Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1227-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
2S-1227-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05937-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
AB SEB banko
Ieškovas
R. L.
Trečiasis asmuo
R. L.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1227-826/2015

Teisėja Neringa Ruibytė (Proceso Nr. 2-06-3-05937-2015-3)
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3; 110.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. liepos 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį bei netesybų sumažinimo, tretieji asmenys R. L., antstolė I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį bei netesybų sumažinimo, juo prašo pripažinti atsakovės AB SEB banko vienašališkai atliktą tarp R. L. kartu su R. L. ir AB SEB banko sudarytos kredito sutarties Nr. 1150618090009-24 (su vėlesniais pakeitimais) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį; panaikinti tarp R. L. kartu su R. L. ir AB SEB banko sudarytos kredito sutarties Nr. 1150618090009-24 (su vėlesniais pakeitimais) bendrosios dalies 5.2 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą; pakeisti tarp R. L. kartu su R. L. ir AB SEB banko sudarytos kredito sutarties Nr. 1150618090009-24 (su vėlesniais pakeitimais) bendrosios dalies 4.5, 4.6 punktus bei sumažinti 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 procento dydžio. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės I. G. vykdomąją bylą ir joje atliekamą išieškojimą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Telšių r.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-14 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolės I. G. vykdomoje vykdomojoje byloje dėl ieškovei R. L. priklausančio turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Telšių r., pardavimo iš varžytynių iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas pripažino, kad ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra ekonomiška ir proporcinga siekiamiems tikslams bei yra susijusi su galimos žalos prevencija. Teismas konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priklausantis turtas gali būti parduotas iš varžytynių, todėl ieškovei palankaus procesinio sprendimo atveju būtų neįmanoma nekilnojamąjį turtą išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė AB SEB bankas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės įsiskolinimas pagal kredito sutartį šiuo metu yra 132 206,05 Eur, o pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina buvo 50 220 Eur. Be to, ieškinio reikalavimais yra siekiama sumažinti ieškovės įsipareigojimų atsakovui mastą, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju įsipareigojimų mastas galėtų būti sumažintas iš ieškovės neįvykdytos įsipareigojimų dalies. Atsakovas nurodė ir tai, jog ieškovei priklausančio įkeisto turto varžytynės jau yra įvykusios ir įkeistas turtas buvo parduotas už 65 651 Eur. Sustabdžius išieškojimo veiksmus antstolė neturi galimybės surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą bei užbaigti varžytynių procedūrą, todėl šiuo atveju yra pažeidžiami ir naujojo turto įgijėjo interesai. Atsakovas taip pat teigė, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo, o teismo nutartis neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl ieškovei priklausančio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo teigimu, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, taip pat proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad, be kitų ieškinio reikalavimų, ieškovė teismo prašo pripažinti vienašališką ginčo šalių sudarytos kredito sutarties Nr. 1150618090009-24 (su vėlesniais pakeitimais) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį. Byloje nustatyta, kad įsipareigojimų pagal šalių sudarytą kredito sutartį įvykdymui užtikrinti atsakovui buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo statiniai, ūkiniai pastatai ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini), Telšių r., taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių r. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovui vienašališkai nutraukus kredito sutartį, antstolės I. G. kontoroje buvo pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra iš hipoteka įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir pripažinus vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, ginčo šalis ir toliau sietų sutartiniai teisiniai santykiai, todėl atsakovas neturėtų teisinio pagrindo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, jog nesant išspręstam šalių ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, egzistuoja reali grėsmė, kad hipoteka įkeisto turto realizavimas gali pažeisti ieškovės teisę išsaugoti jos nuosavybės teisę į hipoteka įkeistą turtą, jeigu prievolės atsakovui pagal kredito sutartį bus įvykdytos tinkamai, t. y. gali būti apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, jog realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ir atsakovo skunde nurodyta aplinkybė, jog varžytynės yra įvykusios ir įkeistas turtas buvo parduotas už 65 651 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog antstolei surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą ir tokiu būdu realizavus hipoteka įkeistą turtą, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju galimai būtų keliamas klausimas dėl įkeisto turto nuosavybės teisės perleidimo teisėtumo, todėl tai neišvengiamai padidintų proceso dalyvių išlaidas, jų laiko sąnaudas bei pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtina ir proporcinga procesinė priemonė būsimo teismo procesinio sprendimo realiam įvykdymui užtikrinti.

Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodė, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo ir skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė. Apelianto teigimu, šiuo atveju ieškovės pareikštas ieškinys dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išnagrinėti, o būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Šioje proceso stadijoje teismas nesprendžia, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes į šiuos klausimus gali būti atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kiek tai yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (CPK 183, 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta, jog preliminariai buvo įvertintas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, savaime nepatvirtina, kad teismas tokio įvertinimo neatliko. Nagrinėjamu atveju ieškinyje yra nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus atsakovui, kartu su ieškiniu yra pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodinės savo reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys šioje proceso stadijoje yra pakankami išvadai, jog ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis