- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-19
- Bylos Nr.
- 2YT-1934-231/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01475-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui VĮ „Registrų centras“, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto registrų centre, 1993-03-25 Trakų rajono notarų biure sudarytą sutartį (reg. Nr. 1-766), pagal kurią A. K. iš Trakų valstybinės akcinės statybos įmonės nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pateiktame pareiškime A. K. nurodė, kad 1993 m. kovo 25 d. Trakų valstybinė akcinė statybos įmonė ir A. K. (sandorio sudarymo metu buvusi pavardė N.), gim. 1967 m., sudarė dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas 52,29 kv. m. su rūsiu, esančiu Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), pirkimo -pardavimo sutartį. Butas buvo parduotas už 8010 (aštuonis tūkstančius dešimt) rublių, kuriuos buto pardavėja Trakų valstybinė akcinė statybos įmonė, gavo iš buto pirkėjos A. K. iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 977 rubliai buvo sumokėti 1992-01-09 į Trakų valstybinės akcinės statybos įmonės kasą grynais, kvito Nr. 103418, o likusi suma - 7033 rubliai buvo sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. 1993 m. kovo 25 d. buto pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta keturiais egzemplioriais, iš kurių vienas liko sutartį tvirtinusiame notarų biure, kitas - valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, o likusieji du atiteko šalims. 1993 m. kovo 25 d. Trakų notarinės kontoros vyr. notarė D. B. patvirtino įrašu, kad šalys sutartį pasirašė jos akivaizdoje, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis notarės buvo užregistruota Nr. 1-766. Užvestoje Namų knygoje 1993 m. kovo 25 d. buvo užregistruota naujoji buto savininkė - A. K.. 2011 m. vasario 22 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2-90, dėl numerių adresų suteikimo, pakeisti gatvių pavadinimai ir pastatų numeriai, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo pervardinta į (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pažymėjo, kad nuo pat buto pirkimo momento pareiškėja į jį įsikėlė, nepertraukiamai jame gyveno ir naudojo kaip savo 23 m. Su pareiškėja bute gyveno jos vyras D. N., kuris mirė 2001 m. gruodžio 13 d., ir dukra I. N.. Pareiškėja nuo pat buto pirkimo momento mokėjo visus mokesčius ir sudarinėjo sutartis susijusias su butu. Pareiškėjos teigimu, nuo pat buto įsigijimo momento iki dabar yra apmokėjusi visus mokesčius už sunaudotą elektrą, vandenį, dujas ir kt. Net negalėjo pagalvoti, kad 1993-03-25 patvirtinta notarų biure buto pirkimo pardavimo sutartis nėra užregistruota nekilnojamojo turto registre. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja klausė notarės, ar tai jau visa procedūra, kuri yra reikalinga butui įsigyti, o notarė, tvirtinusi sutartį, patikino, kad nuo šiol butas yra pareiškėjos nuosavybė ir jokių papildomų veiksmų imtis nereikia. Pareiškėjos teigimu, notarė apie pirkimo-pardavimo sutarties papildomą registravimą nieko net neužsiminė. Be to, sutarties 4 p. yra nurodyta, kad vienas sutarties egzempliorius paliekamas Trakų valstybinėje notarinėje kontoroje, kitas valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Kadangi pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, dėl savo neišprusimo ir žinių stokos, net nenumanė, kad butas turi būti registruotas dar papildomai nekilnojamojo turto registre.
2016 m. balandžio mėnesį pareiškėja norėjo sudaryti buto draudimo sutartį tačiau draudėja paaiškino, kad negali sudaryti minėto buto draudimo, nes teisinės registracijos dokumentai buto atžvilgiu nėra registruoti. 2016-04-15 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir 2016-04-19 gavo sprendimą atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, nes praleistas įstatymo nustatytas terminas. Be to, nurodyta, kad norint legalizuoti 1993 m. kovo 25 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, būtina kreiptis į teismą.
Pareiškėja pažymėjo, kad nuosavybės teisės į butą laiku neįregistravo dėl savo neišprusimo, žinių stokos, neturėjimo pakankamai lėšų samdyti teisininkus perkant butą ir tvarkant visus su tuo susijusius reikalus, o dėl notarės suklaidinimo ir informacijos nesuteikimo laiku, butas iki šiol liko neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, A. K. teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto registrų centre 1993-03-25 sudarytą sutartį reg. Nr. 1-766, pagal kurią A. K. iš Trakų valstybinės akcinės statybos įmonės nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu A. K. nurodė aplinkybes iš esmės analogiškas išdėstytoms pareiškime ir prašė pateiktą pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini). neįregistruotos. Suinteresuotas asmuo pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 43). Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ 2016-08-12 pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui posėdyje nedalyvaujant, kadangi suinteresuoto asmens dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl civilinė byla nagrinėjama suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1993 m. kovo 25 d. Trakų valstybinė akcinė statybos įmonė ir pareiškėja A. K. (sandorio sudarymo metu buvusi pavardė N.) sudarė dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį (b. l. 6, 39). Iš byloje esančio Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-02 įsakymo ,,Dėl numerių adresų objektams suteikimo“ matyti, jog nurodytu įsakymu buvo pakeisti kai kurių gatvių pavadinimai ir pastatų numeriai bei butų numeracija (duomenys neskelbtini), dėl ko minėto buto adresas iš (duomenys neskelbtini), pakeistas į (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš į bylą pateikto VĮ ,,Registrų centras“ atsiliepimo matyti, kad nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruotos (b. l. 43). Iš byloje esančios Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad A. K. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Pareiškėja taip pat į bylą pateikė mokėjimo knygelės kopijas dėl apmokėjo už paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Apie tai, kad pareiškėja rūpinosi jos įsigytu nekilnojamu turtu, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu adresas Trakų r., (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina kiti pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai – namų knyga (b. l. 7-9), buto techninės apskaitos byla (b. l. 35-58).
