. V. parodymais apie jo važiavimą pas D. E. ir pokalbį su juo, negretino L. V. parodymų apie tas faktines aplinkybes, kurias aprašė kaip duotas D. E.. Akivaizdu, kad palyginus abstrakčias turinio neturinčias aplinkybes su konkrečiomis, visada atsiras prieštaravimų, tačiau vykdydamas teisingumą teismas negali taip elgtis, tai neatitinka teismo objektyvumo principo, o taip padaręs teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nevertino įrodymų objektyviai ir nešališkai.

9.1. Iš tiesų, apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme D. E. ir J. R. patvirtino, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo pašaliniai asmenys. Apklaustas teisme D. E. paaiškino, kad pakrovime dalyvavo jis, kolega J. R., buvo dar du vairuotojai ir direktorius L. V., kuris vadovavo, tai galima įvardinti, kad padėjo. Neatsimena, ką darė du vyriškiai, tai ne jų įmonės darbuotojai, juos matė pirmą kartą. Jie stovėjo ir žiūrėjo kaip kraunama. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad įvykio vietoje buvo L. V. su dar dviem vyriškiais, kurių jis nepažįsta, jie stebėjo kaip vyksta krovimas, vadovavo, kaip krauti. Apklaustas teisme J. R. paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo mėlynas automobilis „Passat“, lenkiškais numeriais. Neužilgo atvažiavo tamsi lengvoji mašina, tiksliai markės negali pasakyti. Vėliau atvažiavo baltas „Volvo“ krovininis automobilis, lenkiškais numeriais. Jis užrašė mašinos numerius, paklausė priekabos numerio, užrašė priekabos numerius, įleido, krovininį automobilį pastatė prie rampos, nuėmė tentą. Po to atvažiavo L. V.. Paskui džipu atvažiavo nepažįstamas vyras. Direktorius L. V. nebendravo su atvykusiais asmenimis, perkrovimo metu buvo šalia jo. Tie atvažiavę asmenys, kurie nebuvo vilkikų vairuotojai, kalbėjo su „Volvo“ vairuotoju. Taigi, tiek liudytojas D. E., tiek liudytojas J. R. paaiškino, kad įvykio vietoje buvo pašaliniai asmenys, tačiau kas buvo šie asmenys ir koks jų ryšys su nusikaltimu ir ypač su L. V., byloje nėra nustatyta. Tik apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. E. paaiškino, kad įvykio vietoje buvo L. V. su dar dviem vyriškiais, tačiau buvimas kartu su bendrovės, užsiimančios krovinių perkrovimu, direktoriumi perkraunant krovinį ir tokie parodymai nežinant bendravimo turinio nereiškia, kad L. V. su kitais asmenimis bendrai darė nusikalstamą veiką. Tuo labiau, kad ir liudytojas J. R. paaiškino, kad L. V. su kitais vyrais nebendravo, ir pats L. V. paaiškino, kad kalbėjo tik su vairuotojais. Kaip matyti iš pažymos dėl slapto sekimo ir apžiūros protokolo (t. 8, b. l. 74-79), teisėsaugos įstaigai buvo žinoma apie tai, kad krovininiu automobiliu „Volvo FH“ buvo ruošiamasi vežti cigaretes, įvykio dienos rytą – 2017 m. rugpjūčio 6 d., nuo 7:42 val., jis buvo sekamas, tačiau nebuvo pasinaudota galimybe visus asmenis sulaikyti perkrovimo vietoje, o tuo pačiu nustatyti visų asmenybes ir padidinti tikimybę nustatyti jų vaidmenis nusikaltimo padaryme, ar bent jau visus nufilmuoti ar nufotografuoti taip paliekant galimybę nustatyti kiekvieno veiksmus, o buvo pasirinkta išleisti J. N. vairuojamą automobilį iš UAB „A“ teritorijos ir sulaikyti jį kitoje vietoje, o tuo metu kiti asmenys iš UAB „A“ teritorijos išvyko. Nenustačius šių pašalinių asmenų asmenybių, jų vaidmens nusikaltimo padaryme ir ryšio su L. V., teismas negali jų buvimo įvykio vietoje vertinti kaip L. V. dalyvavimo nusikaltimo padaryme įrodymo ir daryti išvadą, kad pašalinių asmenų buvimas kaip nors pagrindžia jo kaltę.

