- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 1-577-719/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00490-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Civilinis ieškovas
- UAB „A.“
- Kaltinamasis
- J. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo keturratį motociklą „Kawasaki (duomenys neskelbtini) 4x4 quad“, rėmo numeris (duomenys neskelbtini), 26041,40 Lt vertės, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu ir iki 2011-11-24 laikė (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą motociklą realizuoti parduodant.
Kaltinamasis J. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 metais važinėjo į Švediją ir plaukdamas keltu susipažino su žmogumi, kuris pasiūlė pirkti keturratį bei davė jam telefono numerį. Jis vėliau su tuo žmogumi susiskambino ir susitarė dėl pirkimo. Tas žmogus jam atvežė keturratį, kurį jis nusipirko už 10000 Lt. To žmogaus žino tik vardą – V.. Prie keturračio buvo rakteliai, norvegiški dokumentai. Motociklo techninė būklė buvo prasta. Jis remontavo tą keturratį. Buvo pasamdęs meistrą, kurio anketinių duomenų taip pat nežino ir tas meistras atvažiuodavo į jo tėvo garažą. Buvo pakeista keturračio užvedimo spynelė, nes ji strigo. Per savo pažįstamą draudimo kompanijoje bandė tikrintis ar keturratis nevogtas. Jo pažįstamas, kurio jokių anketinių duomenų nežino, tik žino, kad vardas Ž., patikrino ir sakė, kad keturratis nevogtas. Tada jis įdėjo skelbimą ir pradėjo keturratį pardavinėti. Skelbimus buvo įdėjęs į www.autogidas.lt ir kitur, dabar nepamena kur. Nurodė elektroninį paštą ir vardą M.. Motociklas buvo netvarkingas, todėl nenorėjo, kad paskui žmonės reikštų jam pretenzijas ir dėl to nerašė tikrojo vardo. Buvo atvažiavę keli žmonės, visi apžiūrinėdavo, tačiau pastebėdavo gedimus ir nepirko. Visiems pirkėjams jis rodė motociklo dokumentus. Paskui atvažiavo kažkoks žmogus, kuris pasakė, kad kitą dieną keturratį pirks, tačiau patikrino per duomenų bazę ir pasakė, kad keturratis vogtas. Tada jis skelbimą ištrynė. Po kelių dienų atvažiavo policija prie jo tėvo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kur jis laikė keturratį, nes savo garažo neturi. Atvykus policijai jis sakė, kad nežino kieno keturratis ir kas juo važinėja. Taip pasakė, nes buvo išsigandęs. Keturračio dokumentų neišsaugojo, nes dokumentai buvo jo mašinoje ir kažkur dingo. Buvo dingę ir raktai, kurių jis ieškojo apie mėnesį ir vėliau surado, bet ikiteisminis tyrimas jau buvo baigiamas. V., kuris pardavė keturratį, jam taip pat siūlė pirkti ir sniego motociklą, tačiau jis nepamena už kiek siūlė. V. jam buvo davęs to sniego motociklo nuotraukas ir jis buvo įdėjęs skelbimą, kad parduoda ir sniego motociklą.
Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamąjį jis pažįsta tik iš matymo. Jis su draugu R. B. nusprendėm įsigyti keturratį. Pagal skelbimus žiūrėjo keletą keturračių. Rado vieną skelbimą, kad parduodamas keturratis Panevėžyje už 13000 Lt. pirmiausia jie važiavo į Vilnių, kur apžiūrėjo kelis keturračius, o po to – į Panevėžį, kur keturratį apžiūrėjo aikštelėje, kuri yra šalia moterų kalėjimo, gatvės pavadinimo nežino. Ten susitikti pasiūlė pats pardavėjas. Keturratis atrodė gana blogai, todėl jis prašė nuleisti kainą. Pardavėjo jis paprašė pateikti dokumentus ir pats sulygino numerius ant kėbulo ir pateiktuose dokumentuose. Dokumentai buvo lygtai norvegiški. Tačiau kaip atrodė dokumentai, jis nepamena. To keturračio jis nenupirko. Vėliau su kaltinamuoju dar buvo susitikęs tris ar keturis kartus Pasvalio degalinėje, nes kaltinamasis jam paskambino, pasakė, kad turi bėdų ir paprašė atvykti į teismą paliudyti. Tuose susitikimuose R. B. nedalyvavo.
