Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei O. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose Joniškyje nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei O. Š., kuriuo prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-280-1205/2024 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra P. P., gimusia (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros P. P. laikiną bendravimo tvarką: 1) iki vaikui sueis 2 metai ir 10 mėnesių P. P. tėvas su dukra P. P. bendrauja kas antrą savaitgalį. Vieną savaitgalį bendrauja šeštadienį ir sekmadienį po 10 valandų, t. y. vaiko tėvas P. P. pasiima dukrą P. P. iš vaiko motinos O. Š. gyvenamosios vietos 9:00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą, 19:00 val. Sekantį mėnesio savaitgalį, kai tas savaitgalis skirtas bendravimui su vaiko tėvu, ieškovas P. P. bendrauja su nakvyne, t. y. pasiima P. P. iš jos motinos O. Š. gyvenamosios vietos šeštadienį, 9:00 val., ir grąžina P. P. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį, 19:00 val.; 2) iki vaikui sueis 3 metai, tėvas savo atostogų metu (28 dienas per kalendorinius metus) turi teisę papildomai bendrauti su dukra P. P. darbo dienomis, pasiimdamas dukrą P. P. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos, 9:00 val., ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, 19:00 val. Apie tai, kad pasiims vaiką, vaiko tėvas informuoja vaiko motiną prieš 10 dienų; 3) jei dukra P. P. suserga ir negali būti su tėvu jam paskirtą savaitgalį, P. P. šis laikas kompensuojamas, papildomai leidžiant pasiimt dukrą artimiausią savaitgalį, kai dukra pasveiksta; 4) kitos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygos toliau taikomos kaip tai numatyta teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-280-1205/2024 patvirtintoje P. P. bendravimo su nepilnamete dukra P. P. tvarkoje.

2. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, kad, šiuo atveju, Skyriaus nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nėra, kadangi net ir priimtų teismo sprendimų šalys nesilaiko ir prioritetą teikia savo asmeniniams, o ne vaiko interesams. Skyriaus nuomone, detalizuota bendravimo tvarka, jei ir turėtų būti keičiama, tai tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai Joniškyje 2025 m. spalio 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė, kad jei nepilnametė dukra P. P., gimusi (duomenys neskelbtini), suserga ir negali tiesiogiai bendrauti su tėvu P. P. jam paskirtą savaitgalį, P. P. šis laikas kompensuojamas, papildomai leidžiant pasiimti dukrą artimiausią savaitgalį, kai dukra pasveiksta.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šiuo metu nėra kilusio jokio pavojaus tėvo ir dukros santykių stabilumui bei tęstinumui, nes ieškovas su dukra bendrauja tiek nuotolinio bendravimo priemonėmis, tiek tiesiogiai, teismo sprendimu nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos yra laikomasi, o dukra noriai vyksta į susitikimus su atsakovu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas P. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo P. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilna apimtimi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

14. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju, svarbu tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-280-1205/2024 nustatyta tokia ieškovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarka: „1) iki vaikui sukaks 1 metai, P. P. bendrauja su dukra P. P. kas antrą savaitgalį po 6 valandas. P. P. bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį po 3 valandas šeštadienį ir sekmadienį, arba 6 valandas vieną dieną (pasirinktinai arba šeštadienį, arba sekmadienį). Tėvas P. P. dukrą pasiima iš vaiko mamos iš jos gyvenamosios vietos ryte, 12:00 val., ir grąžina dukrą mamai į jos gyvenamąją vietą 18:00 val. Apie bendravimo laiką vaiko motinai P. P. praneša ne vėliau kaip tos pačios savaitės trečiadienį iki 12 val., trumpąja SMS žinute; 2) kai vaikui sukaks 1 metai iki vaikui sukaks 2 metai 10 mėnesių, vaiko tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį du kartus per savaitę po 6 valandas (šeštadienį ir sekmadienį). Vaiko tėvas pasiima dukrą iš vaiko mamos gyvenamosios vietos 12:00 val. ir grąžina dukrą motinai į jos gyvenamąją vietą 18:00 val. Apie bendravimo laiką vaiko motinai tėvas praneša ne vėliau kaip tos pačios savaitės trečiadienį iki 12 val., trumpąja SMS žinute; 3) kai vaikui sukaks 2 metai 10 mėnesių iki vaikui sukaks 3 metai, tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį dukrą pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos šeštadienį, 11:00 val., ir grąžinant dukrą į vaiko motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16:00 val. Nustatyta, kad tėvas su dukra bendrauja (duomenys neskelbtini), netoli motinos gyvenamosios vietos, vaikui esant neramiam, ar negalint užmigti vaiko tėvas įpareigotas nedelsiant informuoti vaiko motiną, kad ši galėtų atvykti ir padėti tėvui nuraminti vaiką. Apie bendravimo laiką vaiko motinai P. P. praneša ne vėliau kaip tos pačios savaitės trečiadienį iki 12 val., trumpąja SMS žinute; 4) kai vaikui sukanka 3 metai, vaiko tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val. ir grąžindamas dukrą į vaiko mamos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val. Apie bendravimo laiką vaiko mamai tėvas praneša ne vėliau kaip tos pačios savaitės trečiadienį iki 12 val., trumpąja SMS žinute; P. P., kai dukrai sukaks 3 metai, turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo dukra jo atostogų metu 10 iš eilės einančių dienų. P. P., kai dukra yra pas jį, sudaro vaiko motinai sąlygas pabendrauti su dukra nuotoliniu būdu antradienį nuo 18:30 val. iki 19:00 val., ketvirtadienį nuo 18:00 val. iki 18:30 val., šeštadienį nuo 17:00 iki 18:00 val. Apie tai, kada pasiims pas save dukrą iš motinos gyvenamosios vietos, P. P. praneša dukros motinai elektroniniu paštu, trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki nurodyto pasiėmimo pas save laiko. Vaiko tėvas grąžina vaiką paskutinę nepertraukiamo bendravimo dieną iki 16 val. vaiko motinai į jos gyvenamąją vietą“.