9.2. Savo sprendimą teismas motyvavo argumentais, kad J. K. Z. paaiškino, jog perkrovimo metu jo nebuvo, tačiau liudytojas J. R. paaiškino, kad vilkiko „DAF“ vairuotoją atvežė vienas automobilis, o po perkrovimo jį išvežė kitas automobilis. Iš ties, apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu J. K. Z. paaiškino, kad jis atvežė krovinį iki UAB „A“ aikštelės, jį ten paliko ir išvažiavo namo, o 2017 m. rugpjūčio 7 d., apie 10 val. atvykęs prie automobilio pamatė policiją ir išsigandęs išvažiavo. Nors J. K. Z. parodymai, kad jis paliko jam priklausantį sugedusį automobilį su jame buvusiais krovinio, automobilio ir jo asmens dokumentais, savo mobilaus ryšio telefonus ir pats išvažiavo, yra keisti, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad jis dalyvavo perkraunant krovinį UAB „A“ teritorijoje. Jis dėl to nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas, jo veiksmai nėra aprašyti toje kaltinimo dalyje, kurioje aprašyti L. V., R. K. ir J. N. veiksmai padarant BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kas rodo, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga bei prokuroras nustatė, kad pakrovimo metu įvykio vietoje jo nebuvo, o nuosprendyje tam pritarė ir teismas. Tiek apklaustas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. paaiškino, kad įvykio dieną automobilio „DAF“ vairuoją atvežė vienas automobilis, o po perkrovimo išvežė kitas, tačiau jokie įrodymai nerodo, kad atvežtas ir išvežtas asmuo buvo J. K. Z.. Kitą vertus, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokią įtaką L. V. atsakomybei turi aplinkybė, kad J. K. Z. paneigė dalyvavęs perkrovime, o J. R. paaiškino, kad automobilis atvežė ir išvežė automobilio „DAF“ vairuotoją.

9.3. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo ir tuo, kad liudytojai D. E. ir J. R. paaiškino, kad visas krovinys buvo iškrautas iš vilkiko „DAF“ ir perkrautas į vilkiką „Volvo“. Iš ties, byloje nustatyta, kad krovinys iš automobilio „DAF“ buvo perkrautas į automobilį „Volvo“, tačiau nėra aišku, kaip šis motyvas yra susijęs su kaltinimu, kaip ir prieš tai išanalizuoto motyvo atveju, teismas nemotyvavo, kaip tai įrodo L. V. kaltę.

10. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad L. V. nepaaiškino, kodėl vykdant perkrovimo darbus nedalyvavo muitinės atstovas, šie darbai buvo vykdomi neturint tam leidimo, nors 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose, tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį, bet tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė (22 t., b. l. 4). Gynyba teigia, kad L. V. nebuvo apie tai klausiamas, jis nieko nežinojo apie krovinį, Kauno teritorinė muitinė nenustatė, kad jis būtų pažeidęs taisykles, už krovinį buvo atsakingas vežėjas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais gynybos argumentais.

10.1. Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir teisiamojo posėdžio, kuriame parodymus davė L. V., protokolu (t. 29, b. l. 8-12), teisėjų kolegija nerado, kad, visų pirma teismas, o ir prokuroras arba kiti proceso dalyviai užduotų L. V. klausimus apie muitinės atstovo nedalyvavimo priežastis ar leidimo tokiems darbams neturėjimą. Nėra jokių priežasčių manyti, kad L. V. turėjo pats susiprasti papasakoti apie muitinės atstovo nedalyvavimą ar leidimo neturėjimą, nes tokie motyvai nebuvo įrašyti į kaltinamąjį aktą ar proceso dalyvių išsakomi procese iki baigiamųjų kalbų kaip pagrindžiantys L. V. kaltę. Tokia situacija, kai teismas nesiaiškina kaltinimui patvirtinti svarbių aplinkybių, kuriomis motyvuoja savo apkaltinamąjį nuosprendį ir asmens nuteisimą, ir nuosprendyje nurodo, kad nuteistasis pats jų nepaaiškino, neatitinka nekaltumo prezumpcijos, taip pat pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes teismo sprendimas nesiremia išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

10.2. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino byloje esančių Kauno teritorinės muitinės raštų turinio ir neargumentavo, kaip šių raštų turinys pagrindžia L. V. kaltę. Iš raštų turinio (t. 22, b. l. 4 ir 14-15) matyti, kad tiek už prekių perkrovimą įprastine tvarka pagal Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tiek už prekių perkrovimą įvykus incidentui pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 nuostatų įgyvendinimo taisyklių 305 straipsnio 1 dalies c punktu, yra atsakingas vežėjas, kuriuo šiuo atveju buvo „Z“. Vežėjas, o ne UAB „A“ ar L. V., ir turėjo pasirūpinti muitinės atstovo dalyvavimu ir reikalingais leidimais. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė aiškiais teisiniai argumentais, kodėl tai turėjo padaryti L. V.. Nei iki perkrovimo darbų atlikimo, nei jų atlikimo metu jam, kaip UAB „A” vadovui, ar kitiems įmonės darbuotojams nebuvo žinoma, kad krovinys atvyko iš trečiųjų šalių, kroviniui nėra įforminta importo procedūrą, o dėl šios procedūros įforminimo ar kitos muitinės procedūros įforminimo nebuvo kreiptasi į UAB „A” muitinės tarpininkų atstovus ir jiems nebuvo pateikti krovinį lydintis dokumentai. Kaip paaiškino L. V., vilkiko vairuotojas tvirtino, kad prekės yra Europos Sąjungos statuso ir buvo pakrautos Vilniuje, todėl šio krovinio perkrovimui jis, kaip UAB „A” vadovas, neprivalėjo informuoti muitinės bei kviesti muitininką, kad dalyvautų prekių perkrovime. Transporto priemonės „DAF“ vairuotojas nebuvo nustatytas ir tokie L. V. parodymai nėra paneigti. Tai patvirtino ir Kauno teritorinė muitinė tyrimo eigoje pateikusi rašytinį atsakymą (t. 22, b. l. 13-15), kuriame nurodė, kad negali konstatuoti, jog UAB „A” ar jos vadovas perkraunant medžio drožlių krovinį savo veiksmais būtų pažeidęs kokius nors teisės aktus. Už krovinį buvo atsakingas krovinio vežėjas, todėl visų Muitinės procedūrų įforminimas buvo jo pareiga.

