Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. R., institucija, teikianti išvadą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gimus sūnui su atsakovu gyveno kartu, tačiau vėliau santykiai pablogėjo ir jie išsiskyrė, vaiko tėvas išėjo. Atskirai gyvena 3 metus. Visą šį laikotarpį jokių kontaktų su atsakovu nebuvo, jis vaiku nesirūpino, nesidomėjo. Iš atsakovo jokio išlaikymo nebuvo priteista. Ieškovei vienai per sunku išlaikyti vaiką, todėl kreipiasi į teismą. Be sūnaus, kartu su ieškove, gyvena ir jos pilnametė dukra. Sūnui reikia apie 300 Eur sumos per mėnesį, panašiai tiek ir išleidžia. Ieškovė gauna apie 400 Eur per mėnesį, jai padeda tėvai. Turi manikiūrininkės specialybę, tačiau iš tokio darbo nepragyventų. Šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje. Vasarą visada prekiauja dėvėtais rūbais. Yra sveika. Be buto, kito turto neturi. Dukrai taip pat reikia teikti išlaikymą, nors ji gauna stipendiją, tačiau dar 100 Eur reikia duoti. Ieškovė įsiskolinimų neturi. Buto išlaikymui reikia apie 120 Eur per mėnesį. Atsakovas yra sveikas, tik mėgdavo išgerti. Darbo nebijojo, užsidirbti gali. Kitų vaikų, jos žiniomis, atsakovas neturi. Vaiko gyvenamoji vieta nepasikeis, gyvens kartu su ieškove. Vaikas nešioja akinius, neseniai reikėjo juos keisti už 150 Eur.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas. Nurodė, kad neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma yra motyvuota, kadangi vaikas lanko mokyklą, auga, turi spec. poreikių. Tokia suma geriausiai atitiktų vaiko interesus. Bendravimo tvarka yra standartinė. Jeigu iš atsakovo pusės būtų noras, tokia bendravimo tvarka atitiktų tiek atsakovo, tiek ir vaiko interesus. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, jokios informacijos, kad būtų netinkamai rūpinamasi vaiku, neturi.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, jis proceso eiga nesidomėjo. Esant tokiai situacijai, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad N. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7). Ieškovė gauna socialinę pašalpą išmokas vaikui (nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2017 m. lapkričio – 126,20 Eur), ji registruota Darbo biržoje (b. l. 8, 9). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), jos vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 10). Iš teismo iniciatyva gautų duomenų, t. y. SODRA, VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ išrašų matyti, kad atsakovas nedirba, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 25, 26, 27). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-12-05 išvados ir teisme pateiktų paaiškinimų matyti, kad skyrius sutinka su ieškinio reikalavimais (su išlaikymo suma bei bendravimo ir gyvenamosios vietos nustatymu) (b. l. 17-18).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, išanalizavęs rašytinių įrodymų visumą, išklausęs ieškovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad sūnus gyvena su ieškove, ji pagal savo sveikatos būklę vaiku rūpintis gali, o atsakovas iš esmės vaiku nesirūpina, juo visiškai nesidomi, byloje nesant įrodymų, kad ieškovė šiuo metu netinkamai įgyvendina motinos valdžią, atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio sūnaus N. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove V. B. (CK 3.168, 3.169 straipsniai, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002).

Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 300 Eur suma. Ieškinyje pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad mėnesinės sūnaus N. R. išlaikymo išlaidos yra: maisto produktams – apie 110 Eur; rūbams ir avalynei – apie 40 Eur; vaistams ir vitaminams – apie 20 Eur; higienos priemonėms – apie 20 Eur; žaislams – apie 10 Eur; ugdymo priemonėms – 20 Eur; nenumatytos išlaidos – 20 Eur; išlaidos skalbimo priemonėms (vaikiški skalbimo milteliai, minkštikliai, muilas ir pan.) – apie 10 Eur; išlaidos patalynei, rankšluosčiams – 10 Eur. Įvertinęs vaiko amžių, jo kasdienius poreikius maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui, teismas sutinka su tokiu ieškovės paskaičiavimu ir sprendžia, kad augančio nepilnamečio vaiko išlaikymui būtinos lėšos vidutiniškai yra 300 Eur per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2018-01-01 nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA) – 400 eurų, ieškovės nurodyta suma (150 Eur), reikalinga vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir dabartinius pragyvenimo kaštus, yra reali, protinga ir socialiai priimtina, nėra aiškiai per didelė. Iš esmės tokią išvadą davė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Pats atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir negalėjimo prisidėti tokia suma prie vaiko išlaikymo, neįrodinėjo. Taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui reikalingo išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri ir išlaiko jį, tą patvirtina ieškovės teismui duoti paaiškinimai, ieškinyje nurodytos aplinkybės ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada bei paaiškinimai teismo posėdžio metu. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad atsakovas privalo vaikui teikti išlaikymą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovo, atsižvelgiant į vaiko poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio – 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas N. R. nuo 2017-11-14 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad remiantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bendravimo tvarkos.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal CK 3.161 straipsnį, viena iš vaiko teisių įvardinta teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val.; moksleivių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) metu sūnus bendrauja su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretus bendravimo laikas yra derinamas ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios.

Atsakovas tokiai ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai neprieštaravo, nes procesu visiškai nesidomėjo.

Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka esamoje situacijoje gali būti įgyvendinta, toks bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas apsaugos vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir tvirtintina ieškovės šiuo metu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.170, 3.175, 3.177 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku, jei tik jis to panorės, bei dalyvauti vaiką auklėjant, jei tai nekenkia vaiko interesams ir atsižvelgiant į vaiko norus. Tėvo bendravimo tvarka su vaiku gali būti pakeista tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei 2017-11-03 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-5247-20796 (b. l. 12) esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo E. R. valstybei priteistinas 154 Eur žyminis mokestis (54 Eur už išlaikymo priteisimą ir 100 Eur už kitus reikalavimus), 286,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 31) ir 6,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 290-291 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečio vaiko N. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus N. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2017-11-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią atsakovo E. R. bendravimo su sūnumi N. R., tvarką:

tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val.; moksleivių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) metu sūnus bendrauja su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretus bendravimo laikas yra derinamas ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios.

Priteisti iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei: 160,04 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660), ir 286,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 00 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.