Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-09-09 · Byla Nr. TS-29-1059/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-09
Bylos Nr.
TS-29-1059/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17739-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Nuteistasis
I. J.
Kategorijos
Byla Nr. TS-29-1059/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17739-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 9 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 01/7-2903 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu, buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, jai paskiriant 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 4 mėnesiams bausme, I. J. skiriant galutinę subendrintą 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaitytas suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 12 d.

Skundžiamu Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr.01/7-2903 (keturiems nariams balsavus prieš) nutarta netaikyti nuteistajai I. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau jos nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, kriminogeniniai veiksniai – ankščiau teista 23 kartus; būdingas teisės pažeidimo modelis; nusikaltimai sunkėja; turi nestabilią darbo patirtį; finansiniai sunkumai dėl turimų antstolių patvarkymų; lėšų valdymo sunkumai; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; priklausomybė nuo narkotikų; psichologinio atsparumo stoka; silpnas pasitikėjimas savimi; problemų atpažinimo sunkumai; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas neigiamų pasekmių suvokimas arba jų ignoravimas; kriminalinių nuostatų prielaidos; sunkumai laikantis visuomenėje priimtinų normų, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji I. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu nuteistoji I. J. prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą bei taikyti jos atžvilgiu BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad priimant sprendimą, dalyvavo ne visi komisijos nariai, tik keturi iš septynių. Socialinio tyrimo išvada buvo pateikta Komisijai praleidus įstatymų nustatytą terminą, t. y. rugpjūčio 1 d., kai Komisijos sprendimas turėjo būti pateiktas ne vėliau iki 2022 m. liepos 27 d., nes BVK 164 straipsnio 2 dalis numato 20 darbo dienų terminą. Be to, paskutiniųjų 3-jų mėnesių pasiekti rezultatai nebuvo vertinami nusikalstamo elgesio rizikos balinėje sistemoje, šitaip dirbtinai sudarant įvaizdį, jog rizikos balai pakartotinio vertinimo metu nepakito. Pasiektų rezultatų niekas nevertina. Todėl atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius visos bausmės atlikimo metu, būtų teisinga teigti, jog nustatyta mažėjanti vidutinė rizika, o ne „nepakitusi“. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti statiniai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – sudaro teistumai, kurių teismas teisminio nagrinėjimo metu nepripažino teistumais. Pagal nuosprendžius, kurių pagrindu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas pripažino turinčią 3 teistumus, nes buvo bendrinami trys nuosprendžiai. Pataisos įstaiga savavališkai pripažino teistumais užsienyje padarytas veikas, už kurias Lietuvoje nėra atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad įgijo aukštąjį išsilavinimą (duomenys neskelbtini), tačiau Komisija ignoruoja šį faktą ir rašo, kad nuteistoji vidurinio išsilavinimo, nes išsilavinimą patvirtinančių dokumentų nepristatė. Komisijos vertinimas, kad „nuteistoji elgiasi taip, kaip ir turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę“, prieštarauja bausmių vykdymo įstatymų paskirčiai, teisingumo principams ir visai nuteistųjų socialinės reabilitacijos sistemai, BVK 137 straipsnio normoms.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti I. J. lygtinio paleidimo klausimą, bet Komisija nutarė jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti. Teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl I. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji I. J., būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir ji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. I. J. pataisos namuose buvo nukreipta lankyti pataisos programas: baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų; lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimus. Šiais metais įgijo kirpėjo specialybę. Lanko socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus „Socialinė integracija“, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose. Vykdant integracijos į visuomenę programą, ji lanko teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos.