10.3. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo ir tuo, kad nustatė, jog muitinėje nėra registruoti susitarimai dėl UAB „A“ atstovavimo muitinėje paslaugų Lietuvos Respublikos teritorijoje teikimo krovinio vežėjams „Z“ ar UAB „T“, tačiau L. V. parodymais (kitų įrodymų byloje nėra) yra nustatyta, kad nei vienas iš šių vežėjų nesikreipė nei į UAB „A“, nei į L. V. dėl muitinės paslaugų teikimo. Į L. V. buvo kreiptasi tik dėl krovinio perkrovimo sugedus krovinį vežusiam automobiliui, ką, iš vairuotojo žinodamas, kad prekės yra Europos Sąjungos statuso, L. V. ir padarė.

10.4. Analizuojant krovinio perkrovimo teisėtumą yra svarbios muitinės plombų buvimo aplinkybės, ar L. V. matė, kad transporto priemonė „DAF“ yra plombuota. Tai ypač akcentavo prokuroras savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme. Kratos vilkike „DAF“ metu miegojimui skirtoje dalyje po antklode buvo rastas suvyniotas lynas su dviem plombomis (t. 4, b. l. 56-61, 72-93). Apklausta teisme liudytoja J. D. paaiškino, kad automobiliui „DAF“ atvykus prie UAB „A“ teritorijos, į registracijos žurnalą jį įrašė automobilio markę, numerius ir pažymėjo, kad automobilis yra plombuotas dviem plombom. Apklaustas teisme liudytojas J. R. paaiškino, kad kai 2017 m. rugpjūčio 6 d. jis atvyko į darbą, mėlynas automobilis („DAF“) stovėjo už teritorijos, jo vairuotojo nebuvo, o vairuotoją po 8 valandos atvežė mėlynas lengvasis automobilis „Passat“ lenkiškais numeriais. L. V. paaiškino, kad 9 valandą jam atvažiavus į darbą, abu krovininiai automobiliai jau stovėjo bendrovės kieme (t. 29, b. l. 9). Šie įrodymai rodo, kad L. V. atvykus į UAB „A“ teritoriją, abu vilkikai jau buvo joje, o vairuotojai ruošėsi perkrovimui, todėl L. V. galėjo nematyti, kas yra daroma su muitinės plombomis, buvusiomis ant automobilio „DAF“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo kitaip.

12. Byloje kaip L. V. kaltės pagrindimas pateikiami argumentai, kad jis važiavo į darbą sekmadienį ir pats dalyvavo krovime, kvietė darbuotojus nedarbo dieną ir dar jų atostogų metu. Tačiau tokie argumentai irgi nepagrindžia L. V. kaltės. UAB „A“ yra privati bendrovė, kuri užsidirba iš savo darbo, kiek ji dirbs, tiek gaus pajamų, todėl darbo neatsisakymas, netgi sekmadienį, nėra neįtikėtinas įvykis ir nerodo L. V. nusikalstamų veiksmų, o tik norą teisėtai užsidirbti. Jo kaltės nerodo ir pats perkrovimo faktas, nes bendrovės veikla yra susijusi su krovinių perkrovimu, todėl perkrauti krovinį nėra neįprastas ar su nuolatine veikla nesusijęs darbas. Jokios aplinkybės nerodo, kad L. V. atliko jo vadovaujamai bendrovei neįprastą darbą. Po perkrovimo automobilis „DAF“ iš UAB „A“ teritorijos neišvažiavo, jis ir nebūtų išleistas, kol nebūtų atsiskaityta.

13. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo L. V. inkriminuotų bendrininkavimo požymių. Jis buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje padėjo padaryti nusikaltimą. Jo veiksmai nuosprendyje aprašyti taip: L. V., vykdydamas R. K. tiesiogiai ir netiesiogiai per kitus asmenis duotus nurodymus UAB „A“ teritorijoje perkrauti cigaretes, veikdamas kaip padėjėjas suteikė neteisėto krovinio perkrovimui sąlygas, technines priemones bei žmogiškuosius išteklius: telefoninio ryšio pagalba ir susitikimų metu nurodė UAB ,,A“ darbuotojams D. E. ir J. R., nieko nežinantiems apie daromą nusikaltimą, 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 9-10 val., atvykti į darbą, paimti iš sandėlio autokrautuvus ir jais iš J. K. Z. vairuojamo vilkiko perkrauti medžio drožlių pakuotėse įrengtose slėptuvėse esančias cigaretes į J. N. vairuojamą vilkiką, pats asmeniškai koordinavo cigarečių perkrovimo darbus. Tačiau dalis šių veiksmų, o taip pat jo veiksmų subjektyvioji pusė, nėra pagrįsti byloje ištirtais įrodymais ir nėra motyvuoti.

14. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir bet kurią kitą nusikalstamos veikos padarymo formą, atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Bendrininkavimo būtinas subjektyvusis požymis yra tyčia. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-1073/2018, 2K-167-693/2019).

15. Kaltinamajame akte buvo nurodyta ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad L. V. vykdė R. K. tiesiogiai ir netiesiogiai per kitus asmenis duotus nurodymus. Nei kaltinamame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kur ir kada R. K. tiesiogiai davė nurodymus L. V., kaip ir nėra nurodyta, kur, kada ir per kokius kitus asmenis tokie nurodymai galėjo būti duoti netiesiogiai. Teisėjų kolegija susipažino su visais byloje esančiais įrodymais ir nerado nei vieno, kuris tiesiogiai susietų L. V. su R. K., taip pat nerado įrodymų, kad toks ryšys galėtų būti netiesioginis per kokius nors trečiuosius asmenis, todėl šios aplinkybės nėra įrodytos.

16. Kiti kaltinime nurodyti L. V. atlikti faktiniai veiksmai yra patvirtinti byloje surinktais įrodymais: L. V. iš tiesų skambino D. E. ir buvo pas jį nuvažiavęs bei prašė atvykti į darbą ir perkrauti vilkikus, 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 9-10 val., jis ir D. E. atvyko į darbą, J. R. (kuriam L. V. nenurodė atvykti į darbą, jis dirbo sargu ir pagal tvarkaraštį darbe buvo nuo 8 val.), o vėliau D. E., paėmė iš sandėlio autokrautuvus ir jais iš J. K. Z. vairuojamo vilkiko perkrovė medžio drožlių pakuotes į J. N. vairuojamą vilkiką, jis pats asmeniškai dalyvavo krovinio perkrovime ir netgi galimai koordinavo šį darbą. Tačiau šie nustatyti faktai nepatvirtina L. V. susitarimo su kitais asmenimis daryti nusikaltimą ir bendrų neteisėtų veiksmų su R. K. ar kitais asmenimis. Be to, liudytoja V. B. paaiškino, kad jeigu buvo didelis krūvis, L. V. pats kraudavo vilkikus, kraudavo paletes su krautuvais (t. 28, b. l. 150-151), liudytojas D. E. paaiškino, kad L. V. reguliavo krautuvo padėtį jam kraunant, nes jo matomumas buvo apribotas ir be pašalinės pagalbos jis negalėtų perkrauti krovinio, o kitų darbuotojų sekmadienį teritorijoje nebuvo, todėl L. V. dalyvavimas krovinio perkrovime nebuvo netikėtas ar toje situacijoje neįprastas poelgis. Iš inkriminuotų bendrininkų vienintelis J. N. matė L. V., tačiau apklaustas ir parodymo atpažinti L. V. metu jis paneigė, kad L. V. buvo tas žmogus, kuris jį pasitiko ir klausė, ar jis nuo J., L. V. buvo perkrovimu užsiimančio bendrovės vadovas, jis rūpinosi krautuvais (t. 2, b. l. 32-24).

17. Byloje nustatyta, kad su L. V. pagalba perkrautame krovinyje buvo paslėptos cigaretės, tačiau nėra jokių įrodymų, kad L. V. apie tai žinojo. Kaip minėta, byloje nėra nustatytas joks L. V. ryšys su kitais dėl šio nusikaltimo nuteistais asmenimis ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kas nors jam apie tai būtų pasakęs. Nėra jokių motyvų išvadai, kad L. V. kaip nors kitaip ar iš kokių nors požymių turėjo suprasti, kad perkraunamame krovinyje yra paslėptos cigaretės. Byloje akcentuojamas tvirtinimo diržo nutrūkimas ir tai, kad L. V. vadovaujamos bendrovės darbuotojai jį pataisė, tačiau tai niekaip neįrodo L. V. žinojus apie cigaretes. Kaip paaiškino D. E., netgi taisant nutrūkusi tvirtinimą, pakuotė pažeista nebuvo ir nesimatė, kas buvo viduje. Krovinių perkrovimu užsiimančiai bendrovei yra normali praktika sutaisyti nutrūkusi tvirtinimą. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų dėl L. V. bendrininkavimo.

18. Remiantis šiais įrodymais ir motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir jis išteisintinas.

19. J. K. Z. yra nuteistas už padarytus tris nusikaltimus: už 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 23 val. įvykdytą cigarečių gabenimą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio pasienio kontrolės punktą (BK 199 straipsnio 1 dalis), už suklastotų dokumentų panaudojimą gabenant cigaretes (BK 300 straipsnio 1 dalis), taip pat už cigarečių gabenimą nuo Šalčininkų kelio pasienio kontrolės punkto iki UAB „A“ aikštelės Lazdijuose, (duomenyse neskelbtini) ir jų laikymą (BK 199² straipsnio 1 dalis). J. K. Z. nebuvo nuteistas už veiksmus perkraunant cigaretes iš automobilio „DAF“ į automobilį „Volvo“. Tokios kaltinimo ribos apibrėžia apeliacijos nagrinėjimo bei teisėjų kolegijos argumentavimo ribas. Apelianto argumentai, kad jis nebuvo UAB „A“ teritorijoje ir nedalyvavo krovinio perkrovime, o 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 6 val., jis išvyko namo ir prie automobilio grįžo tik 2017 m. rugpjūčio 7 d., apie 10 val., tai, kad šiuo laikotarpiu jis buvo namuose, ką gali patvirtinti jo žmona ir sūnus, yra susiję su aplinkybėmis, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. jis nedalyvavo krovinio perkrovime, tačiau, kaip minėta, dėl to jis nėra kaltinamas, prokuratūra nemanė, kad jis dalyvavo krovinio perkrovime (dėl to teismas netenkino J. K. Z. prašymo apklausti jo žmoną ir sūnų, kad jis buvo namuose, nes šios aplinkybės nėra svarbios kaltinimui), todėl šie apelianto argumentai nenagrinėjami, nes yra nesusiję su byla.

20. Teisėjų kolegija sutinka, kad šioje byloje nėra nustatytų liudytojų, kurie patvirtintų J. K. Z. veiksmus, tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo veiksmų iš viso negalima nustatyti. Asmens nusikalstami veiksmai gali būti nustatomi ne vien tik liudytojų parodymais, tačiau bet kokiais kitokiais įstatymuose nustatyta tvarka gautais įrodymais, taip pat ir paties nuteistojo parodymais, kratų ar apžiūrų metų gautais įrodymais ir kitais įrodymais. Šioje byloje pasisakydamas dėl J. K. Z. veiksmų pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo pakankamai įrodymų bei pateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių sprendimą pripažinti jį kaltu ir paskirti jam kriminalinę bausmę.