Liudytojas R. B. davė parodymus, iš esmės analogiškus liudytojo R. K. parodymams bei papildė, kad keturratį pardavėjas išvarė iš namo kiemo ir su pardavėju buvo dar vienas vyresnio amžiaus žmogus. Jis pats dokumentuose nurodytų numerių su kėbulo numeriais netikrino, tai padarė R. K..
Iš 2011-11-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas keturratis motociklas „Kawasaki (duomenys neskelbtini) 4x4 quad“, rėmo numeris (duomenys neskelbtini).Nuo motociklo dešinės pusės priekinio sparno nukopijuotas rankos pėdsakas, paimtos mikrodalelės nuo sėdynės, taip pat biologinis ir kvapo pėdsakai (3-12 b.l.).
Iš 2011-12-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad keturračio motociklo „Kawasaki (duomenys neskelbtini)“ rėmo numeris (duomenys neskelbtini) yra iškaltas gamykliniu būdu, rėmo dalies spalva nepakeista (21-22 b.l.).
Iš Lietuvos KPB tarptautinių ryšių valdybos 2011-12-08 rašto matyti, kad motociklas „Kawasaki (duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas 2011-10-14 laikotarpiu nuo 00.05 val. iki 06.00 val. Norvegijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini) iš neužrakinto garažo prieš savininko S. M. namą. Pranešimas apie vagystę 2011-10-24 registruotas policijos skyriuje. Asmuo, pagrobęs motociklą, nenustatytas (26, 28 b.l.).
Iš UAB „A. B.“ 2012-03-01 rašto matyti, kad keturračio motociklo „Kawasaki (duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini) vertė vagystės metu buvo 55000 NOK (26041,40 Lt) (33 b.l.).
Iš 2011-11-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal gautą informaciją apžiūrėjus keturratį motociklą, nustatytas transporto priemonės indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir šis motociklas ieškomas Norvegijoje. Minėtą keturratį per internetinį puslapį www.autoplius.lt pardavinėjo Panevėžio miesto gyventojas vardu M., naudojantis mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) (45 b.l.).
Iš 2012-04-26 tarnybinio pranešimo, telefoninių pokalbių išklotinės ir duomenų dėl telefono IMSI kontrolės matyti, kad skelbime dėl keturračio pardavimo nurodytas telefonas (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-02 iki 2011-11-16 buvo įdėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Šis telefono aparatas buvo rastas kratos metu pas J. V. (49-50, 52-53, 55-56, 57 b.l.).
Iš 2011-12-07 kratos protokolo matyti, kad kratos metu J. V. namuose rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (75-76 b.l.).
Iš 2011-12-16 apžiūros protokolo matyti, kad mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas (77-79 b.l.).
Iš UAB „Diginet LT“ pateiktos informacijos matyti, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) rasti skelbimai, kuriuose parduodamas keturratis motociklas „Kawasaki“, kurio kaina nurodyta 16490 Lt (4779 EUR). Nurodytas vardas M., telefonas (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). IP adresas (duomenys neskelbtini). Skelbimas įvestas 2011-11-04 20.17 val. Taip pat yra to paties pardavėjo skelbimas apie parduodamą sniego motociklą (61, 62 b.l.).
Iš tarnybinio pranešimo bei pateiktos informacijos apie IP adresą matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklausė J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (64, 65 b.l.).