Vertinant pareiškėjos pateiktą prašymą, teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoris – vienas iš pagrindų turto savininkams pasikeisti, nes kai vienas nuosavybės teisių subjektas jas perleidžia kitam, nuosavybės teisė pradiniam savininkui pasibaigia, o turto įgijėjas tampa naujuoju turto savininku. Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių galiojimą įstatymų leidėjas sieja su tam tikrų sąlygų visuma, kurias galima būtų suskirstyti į bendrąsias sąlygas, be kurių negalioja bet kuris sandoris, ir specialiąsias sąlygas, įstatymo leidėjo nustatytas atskirų rūšių sandoriams. Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto perleidimo, konkrečiai – pirkimo–pardavimo sandorių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais, nustatė jų privalomą notarinę sudarymo formą. Privaloma šių sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis Kodeksas.
Iš nagrinėjamos bylos metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šiuo atveju teisiškai neįregistruota 1993 m. kovo 25 d. tarp Trakų valstybinės akcinės statybos įmonės ir A. K. (sandorio sudarymo metu buvusi pavardė N.) sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pareiškėja įsigijo dviejų kambarių butą su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini) (nuo 2011-02-02 adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Taigi byloje sutarčiai taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. priimto Civilinio Kodekso normos.
Pažymėtina, kad 1964 m. CK 225 str. buvo nustatyta privaloma nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinė registracija, o jos neatlikus, tokia turto pirkimo–pardavimo sutartis negaliojo. Naujojo CK 1.75 str., skirtame teisinės registracijos paskirčiai ir tikslams nustatyti, pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorių registravimo teisinė reikšmė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. 2000 m. CK 1.75 str., dėl sandorio neįregistravimo, tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta, šio kodekso 6.393 str. 2 d. teigiama, kad sandoris negalioja tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o sandorio neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tačiau toks sandoris šalims galioja.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagal 1964 m. CK 255 str. 1 d., nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tokiu būdu įstatymas numatė imperatyvą dėl privalomos sandorio teisinės registracijos, kurio nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio šalis privalėjo atlikti aktyvų veiksmą – sutartį pateikti turto registravimo įstaigai, įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukėlė civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsirado nuosavybės teisė į įsigytą turtą (CK 149 str. 2 d.). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 str. 2 d.). Tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, dėl svarbių priežasčių praleidus šį terminą, teismas gali jį atnaujinti (CK 255 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2006; 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2012).
Kadangi sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galiojantys įstatymai, todėl nagrinėjamos bylos dalykui - 1993 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai - taikytinos 1964 m. CK 225 straipsnio nuostatos dėl imperatyvaus reikalavimo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį įregistruoti per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo momento. Šios įstatymo nuostatos sutarties šalys neįvykdė, t. y. praleido įstatymo nustatytą terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį teisiškai įregistruoti. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėja neturėjo teisinio išsilavinimo, pirkimo-pardavimo sutartį sudarinėjo savarankiškai, taigi nepilnai suprato pareigą sudarytą sutartį įregistruoti atitinkamame registre, be to, byloje nėra duomenų, kad sudarant notarinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjai būtų tinkamai išaiškinta apie nurodytos sutarties privalomą teisinę registraciją. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. nuo pat buto įsigijimo momento jį valdė ir naudojo, mokėjo buto išlaikymo mokesčius bei nepertraukiamai gyveno nurodytame bute, taigi, pagrįstai manė, jog atliko tinkamus veiksmus siekiant įteisinti įgytą nuosavybę. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog kiti asmenys būtų reiškę pretenzijas į minėtą butą, be to, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Registrų centras“ byloje neprieštaravo pareiškėjos pateiktam prašymui. Taigi, teismas, nagrinėjamoje byloje vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, bei siekdamas garantuoti teisinių santykių stabilumą bei socialinį teisingumą, pareiškėjos pateiktą prašymą tenkina ir įstatymo nustatytą terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujina, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą A. K. (buvusi pavardė – N.), a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruoti nekilnojamojo turto registrų centre Trakų rajono notarų biure 1993-03-25 sudarytą sutartį, reg. Nr. 1-766, pagal kurią A. K. iš Trakų valstybinės akcinės statybos įmonės nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.