21. Šioje byloje, kaip daugelyje kitų tokio pobūdžio bylų, pagrindiniu J. K. Z. kaltės įrodymu yra jo paties parodymai. Apklaustas teisme J. K. Z. paaiškino, kad Baltarusijos Respublikoje pakrovė krovinį, jam davė dokumentus ir jis išvažiavo per Lietuvą į Lenkiją. Jam važiuojant paskambino prekių gavėjas ir pasakė, kad prekės bus muitinamos Lietuvos muitinėje. Atvažiavęs į muitinę paliko automobilį ir išvažiavo namo. Būdamas namuose skambino prekių gavėjui, bet niekas neatsiliepė. Pirmadienį atvažiavo prie automobilio, tačiau pamatęs, kad muitinėje yra daug policijos, nežinojo, kas vyksta, todėl išvažiavo namo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. K. Z. paaiškino, kad Baltarusijos Respublikoje pasikrovus krovinį ir nuvažiavus į aikštelę, prie jo priėjo vyriškis, kalbėjo rusiškai, klausė ar jis nori uždirbti pinigų, sakė, kad reikia jo vilkiku su kroviniu nuvažiuoti į Lietuvą ir pastatyti aikštelėje Lazdijuose, kad vilkikas ten pastovėtų iki pirmadienio. Vyriškis pasakė, kad visus dokumentus ir vilkiko raktelius paliktų vilkike, patikino, kad nieko neatsitiks. Vyriškis sakė, kad jis gaus 5 000 eurų, jei paliks vilkiką pastovėti iki pirmadienio. Dar sakė, kad galbūt tą krovinį iškraus Lietuvoje, gal kas nors nupirks ir krovinio nereiks vežti į Lenkiją. Jis sutiko. 2017 m. rugpjūčio 1 d., apie 20 val., jis išvažiavo iš aikštelės link Baltarusijos-Lietuvos valstybių sienos. 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 1 val., Šalčininkų poste kirto sieną. Lietuvos muitinės darbuotojai patikrino dokumentus, uždėjo plombą. Puspriekabės tento atidaryti nereikėjo. Važiuodamas per sieną sustodavo tik tiek, kiek reikėjo laikantis eilės per sieną, kitokiu tikslu sustojęs nebuvo. Pravažiavęs sieną, važiavo į Lazdijus. Lietuvoje niekur sustojęs nebuvo. Lazdijus pasiekė 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 4 val. Įvažiavo į aikštelę, ten buvo prie pakeliamojo užtvaro ženklas ,,Muitinė“, bet pro pakeliamąjį užtvarą nevažiavo (t. 2, b. l. 159-161). Apklaustas teisme J. K. Z. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį apie vyriškio pasiūlymą ir pažadą sumokėti. Parodymų pakeitimą jis motyvavo tuo, kad apklausos protokolo neskaitė, protokolas prastai išverstas į lenkų kalbą, vertimas buvo tiek lenkų, tiek rusų kalbomis. Jis paaiškino, kad visos kitos aplinkybės jo apklausos protokole surašytos teisingai. Iš J. K. Z. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad jis buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui ir vertėjui. Dėl vertimo ir apklausos protokolo turinio jis pastabų neturėjo. Vertėjas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą vertimą, buvo profesionalus ir kvalifikuotas, susikalbėjo su nuteistuoju, todėl nėra argumentų abejoti J. K. Z. apklausos protokolo turiniu, kad jame surašytos jo nepasakotos aplinkybės. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kita apklausos protokolo dalis yra surašyta teisingai ir dėl jos nuteistajam abejonių nekyla. Kaltinamasis teisme gali iš viso neduoti parodymų ir tai nėra vertinama kaip jo kaltės įrodymas, tačiau jei jis juos duoda, tai jo parodymai yra vertinami pagal BPK 20 straipsnio taisykles, kaip ir bet kurie kiti įrodymai. Kitų įrodymų ir paties kaltinamojo įrodymą analizė, jo parodymų nuoseklumas ir logika rodo parodymų patikimumą. Šioje byloje J. K. Z. teisme duoti parodymai nėra logiški ir įtikinamai nepaaiškina jo veiksmų. Jis buvo automobilio, kontrabanda atvežusio cigaretes į Lietuvą, savininkas ir vairuotojas, todėl nuo pat krovinio pakrovimo iki jo iškrovimo jis buvo atsakingas už jį, jis turi žinoti, kas į automobilį buvo pakrauta ir kas iš jo buvo iškrauta. J. K. Z. sako, kad atvažiavęs prie automobilio ir pamatęs prie jo policiją, jis iš įvykio vietos išvažiavo, tačiau toks elgesys visiškai nelogiškas. Jeigu J. K. Z. nevežė nieko neleistino, o jis buvo teisėtas automobilio savininkas ir teisėto krovinio vežėjas, tai pamačius policiją ir neišsiaiškinus jos buvimo priežasčių, nėra jokių priežasčių jos išsigąsti ir palikus savo nuosavybę nuo jos bėgti. Be to, tai, kad apklausiamas teisme J. K. Z. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nereiškia, kad jis nepadarė nusikaltimo, o viskas buvo taip, kaip jis papasakojo apklausos teisme metu. Jo parodymų pakeitimas reiškia tai, kad jo parodymai tampa mažiau patikimais, nes jam nepateikus aiškių ir logiškų parodymų pakeitimo argumentų, teismas nežino, kokiais iš jų galima tikėti. Paprastai pirmosios apklausos metu iš karto po sulaikymo įtariamieji duoda teisingus parodymus, nes dar nėra spėję sugalvoti kitokios versijos, nežino, kokius įrodymus surinko ikiteisminio tyrimo įstaiga. Tokiu atveju yra svarbūs kiti byloje esantys įrodymai.

22. J. K. Z. veiksmus galima nustatyti ir pagal byloje esančius dokumentus, paimtus pas jį automobilyje kratos metu, J. N. vairuoto automobilio kratos rezultatais ir UAB „A“ darbuotojų parodymus, analizuojant juos, lyginant tarpusavyje ir gretinant su buvusia situacija.