Nuteistoji nurodė praeityje dirbusi siuvėja, sekretore. Gyvendama (duomenys neskelbtini), teigia, studijavusi kolegijoje, įgijusi dizainerio specialybę, nors tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Nuteistoji nesutinka su nurodoma aplinkybe, jog ji yra įgijusi vidurinį, o ne aukštąjį išsilavinimą, nes ši aplinkybė buvo patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendyje buvo nurodyta, kad nuteistoji aukštojo išsilavinimo, tačiau vien ši aplinkybė (nuteistosios išsilavinimas) nesudaro pagrindo skundžiamo nutarimo naikinimui. I. J. pagal specialybę organizavo savo verslą (veido makiažas, tatuiruotės, atvirukų gaminimas). Apie 4 metus dirbo vadybininke įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo metu nuteistoji išreiškė norą įgyti profesinę kvalifikaciją ir dirbti: 2021/2022 mokslo metais Panevėžio profesinio rengimo centre, įgijo kirpėjo specialybę; nuo 2021 m. kovo 18 d. nuteistoji dirbo (duomenys neskelbtini) – darbininke, 2021 m. spalio 29 d. pagal nuteistosios prašymą paskirta į darbo rezervą, nes nuo 2021 m. spalio 22 d. nuteistoji buvo perkelta gyventi į Priklausomybės ligų gydymo ir psichologinės reabilitacijos centrą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. su pertraukomis dirba ūkio darbus, būrio tvarkine.

Pripažįsta turinti priklausomybę nuo narkotikų, juos su pertraukomis vartoja nuo 2011 m. Iki suėmimo pragyvenimo šaltinio neturėjo, gyveno iš nusikalstamų veikų gaunamų pajamų. Kartais padėdavo sūnus ir dukra, bet priimti jų pagalbą būdavo gėda. Beveik visos nusikalstamos veikos padarytos siekiant finansinės naudos. Jos teigimu grįžusi į Lietuvą vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Nuteistoji savo finansines problemas spręsdavo darydama nusikalstamas veikas. Daug kartų bausta už administracinius teisės pažeidimus, baudų nesumokėjusi. Butas šiuo metu areštuotas. Pataisos namuose gauti vykdomieji dokumentai 20751,71 Eur sumai. Išmokėjo 243,26 Eur. Savanoriškai išmokėjo 15,00 Eur.

Nuteistoji vengė save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose – vartojo narkotikus, nuolat darė nusikaltimus tiek Lietuvoje, tiek ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuteistoji noriai dalyvauja intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, taip mokydamasi savo gyvenimo būdą keisti prosocialia linkme. Nepaisant to, šios sritys vis dar reikalauja tolimesnių tikslingų nuteistosios veiksmų, kurių imtis šiuo metu ji nėra itin motyvuota.

I. J. prieš tai buvo teista 23 kartus, 15 kartų teista (duomenys neskelbtini).

Teismas atkreipia nuteistosios dėmesį, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomi užsienyje ir Lietuvos Respublikoje priimti procesiniai sprendimai už padarytas nusikalstamas veikas nebuvo vertinami kaip galiojantys teistumai, o tik kaip nuteistąją charakterizuojanti medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši skundo dalis atmestina. Dabartinis nusikaltimas yra nuteistajai būdingo nusikalstamo modelio dalis. Nusikaltimai sunkėja. Nuteistoji bausmės atlikimo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė ir buvo bausta vieną kartą. Nuobauda nebegalioja. Už nepriekaištinga elgesį, aktyvų dalyvavimą kūrybinėje veikloje, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bei Panevėžio pataisos namuose skatinta 3 kartus. 2020 m. lapkričio 24 d. naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. Atlikus pakartotinį vertinimą 2022 m. balandžio 1 d. buvo nustatyta mažėjanti vidutinė elgesio rizika.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji turi išsikėlusi gana konkrečius, pakankamai realistiškus tikslus (gydymąsi nuo priklausomybės, darbą, savo meninių įgūdžių panaudojimą darbiniam užimtumui). Vertinimuose nuteistoji tampa nebe tokia kategoriška, labiau įsiklauso į kitų nuomonę, pati tampa atviresnė mokymuisi, stebimas pagerėjęs kritinis mąstymas, nors kartais kitų požiūrį ir nuomonę išlieka sunku patikėti. Nuteistajai būtina toliau stiprinti įgytus gebėjimus, gilinti žinias, tad jei jai pavyks išlaikyti šiuo metu stebimų pokyčių kryptį ir dedamas pastangas, jos nusikalstamo elgesio rizika tikėtina mažės.

