- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- 1-220-217/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22244-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Kaltinamasis
- A. D.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Vaidotei Žižienei,
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje
A. D. gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:
1. 2010-01-05 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 11 mėn. laisvės apribojimo;
2. 2010-06-10 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. - 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 m. (2011-04-29 Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę);
3. 2012-08-29 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo (paskirta bausmė subendrinta su 2010-06-10 Jonavos r. apylinkės teismo paskirta bausme), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,
4. 2016-10-06 Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.( du epizodai) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumai neišnykę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2017 m. gegužės 7 d. apie 15 val. 30 min. viešoje vietoje – namo laiptinėje, esančios (duomenys neskelbtini)., matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, vartodamas necenzūrinius žodžius, du kartus bandė suduoti į galvą S. O., tačiau nukentėjusioji pasitraukdama smūgio išvengė, po to sugriebdamas ranka už plaukų, pagriebė nuo S. O. galvos akinius ir juos sudaužė, tai yra įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.
Vadovaujantis LR BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis teisiamajame posėdyje prisipažino pilnai, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis (LR BPK 273 str.).
Kaltinamasis A. D. apklaustas teisiamajame posėdyje pilnai prisipažino esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini)., su sugyventine J. O., kartu augina mažametį vaiką, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbininku; grįžęs į namus, būdamas neblaivus konfliktavo su sugyventine, išbėgęs į laiptinę viešai laiptinėje vadino necenzūriniais žodžiais, griebdamas ranka už plaukų sudaužė S. O. akinius, dėl to labai gailisi; tai padarė dėl to, kad buvo girtas, padarė išvadas, daugiau negeria, prašo neskirti realios laisvėse atėmimo bausmės, kadangi išlaiko šeimą, moka mokesčius, kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, sugyventinė viena negalės pragyventi.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK Kodekso 291 straipsnio reikalavimus nutrauktas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.
Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų protokolai, surašyti ikiteisminio tyrimo metu, paskelbti byloje esantys įrodymai pagrindžia A. D. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str.
Apklaustas A. D. įtariamojo apklausos metu kaltę pagal LR BK 284 str. pripažino pilnai ir parodė, kad 2017-05-07 apie 11 val. buvo susitikęs su dviem pažįstamais Ruklos mstl., Jonavos r., su jais vartojo degtinės, tačiau kokio stiprumo ir talpos - neatsimena, pamena kad trise išgėrė 4 butelius minėto alkoholinio gėrimo. Apie kelintą valandą tiksliai nepamena, tačiau po pietų jis grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini) Buto duris jam atidarė sugyventinė J. O.; pamena, kad trenkė per stipriai buto lauko duris į kitas laiptinėje kaimynų duris. Joana pamačiusi jį girtą išėjo pas savo mamą, gyvenančią tame pačiame name ketvirtame aukšte bute Nr. 57, todėl su ja nespėjo pabendrauti. Kol jis buvo laiptinėje, atėjo sugyventinės mama S. O. ir tarp jų kilo konfliktas. Ką jis (A. D.) pasakė jai nepamena, vartojo daug necenzūrinių žodžių, kodėl buvo supykęs - pasakyti negali. Konflikto metu būdamas neblaivus elgėsi netinkamai ir nederamai viešoje vietoje, taip pat gailisi, kad ir sudaužė S. O. akinius. Daugiau aplinkybių dėl įvykio neatsimena (1 t., b.l.101,116).
Nukentėjusioji S. O. paaiškino, kad 2017-05-07 apie 15:30 val. būdama savo sūnaus bute adresu, (duomenys neskelbtini), ir išgirdo laiptinėje triukšmą. Iškart atėjo pasižiūrėti į savo butą, kuriame gyvena dukra J. O. su sugyventiniu A. D.. Einant laiptine, link jos atbėgo J. O.. Prie buto Nr. 51 koridoriuje pamatė akivaizdžiai girtą A. D., buto durys buvo atidarytos, Arnui ji liepė nešdintis. Arnas pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, mėtyti daiktus ir šaukė, kad užmuš, kad čia ji negyvens, bei grasino kad sudegins jos mašiną. Po to A. bandė suduoti jai smūgį, bet ji smūgio išvengė ir išbėgo į laiptinės koridorių. Laiptinėje A bandė sugriebti už plaukų, bet ji atsitraukė. Kadangi D. buvo girtas, jo veiksmai galėjo būti realūs. Taip pat A. D. ranka nugriebė jos akinius nuo galvos ir numetė laiptinėje ant laiptų, akiniai sudužo. A. D. bandė raminti kaimynas. Dėl sudaužytų akinių pretenzijų jam neturi, nes turi dar vienus akinius, todėl žala jai nepadaryta (1 t., b.l. 40-41).
Liudytoja J. O., parodė, kad 2017-05-07 apie 15 val. namo adresu (duomenys neskelbtini)., grįžo neblaivus jos sugyventinis A. D.. Jai atidarius duris jis duris trenkė į kitas laiptinės duris. Ji išsigando, kadangi namuose nieko nebuvo, jų (J. ir A.) mažametė dukra buvo pas S. O. tame pačiame name bute Nr. 57. Ji iškart nubėgo pas mamą S. ir dukrą. Su sugyventiniu A. D. nebendravo, kadangi matė jį neblaivų. Atėjusi pas mamą, pasiliko su dukra, o mama nuėjo į laiptinę pasižiūrėti kas vyksta. Ką jie tarpusavyje kalbėjo, nežino, nes negirdėjo. Neužilgo ji (J.) nuėjo pas kaimyną, kuris gyvena bute Nr. 49 ir paprašė pagalbos. Po kokių 10-15 min. mama S. grįžo namo, iš mamos žodžių suprato, kad tarp jų įvyko konfliktas, kad A. D. sulaužė lauko durų spyną. Kitą dieną, jos (J.) brolis Ž. O. pakeitė durų spyną, taip pat sužinojo kad dėl šio įvykio buvo iškviesta policija (1 t., b.l. 31-32).
Liudytojas V. U. apklausos metu 2017-05-29 parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini)., tame pačiame name kaimynystėje su S. O., jos dukra J. O.. Žino, kad S. dukra J. turi sugyventinį ir mažametę dukrytę. Pamena, vieną gegužės sekmadienį, datos neatsimena, maždaug po pietų, išgirdo beldimąsi į duris. Atidaręs kaimynes: S. O., bei J. O., mažametės dukrytės nebuvo, bei neblaivų kaimynės J. O. sugyventinį. Nuo J. sugyventinio jautėsi stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai. Paklausus kas vyksta, A. D. reakcija buvo agresyvi, jis atsakė - ko čia išėjo, kad lystų atgal į savo butą. Jis bandė ramiai kalbėtis ir sužinoti kas vyksta, kreipėsi į stovinčias laiptinėje moteris, tačiau neblaivus vyras šaukė ant moterų bei grasino necenzūriniais žodžiais susidoroti, kurių tiksliai neatkartos. Girdėjo, kad jis grasino ir sudeginti S. O. mašiną. S. O. tylėjo, klausėsi A. D. riksmų. Pasakius jam, kad atsargiai vartotų tokius žodžius, A. D. žodžiais iš karto puolė jį kalbėjo jam, kad neaiškintų, nes jis yra sėdėjęs 6 metus kalėjime. Nenurimęs A. D., V. U. ir J. O. akivaizdoje staiga puolė prie S. O., griebė viena ranka už plaukų, grubiai nuėmė nuo jos galvos akinius ir trenkė juos ant žemės. Akiniai sudužo, stiklai pabyrėjo laiptinėje. Jis (V. U.) priėjo prie A. D. arti, kad atitrauktų neblaivų vyrą nuo S. O., tačiau nespėjo, nes jis pats S. O. paleido. J. O. norėjo jį raminti, tačiau į kalbas A. D. nesileido, girdėjo, kad jis kalbėjo dėl buto, kad jis moka mokesčius už butą. J. O. nuėjo iki kito buto ketvirtame aukšte. Neblaivus asmuo vis dar šūkavo laiptinėje, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, nerimo, todėl S. O. matydama, kad jis nenurimsta, išėjo, tačiau ar ji nuėjo į savo butą ar nulipo žemyn – neatsimena. Jis (V. U.) liko su A. D. dviese, A. D. aprimo, bandė guostis, kad liko nesuprastas, moka mokesčius (1 t., b.l. 36-37).
2017-05-08 apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini); apžiūros metu lauko durų varčia ties rankena turi laužymo žymių (1 t., b.l. 10-14).
2017-05-05 Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykusiems pareigūnams S. O. paaiškino, jog patyrė smurtą nuo dukters sugyventinio A. D., kuris sulaužė duris, sugriebė jai už plaukų, grasino ją užmušti (1 t., b.l. 16-19).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šiuo atveju tyčinis svetimo turto žalojimas vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Nusikalstama veika buvo sutrikdyta rimtis, neblaivus A. D. šaukė ant moterų, bei grasino necenzūriniais žodžiais susidoroti; nenurimęs A. D. V. U. ir J. O. akivaizdoje staiga puolė prie S. O., griebė viena ranka už plaukų, grubiai nuėmė nuo jos galvos akinius ir trenkė juos ant žemės ir sudaužė, sugadino svetimą turtą. Akiniai sudužo, stiklai pabyrėjo laiptinėje.
A. D. tyčia iš chuliganiškų paskatų sutrikdė viešąją tvarką. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad A. D. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. A. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu – žalodamas nukentėjusiosios turtą, trikdydamas aplinkinių poilsį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Ikiteisminio tyrimo metu A. D. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., ji kvalifikuota teisingai ir įrodyta byloje surinktais įrodymais, A. D. kaltas ir baustinas. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į visas bylos aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų turimo tvarka, yra pagrindas A. D. bausmę mažinti 1/3 dalimi pritaikius BK 64 prim. str. Praeityje A. D. yra teistas keturis kartus, tame tarpe už smurtinį nusikaltimą bei viešosios tvarkos pažeidimą, kurį padarė neblaivumo poveikyje (1 t., b.l.58-60); baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (baudos sumokėtos) (1 t/., b.l.56-57); psichikos sveikatos centre lankėsi 2011-01-18 dėl psichikos elgesio sutrikimo vartojant stimuliatorius, žalingas vartojimas, vėliau nesilankė, nesigydė (1 t., b.l.49). Siekiant pasiekti bausmės paskyrimo tikslus, numatytus BK 41 str. - 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą A. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 284 str., skiriant laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei bausmės vidurkis. Teismas atsižvelgia į tai, jog paskutinį kartą A. D. baustas laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant jį tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, duomenų, kad A. D. būtų pažeidęs teismo paskirtus įpareigojimus, nebuvo.
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo į gyvendinimą.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, ir tokį sprendimą privalo motyvuoti (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). A. D. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, dirba, išlaiko šeimą, augina mažametį vaiką, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuoširdžiai gailisi, ankstesniu nuosprendžiu nustatytų teismo įpareigojimų nepažeidė. Teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo į gyvendinimą, todėl laiko, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą bus pasiekti bausmės tikslai, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. ir nuteisti penkiems mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti sumažinus tris mėnesius dešimt dienų laisvės atėmimo bausmės, pritaikius BK 63 str. 1 d, 4 d., bausmę subendrinti su 2016-10-06 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinus paskirti dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu įpareigoti A. D. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. D. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.