Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, valstybinė institucija, teikianti išvadą teisme Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinei institucijai, teikiančiai išvadą teisme, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per nustatytą terminą išvados dėl pareikštų reikalavimų nepateikė. Išvadą teikiančiai institucijai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nėra gauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles šios institucijos atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovės įstatyminės atstovės atstovas advokatas G. G. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nepilnametė G. B. gyvena kartu su mama R. K., kuri yra bedarbė ir gauna per mėnesį 52,00 Lt išmoką vaikui. Ieškovei vaiką išlaikyti padeda jos tėvai, o atsakovas išlaikymo vaikui neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.

Iš ieškovės įstatyminės atstovės atstovo paaiškinimo, G. B. gimimo liudijimo, kurio įrašo Nr. 538, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas M. B. yra G. B., gim. 2008-08-20, tėvas. Šiuo metu G. B. yra penkeri metai, gyvena kartu su savo mama R. K.. Ieškovės įstatyminė atstovė yra bedarbė, jos pajamas per mėnesį sudaro gaunama iš socialinės paramos skyriaus 52,00 Lt dydžio išmoka vaikui. Šie duomenys liudija, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovė. Akivaizdu, kad jos gaunamų pinigų nepakanka patenkinti būtiniausius nepilnametės dukters poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas išlaikymo vaikui neskiria.

Vaikui, be abejonės, būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos prekės. Ieškovės atstovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečiui vaikui per mėnesį išlaikyti reikalinga 600,00 Lt. Jo atstovaujamoji skiria lėšas dukters gydymui, vaistams, vaiko higienos reikmėms, maistui, drabužiams, avalynei.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas ir turtinę padėtį. Atsakovas yra dar jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl yra pagrindo teigti, kad jo turtinę padėtį lemia tik paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tė­vą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma, be to į tai, kad atsakovas atsiliepime sutiko su ieškovės įstatyminės atstovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, teismas sprendžia, jog ieškovės atstovės prašomas iš atsakovo priteisti dukrai G. B. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt nuo ieškinio padavimo dienos, yra pagrįstas nepilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu. Ieškovės įstatyminei atstovei – vaiko motinai skiriant kas mėnesį vaiko išlaikymui po 200,00 Lt, vaiko išlaikymui tektų po 500,00 Lt per mėnesį. Todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. birželio 17 d. – iki vaiko pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, ji juo rūpinasi, išlaiko, užtikrina vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Todėl tenkintinas ieškovės atstovės prašymas nustatyti dukters G. B. gyvenamąją vietą kartu su motina R. K., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus.

Motina, su kuria gyvena vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nes, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (LR CK 3.157 str., 3.190 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą teisme (CPK 98 str. 1d.).

Ieškovės įstatyminė atstovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 108,00 Lt (300,00 Lt x 12 mėn. x 3 % ) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovės įstatyminė atstovė R. K. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SP-4359-(7.3556) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl jos teisių gynimo valstybė turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos į Valstybės biudžetą išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, kurios sudaro 400,00 Lt ( CPK 83 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jo dukters G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-08-20, išlaikymui po 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. birželio 17 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnametės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovės įstatyminę atstovę R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis 00 ct) žyminio mokesčio ir 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovui M. B., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.