22.1. Kaip paaiškino J. K. Z., jis Baltarusijos Respublikoje esančioje gamykloje pasikrovė medžio drožlių plokščių krovinį ir su juo atvažiavo į Lietuvą. Atlikus kratą J. K. Z. automobilyje buvo rasti krovinio pakrovimo Baltarusijoje dokumentai (t. 4, b. l. 82-93). Pagal juos krovinys buvo pakrautas FLLC „V“ gamykloje, Mogiliovo srityje. Pagal duomenis internete ((duomenyse neskelbtini)), ši gamykla priklauso didelei Lietuvos bendrovei „V“, yra jos padalinys, gaminantis medienos produkciją, joje dirba daug darbuotojų, gamyba yra aukšto techninio lygio ir mažai tikėtina, kad jos darbuotojai gamykloje į medžio drožlių plokštes dėtų cigaretes, nes tam reikalingos didelės organizacinės pastangos – atvežti į gamyklą cigaretes, išpjauti plokštes, sudėti į jas cigaretes, parinkti tinkamą transporto priemonę ir į ją įdėti krovinį su cigaretėmis ir į tai turėtų būti įtraukta daug darbuotojų. Netgi ir tokiu atveju krovinys negalėtų būti įdėtas į bet kokią transporto priemonę, paskui bandant susitarti su vairuotoju, nes išlieka didelė rizika, kad vairuotojui nesutikus bendrininkauti cigaretės galėtų atsidurti teisėsaugos įstaigoje. Krovinio dokumentai yra užpildyti ir pasirašyti, juose yra spaudai, o krovinio važtaraštyje yra apsaugos priemonės, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie dokumentai yra tikri ir atspindi tikrąją krovinio pakrovimo situaciją, t. y. rodo, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. į J. K. Z. automobilį buvo pakrautas medžio drožlių krovinys be jame paslėptų cigarečių. Originalūs ir teisingai užpildyti dokumentai kontrabandinių prekių gabenimo metu padeda maskuoti vežamą krovinį muitinės pareigūnams ar policijos pareigūnams sustabdžius ir tikrinant automobilį, originalūs krovinio dokumentai nesukelia įtarimų.

22.2. J. K. Z. automobilyje kratos metu paimti dokumentai rodo, kad buvo pakrautos 9 pakuotės DSP plokščių, kurių specifikacija 18x2070x2800x05 P2. J. K. Z. sako, kad jis atvažiavo šiuo automobiliu iki UAB „A“ teritorijos ir jo nurodytas atvykimo laikas sutampa su UAB „A“ transporto priemonių registracijos žurnale fiksuotu laiku. Iš UAB „A“ apsaugos darbuotojų parodymų matyti, kad J. K. Z. prie UAB „A“ teritorijos paliktas automobilis stovėjo toje pačioje vietoje iki pat krovinio perkrovimo į J. N. automobilį, šiuo laikotarpiu krovinys nebuvo perkrautas. Sustabdžius J. N. vairuotą automobilį ir padarius jame kratą, buvo rastos 12 pakuočių, kurios buvo padarytos kaip medžio drožlių plokščių pakuotės, tačiau jose rastos cigaretės. Kaip paaiškino teisme apklausti tiek D. E., tiek L. V. bei J. N., iš J. K. Z. automobilio į J. N. automobilį buvo perkrautas visas krovinys, t. y. 12 pakuočių medžio drožlių plokščių ir jis yra trimis pakuotėmis didesnis nei buvo pakrautas gamykloje. Tai rodo, kad kažkuriuo metu, J. K. Z. išvažiavus iš gamyklos, tačiau neatvažiavus iki UAB „A“ teritorijos, automobilis buvo perkrautas, gamykloje pakrautos plokštės buvo iškrautos, o į automobilį buvo pakrautos kitos plokštės, kuriose buvo cigaretės ir didesnis jų kiekis arba į tą patį krovinį buvo įdėtos cigaretės, ką padaryti be vairuotojo žinios neįmanoma.

22.3. Iš J. K. Z. automobilyje kratos metu rastų dokumentų ir jo paties paaiškinimų matyti, kad pakrovimas įvyko 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir, pagal nuteistojo paaiškinimą, apie 20:00 val. jis išvažiavo iš gamyklos. Prie Lietuvos Respublikos sienos į Šalčininkų pasienio kontrolės postą J. K. Z. atvyko 2017 m. rugpjūčio 3 d., 19:58 val. (t. 5, b. l. 179-181). Nuo Mogiliovo miesto iki Šalčininkų PKP yra apie 390 km, kuriuos krovininiu automobiliu galima nuvažiuoti per 5-6 valandas. J. K. Z. automobilis turėjo būti pakrautas iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. darbo dienos pabaigos, todėl jau šios dienos vakarą jis galėjo išvažiuoti link Lietuvos – Baltarusijos sienos, o 2017 m. rugpjūčio 3 d. rytą jis jau galėjo būti prie sienos. Tokia išvada nesikeičia netgi įvertinus J. K. Z. parodymus, kad dėl aukštos oro temperatūros jis negalėjo važiuoti dieną, nes jis galėjo važiuoti 2017 m. rugpjūčio 2 d. naktį ir jam nereikėtų nei parą laukti, nei važiuoti dieną. Tai, kad J. K. Z. iš karto neišvažiavo link Lietuvos – Baltarusijos sienos rodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. iš jo automobilio buvo iškrautas DSP plokščių krovinys ir pakrautas kitas krovinys, kuriame DSP plokštėse buvo paslėptos cigaretės arba į tą patį jo gabentą krovinį buvo įdėtos cigaretės. Šie motyvai rodo, kad J. K. Z. žinojo, kad savo automobiliu jis veža kontrabandą.