Tam, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas, turi būti nustatyta, kad nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdžius elgesio ir mąstymo pokyčius nuteistoji pirmiausia turi pademonstruoti bausmės atlikimo vietoje, tačiau šiuo atveju, to nenustatyta.

Nors nuteistoji stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau atkreiptinas dėmesys į nuteistosios elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius: anksčiau teista 23 kartus; būdingas teisės pažeidimo modelis; nusikaltimai sunkėja; turi nestabilią darbo patirtį; finansiniai sunkumai dėl turimų antstolių patvarkymų; lėšų valdymo sunkumai; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; priklausomybė narkotinėms medžiagoms; psichologinio atsparumo stoka; silpnas pasitikėjimas savimi; problemų atpažinimo sunkumai; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas neigiamų pasekmių suvokimas arba jų ignoravimas; kriminalinių nuostatų prielaidos; sunkumai laikantis visuomenėje priimtinų normų. Šie nustatyti kriminogeniniai veiksniai rodo, kad nors nuteistoji ir atliko 1/2 bausmės ir turėjo laiko parodyti teigiamus pokyčius savo elgesyje ir mąstyme, tačiau vis tiek išlieka daug sričių, kuriose nuteistoji turi daryti pažangą.

Teismas pasisako dėl reikšmingesnių skundo argumentų. BVK 164 straipsnio dalyje numatyta, jog pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo. Kaip matyti, komisijos posėdyje dalyvavo 4 jos nariai (t. y. daugiau nei pusė jos narių). Atsižvelgiant į tai, jog Nuostatuose įtvirtintos taisyklės pažeistos nebuvo, šis nuteistosios skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat paminėtina, kad BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti (BVK 164 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistosios asmens byloje esančių duomenų matyti, kad ½ bausmės dalį I. J. atliko 2022 m. liepos 27 d., todėl pasak jos pačios, įstatymų numatyti terminai pateikti išvadą Komisijai buvo pažeisti. Pirmiausia, teismas pažymi, kad 2022 m. gegužės 4 d. buvo svarstomas nuteistosios lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, t. y. taikant intensyvią priežiūrą, tačiau I. J. nebuvo lygtinai paleista. Tokiu būdu pakartotinis svarstymas dėl nuteistosios galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos negalėjo įvykti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos (BVK 164 straipsnio 6 dalis). Įvertinus tai, matyti, kad 6 mėnesių terminas praleistas nebuvo, o 20 darbo dienų terminas išvados pateikimui Komisijai prieš ½ dalį bausmės atlikimo nebuvo taikomas, nes vyko pakartotinis svarstymas dėl nuteistosios lygtinio paleidimo. Papildomai teismas pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio pataisos namų resocializacijos skyrius priėmė socialinio tyrimo išvadą Nr. SR1-494, o 2022 m. rugpjūčio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priėmė nutarimą Nr. 01/7-2903, taigi, akivaizdu, kad 20 darbo dienų terminas, numatytas BVK 164 straipsnio 2 dalyje, praleistas nebuvo. Remiantis aukščiau išdėstytu, šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kitus skundo argumentus teismas atmeta kaip neturinčius pagrindo skundžiamo nutarimo panaikinimui.

Apibendrinus pažymima, jog nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, tarp kurių palaikantys ryšiai su šeimos nariais; motyvacija užsiimti darbine veikla; priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau tai tik patvirtina, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip ir turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę bei besistengiantis koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Teismas taip pat pažymi, kad ši frazė nepažeidžia jokių nuteistosios teisių ir nesudaro jokio pagrindo skundžiamo nutarimo naikinimui, nes nuteistųjų pareigas numato įstatymai ir I. J. šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę, privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, pareigų (BVK 12 straipsnis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, I. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus I. J., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas nustatytų aplinkybių visuma, Komisija objektyviai ir tinkamai įvertino materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, nuteistosios asmenybę, kriminogeninius veiksnius, kitas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nepaleisti I. J. lygtinai iš pataisos įstaigos. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistosios I. J. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr.01/7-2903 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Ignas Totilas