Iš 2011-12-07 poėmio protokolo matyti, kad pas J. V. paimtas nešiojamasis kompiuteris „Emachines KAV60“ Nr. (duomenys neskelbtini) (91 b.l.).
Iš 2012-01-22 daiktų apžiūros protokolo bei tarnybinių pranešimų matyti, kad pas J. V. paimtas nešiojamasis kompiuteris buvo apžiūrėtas. Apžiūros metu nustatyta, kad vartotojo internetinės naršyklės naršymo istorijoje buvo prisijungta prie internetinio puslapio www.autogidas.lt 10 kartų. Matyti, kad likę pašalinto skelbimo apie keturračio motociklo pardavimą likę įrašai. Rasti grafiniai failai, kuriuose pavaizduotas keturratis motociklas „Kawasaki“ (96-101, 102-106 b.l.).
Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal šio straipsnio dispoziciją, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį įstatymą pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 straipsnio sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad J. V. ne tik įgijo, tačiau ir laikė, turėdamas tikslą parduoti keturratį motociklą „Kawasaki“, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Tokiu būdu kaltinamasis atliko du iš BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytų veikos alternatyvių požymių – įgijo bei naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu, turėdamas tikslą jį realizuoti. Nors šis turtas ir nebuvo realizuotas, tačiau, kaip paminėta aukščiau, tam, kad veika būtų baigta, pakanka bent vieno alternatyvaus veikos objektyviojo požymio. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais.
Jeigu kaltininkas, gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jis realizuoja BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis J. V., gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, ėmėsi neatidėliotinų veiksmų informuoti policijos pareigūnus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. V., užkluptas policijos pareigūnų, iš viso neigė turintis ką nors bendro su keturračiu motociklu. Apklausus liudytoju ir įtariamuoju jis taip pat nurodė skirtingas aplinkybes. Visa tai, be kitų kaltinamojo parodymus paneigiančių įrodymų rodo, kad kaltinamojo J. V. parodymai yra nepatikimi ir teismas kaltinamojo neprisipažinimą bei duotus parodymus vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnio 1 dalį svarbu yra tai, kad kaltininkas suvokė, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ir tai žinodamas jis šį turtą įgijo, juo naudojosi ar realizavo. Asmens suvokimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu, ir noras su šiuo turtu atlikti BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytus veiksmus išreiškia tiesioginės tyčios turinį asmens veikoje.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, neigdamas būtinąjį veikos požymį – tyčią ir tvirtino nežinojęs, jog keturratis motociklas įgytas nusikalstamus būdu, byloje ištirtų įrodymų patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, jog motociklas įgytas nusikalstamu būdu. Tai patvirtina tokios byloje nustatytos aplinkybės:
J. V. nenurodė iš kokio asmens įgijo keturratį motociklą, teigė nežinantis nei šio asmens anketinių duomenų, nei telefono numerio nors pats buvo įdėjęs skelbimą parduoti ne tik keturratį motociklą, bet ir sniego motociklą, kurį, paties J. V. teigimu, jam siūlė pirkti tas pats asmuo;keturratį motociklą J. V. įsigijo be dokumentų. Nors kaltinamasis J. V. tvirtino, kad prie motociklo buvo norvegų kalba surašyti dokumentai ir pats surado liudytojus, kuriems jis tuos dokumentus rodė, tačiau šių dokumentų kaltinamasis pateikti negalėjo. Nors kaltinamojo pakviesti liudytojai R. K. ir R. B. parodė, kad J. V. rodė keturračio motociklo dokumentus, tačiau nėra galimybės patikrinti ar tie dokumentai buvo tikri ir ar jie buvo būtent to, o ne kito