- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- e2YT-5547-956/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04489-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Suinteresuotas asmuo
- L. N., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui E. N. ir jo atstovei advokatei Silvijai Streikutei, suinteresuotam asmeniui L. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. N. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, L. N., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti motinos G. N., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą. Pareiškime nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama G. N.. Kai mirė jo motina, jis buvo nepilnametis. Po G. N. mirties pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra jis ir jo tėvas L. N.. Jo įstatyminis atstovas - tėvas L. N. skaudžiai išgyveno sutuoktinės netektį, buvo išvykęs į užsienį užsidirbti lėšų pragyvenimui bei neturėjo teisinių žinių, kad dėl palikimo priėmimo į notarą reikia kreiptis trijų mėnesių laikotarpyje po palikimo atsiradimo dienos, todėl per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po tėvo L. N. kreipimosi į teismą, 2015-01-15 nutartimi teismas L. N. pratęsė terminą palikimui priimti bei išdavė teismo leidimą pareiškėjo vardu priimti palikimą po motinos G. N. mirties. Tėvas L. N. palikimo jo vardu nepriėmė. Šiuo metu jis jau yra pilnametis, todėl kreipiasi dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti po motinos mirties atnaujinimo. Terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes po motinos mirties jis buvo nepilnametis, o jo tėvas tinkamai neatstovavo jo interesų.
Pareiškėjo atstovė prašo tenkinti prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, yra prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 27-29). Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja prašymui ir prašo priimti sprendimą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes (b. l. 27-29).
Suinteresuotas asmuo L. N. pateiktame atsiliepime nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad neprieštarauja pareiškėjo prašymui. (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė ir sūnaus E. N. motina G. N.. Per įstatymo nustatytą bei teismo pratęstą terminą jis sūnaus E. N. vardu palikimo nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas E. N. yra mirusiosios G. N. ir suinteresuoto asmens L. N. sūnus (b. l. 7). Palikėja G. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po G. N. mirties liko nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-14, 15-18). Po palikėjos mirties į Panevėžio miesto 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 6). Palikėja testamento nebuvo sudariusi (b.l. 35). 2015-01-15 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi pripažino, kad L. N. ir E. N. terminą palikimui priimti po G. N. mirties praleido dėl svarbių priežasčių ir terminą palikimui priimti partęsė trims mėnesiams, išdavė teismo leidimą L. N. priimti nepilnamečio E. N. vardu palikimą pagal turto apyrašą (b. l. 20-22). Suinteresuotas asmuo L. N. palikimo nepriėmė, neprieštarauja, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas jo sūnui E. N. (b.l. 35, 33).
Pagal CK 5.3 str. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Palikimo priėmimas - tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, liudijantis apie įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. įpėdinių valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas palikimo per įstatymo nustatytą terminą, taip kaip numatyta CK 5.50 str. 2 d., nepriėmė, tačiau teismas, vadovaudamasis CK 5.57 str. nuostatomis, šį terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėjo, jo atstovės, suinteresuoto asmens L. N. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis, pareiškėjo įstatyminis atstovas – tėvas L. N. kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu išdavimo, tačiau teismui patenkinus prašymą, į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė ir sūnaus vardu palikimo nepriėmė. Kadangi palikėjos mirties momentu pareiškėjas buvo nepilnametis, todėl priimant palikimą pagal įstatymą turėjo būti atstovaujamas savo įstatyminio atstovo – tėvo. Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės, nes jis buvo nepilnametis, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Šiuo atveju atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti pažeistų pareiškėjo interesus, be to, nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus.
Priimant sprendimą vertintina ta aplinkybė, kad visi tos pačios eilės įpėdiniai – turi lygias teises paveldėti po palikėjų mirties (CK 5.11 str.), tik pats įpėdinis laisva valia gali atsisakyti priimti palikimą (CK 5.60 str.) arba ši teisė gali būti atimta įstatymo nustatyta tvarka (CK 5.6 str.). Todėl formalios priežastys – termino praleidimas negali būti pagrindas apriboti pareiškėjo teisę paveldėti po jo motinos mirties.
Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, piktnaudžiautų savo teisėmis paveldėti, į tai, kad niekam dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ir vadovaudamasis įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad terminą priimti G. N. palikimą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CK 5.50 str., 5.57 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi pareiškėjas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 8-9).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., teismas
nutaria:
atnaujinti E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti palikimą po G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. spalio 3 d.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.