Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. U. ir suinteresuoto asmens M. Ž. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimo, kuriuo R. U. pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., ir jam skirtas administracinis areštas 20 (dvidešimties) parų su transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. nubaustas už tai, kad jis 2016-11-16, apie 2.15 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Šiais veiksmais R. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.

Apeliantas tvirtina, kad automobilio „VW Golf“ savininkas M. Ž. jam vairuoti neleido, nuo M. Ž. namų (duomenys neskelbtini) k. jis automobilį vairavo savavališkai, be savininko leidimo. M. Ž. nebuvo prabudęs ir net nesuprato, kad važiuoja į degalinę, nes buvo visiškai girtas. M. Ž. žinojo, kad jis (R. U.) neturi vairuotojo teisių, todėl jam nebūtų leidęs vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

R. U. ir M. Ž. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – Lietuvos Respublikos ANK), kuris pakeičia iki 2017-01-01 galiojusį Lietuvos Respublikos ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017-01-01 įsigaliojusį naują Lietuvos Respublikos ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017-01-01, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3¹ straipsnis numato tai, kad už iki 2017-01-01 padarytas Lietuvos Respublikos ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017-01-01 atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Lietuvos Respublikos ATPK nustatytos nuobaudos Lietuvos Respublikos ATPK nustatyta tvarka. Analizuojant Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką R. U. atžvilgiu nėra. R. U. nubaustas už tai, kad 2016-11-16, apie 2.15 val. (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Šios neginčytinos bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pagal naujai galiojantį Lietuvos Respublikos ANK perkvalifikavus veiką, R. U. atsakomybė tik pasunkėtų, nes už transporto priemonių vairavimą esant vidutinio ar sunkaus girtumo laipsniui, kaltininkui numatoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo Telšių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinių skundų ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK normas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, susipažinęs su administracine tvarka nubausto R. U. ir suinteresuoto asmens M. Ž. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinęs skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimą, konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimas priimtas visapusiškai neištyrus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Skundžiamu Telšių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimu R. U. už Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – administracinis areštas 20 parų su transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios M. Ž., konfiskavimu. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatyto pažeidimo fakto ir jo kvalifikacijos nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. kaltės padarius šį pažeidimą, padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo R. U. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. Tačiau apeliaciniuose skunduose yra keliamas R. U. paskirtos Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. Ž., konfiskavimo pagrįstumo klausimas, teigiama, kad apylinkės teismas be pagrindo skyrė automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo padarytas pažeidimas, konfiskavimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pagal nuo 2016-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. (2015-11-19 įstatymas Nr. XII-2049) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio teisės pažeidimo baudžiamumą, susiaurina Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Šiuo metu konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. Kitam asmeniui priklausantis daiktas, buvęs teisės pažeidimo padarymo įrankiu ar priemone, už Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą gali būti konfiskuotas tik tada, kai yra bent viena Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 2 d. nustatytų sąlygų: 1) jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Norint taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. numatytą administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą, reikia išsiaiškinti, kam pažeidimo padarymo metu priklausė automobilis. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad R. U. pažeidimo padarymo metu vairavo M. Ž. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip jau minėta, siekiant konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį daiktą, šiuo atveju transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko turi būti nustatyti Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 2 d. numatyti pagrindai ir sąlygos.

Kaip matyti iš skundžiamo Telšių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimo, apylinkės teismas, spręsdamas ar yra pagrindas konfiskuoti M. Ž. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu apklausė pažeidimą padariusį R. U. ir transporto priemonės savininką M. Ž., tačiau jų parodymų neįmanoma patikrinti ir įvertinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą, nes jis vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad R. U. paaiškino, jog kartu su automobilio savininku M. Ž. važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę nusipirkti maisto. Automobilį pareigūnai sustabdė ir nustatė neblaivumą bei nušalino nuo transporto priemonės vairavimo. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. M. Ž. davė analogiškus parodymus bei tai, jog automobilį vairuojant R. U., jis, būdamas neblaivus, miegojo ant galinės sėdynės. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui M. Ž. buvo žinoma, jog jo automobiliu važiuos neblaivus asmuo, todėl sprendė, jog yra pagrindas taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau apeliaciniuose skunduose administracine tvarka nubaustas R. U. ir transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas M. Ž. tvirtina, kad R. U. automobilį paėmė savavališkai ir vairavo jį be jo (automobilio) savininko žinios ir leidimo, nes M. Ž., būdamas neblaivus, miegojo ant galinės sėdynės ir nematė bei nepajuto, kada R. U. atsisėdo prie automobilio vairo ir nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Aukštesniojo teismo vertinimu, remiantis tokiomis R. U. ir M. Ž. apylinkės teismo posėdžio metu ir apeliaciniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis, negalima daryti neginčytinos išvados, kad transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui M. Ž. buvo žinoma, jog jo automobiliu važiuos neblaivus asmuo. Kadangi iš bylos duomenų negalima kategoriškai teigti, kad R. U. su M. Ž. leidimu ar jam neprieštaraujant paėmė automobilį ir padarė R. U. inkriminuojamą teisės pažeidimą, nėra galimybės spręsti ir transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios M. Ž., konfiskavimo klausimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju nesurinko ir neištyrė byloje visų galimų įrodymų, jog būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų matyti, kad į paskirtą teismo posėdį apylinkės teisme atvyko R. U. ir M. Ž., tačiau, kaip jau minėta, jų parodymų neįmanoma patikrinti ir įvertinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Be to, teismas nešaukė į bylą ir liudytoju neapklausė D. B., kuris R. U. ir M. Ž. teigimu, prieš byloje nagrinėjamą įvykį buvo kartu su jais, vairavo M. Ž. priklausančią transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol ją paėmė R. U. ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste esančią degalinę, ir galimai būtų galėjęs teismui paliudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes (ar 2016-11-15 vakare M. Ž. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, o ne R. U., ar M. Ž., būdamas neblaivus, užmigo automobilyje dar iki tol, kol jo automobilį paėmė R. U. ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Telšių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nepasisako dėl kitų R. U. ir M. Ž. apeliacinių skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.