motociklo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš šių liudytojų nurodė nepažįstantis kaltinamojo, tačiau pagal R. K. parodymus, su juo kaltinamasis buvo susitikęs tris ar keturis kartus Pasvalio degalinėje būtent dėl apklausos teisme, kyla pagrįstų abejonių ar šie liudytojai nurodo savo pačių suvoktas aplinkybes ar tas aplinkybes jiems nurodė kaltinamasis. Tuo labiau, kad liudytojai negalėjo nurodyti tiksliai kiek tą dieną apžiūrėjo ir išbandė keturračių motociklų, tačiau tiksliai atsiminė, kad J. V. rodė parduodamo keturračio dokumentus, kurie buvo surašyti galimai norvegų kalba;motociklui buvo pakeista užvedimo spyna ir J. V. negalėjo pateikti raktelių. Pats kaltinamasis neneigė, kad keturračio motociklo užvedimo spynelė strigo ir dėl to spynelė buvo pakeista. Tačiau raktelių jis pateikti negalėjo. Tai, kad kaltinamasis, kaip pats teigė, surado motociklo raktelius, baigiant ikiteisminį tyrimą, nepaneigia kaltinamojo kaltės. Jei tie surasti rakteliai yra nuo pakeistos užvedimo spynelės, tai nepaneigia, jog pirminė spynelė galimai buvo sulaužyta vagystės metu. O jei tie rakteliai yra nuo senesnės spynelės, nėra jokių galimybių patikrinti ar tie rakteliai buvo būtent nuo į šį motociklą įdėtos užvedimo spynelės ar į kitą;kaltinamasis J. V. parodė, kad jis kažkokio pažįstamo prašė patikrinti ar keturratis nėra vogta ir tas jo patįstamas patvirtino, kad keturratis nėra vogtas. Tačiau kaltinamasis negalėjo nurodyti jokių menamo pažįstamo anketinių duomenų, nei kur šis dirba, nei kokiu būdu galėjo prašomas aplinkybes patikrinti; įdėdamas skelbimą parduoti keturratį motociklą, J. V. slėpė savo tapatybę, nurodydamas netikrą vardą – M., kaip matyti, pagal šį vardą specialiai tam buvo sukurtas ir elektroninio pašto adresas. Be to, telefonas, kuris buvo nurodytas skelbime, veikė tiktai nuo 2011-11-02 iki 2011-11-16. Įrodyta, jog skelbimas buvo įdėtas iš J. V. kompiuterio. Nors kaltinamasis parodė, kad nurodė kitą vardą tiktai dėl to, kad parduodamas keturratis turėjo defektų, tačiau, vertinant visumoje ši aplinkybė pagrindžia kaltinamojo kaltę. Pats kaltinamasis parodė, kad jis sužinojo, kad motociklas gali būti vogtas, pats išėmė skelbimą. Skelbimas galiojo iki 2011-11-17 00.00 val. (62 b.l.), pasibaigus skelbimo galiojimui, skelbime nurodytas telefonas taip pat buvo nebenaudojamas. Tačiau nežiūrint to, J. V. keturratį motociklą dar laikė iki 2011-11-24, kol jis buvo paimtas policijos pareigūnų; atvykus potencialiems pirkėjams, J. V. pasiūlė susitikti ne ten, kur jis laikė keturratį motociklą – (duomenys neskelbtini), o kitoje vietoje. Nors pats kaltinamasis parodė, kad nurodė tokią vietą, kurią galėtų žinoti ne Panevėžyje gyvenantys potencialūs pirkėjai, tačiau akivaizdu, kad liudytojams apklaustiems R. K. ir R. B., vykstantiems iš Vilniaus į Pasvalį, vieta, kur J. V. pats nurodė laikęs keturratį motociklą, būtų patogi. Po to J. V. tvirtino, kad pasiūlė susitikti kitoj vietoje, nes jis tą dieną buvo išsivežęs keturratį motociklą pasivažinėti į mišką ir tą motociklą vežė mikroautobusu. Tačiau liudytojas R. B. parodė, kad J. V. motociklą išvarė iš namo kiemo ir jis aplink jokio mikroautobuso nematė; policijos pareigūnams nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir radus keturratį motociklą, J. V. tvirtino, kad motociklas ne jo, o priklauso nepažįstamiems vyrams ir tvirtino nepamenantis, kad būtų talpinęs kokius nors skelbimus internetiniuose puslapiuose www.autogidas.lt ar www.autoplius.lt. kaltinamojo byloje duoti parodymai: apklausiant J. V. kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, apklausiant įtariamuoju ir kaltinamuoju teisme, yra nenuoseklūs, prieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek byloje surinktiems įrodymams.