23. Teismui išanalizavus aplinkybes dėl krovinio pasikrovimo ir judėjimo, šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pas R. K. rastas „J.“ telefono numeris yra J. Z. naudoto telefono numeris. Pas R. K. namuose atlikus kratą, jo piniginėje buvo rastas lapelis su užrašu „J.“ (t. 7, b. l. 1-17). Be to, buvo surastas ir paimtas telefonas „Nokia“ su kortele „Pildyk“, kuriame buvo adresatas „J.“ ir telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 64-106). R. K. nenurodė jokio kito J., kurio telefoną galėtų turėti, o J. K. Z. paaiškinimas, kad jį visi vadina ne J., o K., nėra įtikinamas, nes visuose dokumentuose jo vardas J. yra nurodomas pirmas. Šioje byloje R. K. rūpinosi kontrabanda gabenamu kroviniu, kurį gabeno J. K. Z., todėl jų ryšys yra akivaizdus.

24. Šie aptarti įrodymai ir padarytos išvados veda teisėjų kolegiją prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti J. K. Z. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje yra teisingas.

25. J. K. Z. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad per Lietuvos Respublikos sieną gabendamas kontrabanda pateikė muitinei žinomai suklastotus tikrus dokumentus: 2017 m. rugpjūčio 2 d. pakrovimo aktą Nr. 015258, 2017 m. rugpjūčio 2 d. prekių važtaraštį Nr. 1637506, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenyse neskelbtini), pakavimo lapą prie 2017 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenyse neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 2 d. tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 015258, 2017 m. rugpjūčio 2 d. eksporto deklaraciją Nr. A 20730/020817/0013966, kuriuose buvo nurodyta, kad iš Baltarusijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respubliką, „E“, E. R., (duomenyse neskelbtini), Lenkija, esančiam krovinio gavėjui gabenamos 9 pakuotės, 3 380,20 eurų vertės, 21 633 kg svorio, 33,802 kub. m. medienos drožlių plokščių MDP 18x2070x2800x0,5xP2 šlifuota I rūšis, bet ne cigaretės „Fest” (kirilica). Tokie jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. J. K. Z. nebuvo kaltinamas ir nuteistas už šių dokumentų suklastojimą, o tik už suklastotų dokumentų panaudojimą.

26. Situacija, kuomet gabenant prekes kontrabanda, muitinei pateikiamų dokumentų turinys skiriasi nuo krovinio turinio, nėra nauja. Darant šį nusikaltimą toks ir yra sumanymas – gabenti vienas prekes, o muitinei pateikti dokumentus, kad gabenamos kitokios prekės. Gabenant prekes per valstybės sieną kitokio turinio dokumentų nei krovinys pateikimas muitinei yra vienas iš nusikaltimo padarymo būdų – tai yra būdas išvengti muitinės kontrolės. Muitinei parodomi dokumentai, kad vežamas krovinys, kuriam netaikomi mokesčiai ar apribojimai, taip išvengiant kontrolės, nors iš tikrųjų vežamas draudžiamas įvežti krovinys arba krovinys, kuriam taikomi mokesčiai. Tokiu atveju teismas turėjo apsvarstyti, ar suklastotų dokumentų pateikimas turi būti kvalifikuojamas atskirai ir vertinamas kaip atskiras realią nusikaltimų sudėtį sudarantis nusikaltimas, ar tai yra dalis pagrindinio – kontrabandos nusikaltimo ir pateikti savo sprendimo motyvus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad suklastotos muitinės deklaracijos ar kitų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai įforminti ir atlikti, pateikimas kvalifikuojamas tik pagal BK 199 straipsnį. Tik jeigu asmuo suklastoja muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą ir jį pateikia muitiniam tikrinimui, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 199 straipsnio ir BK 300 straipsnio atitinkamas dalis (2003 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 43, 7.2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad J. K. Z. pats suklastojo muitinei pateiktus dokumentus. Tokiu atveju J. K. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. J. K. Z. lieka nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, už šių nusikalstamų veikų padarymą jam buvo paskirtos bausmės, kurios, kaip ir bausmė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo subendrintos apėmimo būdu, todėl J. K. Z. išteisinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neturi įtakos galutinei jam paskirtai bausmei.

Teisėjų kolegija, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL, t. y. 1 883 eurų dydžio bauda ir šiose dalyje priimti naują nuosprendį:

J. K. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam J. K. Z., vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 dalimis paskirta subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu J. K. Z. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio paskirtas bausmes pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 300 MGL, t. y. 11 298 Eur (vienuolika tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria L. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

L. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš L. V. nuspręsta išieškoti 274,84 Eur proceso išlaidų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.