16. Nors ieškovas prašė nustatyti intensyvesnę laikiną skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką bylos nagrinėjimo metu, pailginant bendravimo valandų skaičių, leidžiant vieną kartą per mėnesį bendrauti su nakvyne ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką tėvo atostogų metu, šią prašymo dalį teismas atmetė. Apeliantas su skundžiama nutarties dalimi nesutinka, vertina, kad nutartis priimta tinkamai neįvertinus byloje nurodytų aplinkybių, pažeidžianti tėvo ir nepilnametės dukros teises į šeimos ryšius.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esamoje bylos stadijoje nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

18. Šeimos santykiuose nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

19. Jau minėta, kad šioje byloje svarbią reikšmę turi ta aplinkybė, kad šiuo metu jau yra nustatyta nuolatinė ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka įsiteisėjusiu sprendimu. Iš šiame sprendime nustatytų bendravimo sąlygų, matyti, kad yra nustatyta konkreti ir aiškiai detalizuota tvarka, šia tvarka yra nustatyti pereinamieji laikotarpiai, matyti, kad laipsniškai pereinama prie ieškovo ir nepilnametės dukters intensyvesnio bendravimo, ką pažymi ir Skyrius savo atsiliepime į atskirąjį skundą. Be to, matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-280-1205/2024 liudytojomis buvo apklaustos psichologė, gydytoja, socialinė darbuotoja, remiantis jų parodymais bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktomis išvadomis, buvo nuspręsta, kad vaikas pasilikti su tėvu ne tik dienos, bet ir nakties metu turi būti pratinamas po truputį, todėl nustatyta, kad su nakvyne vaikas su ieškovu pasiliks nuo 2 metų 10 mėnesių, o nepertraukiamų 10 dienų atostogų – nuo 3 metų.

20. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad šiuo metu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarka nebeatitinka susiformavusio tėvo ir vaiko ryšio, neužtikrina visaverčio tėvo bendravimo su dukterimi, vaiko teisės į šeimos ryšius, ieškovas iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekė intensyvesnio bendravimo su dukterimi, į bendravimo tvarką įtraukiant nakvynes. Ieškovas teigė, kad laukiant kol bus išnagrinėta byla, gali būti padaryta esminė žala vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšiui.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo tiek prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad, šiuo konkrečiu atveju, ieškovas nepagrindė, kad nuolatinė bendravimo su dukra tvarka šiuo metu neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, neužtikrintų jos teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Nors ieškovas nurodo, kad šiuo metu, lyginant su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimo priėmimo metu buvusiomis aplinkybėmis, ieškovo ir dukters ryšys yra pasikeitęs ir sustiprėjęs, dėl ko jau dabar, laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, turėtų būti pereita prie ieškovo ir dukters bendravimo su nakvynėmis, ieškovas savo argumentais nepagrindžia, kaip esama teismo sprendimu nustatyta tvarka nebeužtikrina nepilnamečio vaiko interesų, kurie, šiuo atveju, laikytini prioritetiniais. Apelianto argumentai, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka gali atitolinti vaiką nuo tėvo yra paremti subjektyviais apelianto spėjimais ir yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos vertinimu, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su pereinamuoju laikotarpiu yra sėkmingai vykdoma, vaiko ir tėvo ryšys stiprėja ir vaikas palaipsniui ruošiamas prie ilgesnio laiko su tėvu praleidimo, įskaitant ir nakvynes.

22. Nors ieškovas argumentuoja, kad jo ir dukters bendravimas tapo nepilnaverčiu, kad bendravimo tvarka nebeatitinka susiformavusio tėvo ir vaiko ryšio, dar kartą pabrėžtina, kad šiuo metu, iki bus iš esmės išnagrinėta ši byla, tarp šalių esanti situacija dėl bendravimo su vaiku yra sureguliuota, bendravimo tvarka yra vykdoma, sėkmingai siekiant šioje tvarkoje nustatyto pereinamojo laikotarpio tikslų. Svarbu ir tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu šalių nepilnametei dukrai yra kiek daugiau nei 2 metai 8 mėnesiai, kas reiškia, kad po mažiau nei dviejų mėnesių ieškovas turės teisę bendrauti su vaiku su nakvyne. Be to, pirmosios instancijos teisme 2026 m. sausio 14 d. vykęs parengiamasis teismo posėdis, kurio metu pereita į teismo posėdį, atidėtas, be kita ko, pažymint, kad šalys ketina aptarti taikaus susitarimo sąlygas. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, spręstina, kad šiuo metu, esamoje bylos procesinėje stadijoje, poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatyta. Pažymėtina, kad aplinkybės, ar egzistuoja faktinis pagrindas ilginti ieškovo bendravimo laiką su nepilnamete dukra darbo dienomis, savaitgaliais ir ieškovo atostogų metu, bus nustatytos visapusiškai įvertinus šalių paaiškinimus, specialistų išvadas ir kitus reikšmingus duomenis tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovas nepagrindė poreikio taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė, kad galiojanti teismo patvirtinta ieškovo bendravimo su dukra tvarka neatitiktų dukros interesų, akivaizdžiai prieštarautų ieškovo interesams.

24. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.