Dauguma šių aplinkybių, kiekvieną iš jų vertinant atskirai, gali būti laikomos abejotinomis ir vertinamos kaltinamojo naudai. Tačiau, vertinant jas visumoje, jos pagrindžia kaltinamojo J. V. kaltę.
Nežiūrint to, kad teismas yra įsitikinęs, kad įrodyta, jog J. V. nuo pats keturračio motociklo įgijimo momento žinojo, jog šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, net ir iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1dalyje sudėtis. Kaltinamasis parodė, kad jam kažkas pasakė, kad jo parduodamas keturratis motociklas yra vogtas ir tada jis išėmė skelbimą apie šio motociklo pardavimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, skelbimas apie parduodamą keturratį galiojo iki 2011 m. lapkričio 17 d. 00.00 val. (62 b.l.), o kaltinamasis motociklą dar laikė iki 2011 m. lapkričio 24 d., kol jis buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Tokiu būdu J. V., jau, kaip pats nurodė, žinodamas, kad yra įgijęs ir laiko bei naudojasi nusikalstamu būdu gautu turtu, tačiau nesiima priemonių grąžinti turtą teisėtam savininkui, o nesant galimybės tai padaryti – informuoti policijos pareigūnų ir tuo pačiu realizuoja BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Kaip jau buvo paminėta, bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais. Todėl kaltinamojo J. V. kaltė įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam J. V., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 – 3 dalyse.
Kaltinamasis J. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 11 str.) ir šis nusikaltimas buvo baigtas. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas (teistumas išnykęs). O tokiems asmenims, pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str., teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirti laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo. Teismas nusprendžia, kad skyrus J. V. baudos bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Baudos dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis už nesunkius nusikaltimus, atsižvelgiant į konkrečiais nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, nors yra darbingas bei kitas bylos aplinkybes
UAB „A.“ byloje pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo už keturračio motociklo „Kawasaki (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą – 1766,60 Lt (38, 39 b.l.). 2012-04-23 nutarimu UAB „A.“ pripažinta civiliniu ieškovu.
Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šiuo atveju, išlaidos UAB „A.“ atsirado ne dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir šios išlaidos iš esmės atitinka proceso išlaidas, nes BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Būtent iš UAB „A.“ pateikto prašymo bei transporto priemonės gabenimo ir saugojimo išlaidų akto matyti, kad nurodytos išlaidos yra susiję su keturračio motociklo gabenimu bei saugojimu. Dėl šių priežasčių UAB „A.“ turėtos 1766,60 Lt išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo J. V..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303, 305-307 str. str., teismas,
nusprendžia:
J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį ir nubausti 40 MGL (5200 Lt) bauda.
J. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išieškoti iš J. V. UAB „A.“ (įmonės kodas 148040272) naudai 1766,60 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt šešis litus 60 ct) proceso išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai negrinėti:
biologinį pėdsaką, saugomą Panevėžio apskrities VPK (kvitas BBB Nr.053009) (13, 14 b.l.), sunaikinti;telefoną „Samsung“ ir nešiojamąjį kompiuterį, saugomus Panevėžio apskrities VPK (kvitas BBB Nr. 053010) (107, 108 b.l.), grąžinti teisėtam savininkui – J. V.;stiklinį indą su kvapo pėdsaku, paimtu 2011-11-24, persiųstą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai (15 b.l.), sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.