- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- I-913-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00438-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- VšĮ Rokiškio pirminės
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Panevėžio teritorinio skyriaus
- Kategorijos
- 1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
pareiškėjo VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro atstovams: Z. K, advokatui I. R.,
atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Panevėžio teritorinio skyriaus, atstovui R.T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro( toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau - ir atsakovas), dėl reikalavimo pašalinti pažeidimus panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, galutinai sutikslinęs skundo reikalavimus, Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu prašė: panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. spalio 15 d. Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimas); įpareigoti atsakovą priimti naują Reikalavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas(68-71 b.l.). Taip pat pareiškėjas atsisakė pirmiau teismui pateikto skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos 2015 m. lapkričio 11d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą sprendimą – nepatikslinti 2015m. spalio 15 d. Reikalavimo(2-4 b.l., 82-83b.l.)
Pareiškėjas skunde ir jo atstovai teismo posėdžiuose paaiškino, kad atsakovas patikrino kaip pareiškėjas laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų ir nustatė, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo laikas per septynias dienas viršija keturiasdešimt aštuonias valandas ir tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso(toliau – ir Darbo kodeksas) 144 straipsnio 3 dalis. Atsakovas surašė 2015m. spalio 15d. Reikalavimą pašalinti pažeidimus. Pareiškėjo įsitikinimu Reikalavimas yra neteisėtas, nes jame nurodyta ne ta teisės norma, kuri turėjo būti taikoma , be to, Reikalavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo atstovai paaiškino, kad Reikalavime nurodyta pažeista teisės norma - Darbo kodekso 144 straipsnio dalis yra bendroji teisės norma, nustatanti maksimalų darbo laiką per septynias dienas. Tačiau pareiškėjas vidiniais aktais yra nustatęs, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dirba nepertraukiamo budėjimo režimu, jų darbo trukmė per parą yra dvidešimt keturios valandos bei jiems taikoma suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis yra 4 mėnesiai. Todėl šių darbuotojų darbo laiko trukmė ir darbo laiko apskaita reglamentuojama specialia norma, tai yra Darbo kodekso144 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Būtent šios teisės normos ir Darbo kodekso 148 straipsnio nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. gegužės 14d. nutarimą Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“, todėl atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad šio nutarimo antras punktas prieštarauja Darbo kodekso 144 straipsnio 3 daliai ir negali būti taikomas. Pareiškėjas sutinka, jog greitosios medicinos pagalbos darbuotojų vidutinis darbo laikas viršijo 48 valandas per septynias dienas, tačiau nesutinka, kad šių darbuotojų darbo laikas būtų skaičiuojamas, remiantis Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies norma. Nors pareiškėjas vykdydamas Reikalavimą atsakovui pateikė darbuotojų darbo grafikus, kuriuose jų darbo laikas neviršijo 48 valandų per septynias darbo dienas, tačiau darbuotojams už viršvalandžius apmokėjo laikydamasis nuostatos, kad viršvalandinis darbo laikas yra viršijantis vidutinį 48 valandų darbo laiką per savaitę, tai yra vadovaudamasis Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalies nuostata kaip specialiąja norma. Todėl pareiškėjui yra aktualu, kaip teisingai greitosios medicinos pagalbos darbuotojams turėtų būti skaičiuojami viršvalandžiai. Taip pat pareiškėjas mano, kad Reikalavimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis( faktais) ir tinkama teisės norma, o jo argumentacija turi būti individuali ir žinoma ne tik pačiam atsakovui, bet ir išdėstyta Reikalavime.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimais į skundą ir teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad 2015metais pareiškėjui priklausančiame greitosios medicinos pagalbos padalinyje atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, kad šio padalinio darbuotojų darbo laikas viršija keturiasdešimt aštuonias valandas per septynias dienas bei surašė Reikalavimą. Atstovas teigė, kad pareiškėjo 2010m. gruodžio 12d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011m. sausio 1d. padalinio darbuotojams buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita ir patvirtinti sąrašai darbuotojų, kuriems tokia suminė darbo laiko apskaita įvesta. Tačiau atsakovas mano, kad paminėtame įsakyme pareiškėjas jokių išimčių nenumatė. Be to, atsakovo atstovas tvirtino, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs įmonės darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo. Esant paminėtoms aplinkybėms, atsakovo atstovo įsitikinimu , turi būti taikoma bendra teisės norma – Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalis, tai yra greitosios medicinos pagalbos darbuotojai negali dirbti daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per septynias dienas. Atstovas paaiškino, kad Reikalavimas buvo surašytas, vadovaujantis LR vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008m. birželio 28d. įsakymu patvirtinta forma Nr. VDI-R1-08. Jis teigė, kad patikrinimo metu jokių kitų dokumentų nesurašė, tik skundžiamą Reikalavimą, kuris pareiškėjui buvo aiškus, nes pareiškėjas jį įvykdė. Kadangi Reikalavimas buvo nukreiptas į ateitį ir pareiškėjas juo buvo įpareigotas ateityje neviršyti maksimalios darbuotojų darbo laiko trukmės, tai pačiame Reikalavime nebuvo nurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis ir aplinkybės.
Administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos 2015m. lapkričio 11d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą sprendimą – nepatikslinti 2015m. spalio 15 d. Reikalavimo nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo( toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnį pareiškėjas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį gali atsisakyti skundo. ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas numato, kad pareiškėjui atsisakius nuo skundo, administracinė byla nutraukiama. Pareiškėjas atsisakė nuo skundo toje dalyje, kuria buvo pareikštas reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos 2015 m. lapkričio 11d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą sprendimą – nepatikslinti 2015m. spalio 15 d.(82-83 b.l.). Teismas pareiškėjui išaiškino atsisakymo nuo skundo reikalavimo teisines pasekmes, numatytas ABTĮ 102 straipsnyje. Todėl pareiškėjo atsisakymas nuo skundo reikalavimo priimamas ir administracinė byla šioje dalyje nutraukiama.
Kitoje dalyje skundas tenkinamas iš dalies.
Rašytine bylos medžiaga bei administracinės bylos šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovo vyriausiasis darbo inspektorius R.T., gavęs informaciją dėl didelio darbo valandų skaičiaus ir viršvalandžių apmokėjimo, atliko darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi neplaninį patikrinimą Viešojoje įstaigoje Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre. Jis patikrino pareiškėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo laiko trukmę. 2015m spalio 15d. vyriausiasis darbo inspektorius surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavime nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo laikas per septynias dienas viršija keturiasdešimt aštuonias valandas ir pažeista Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalis. Pažeidimo pašalinimo terminas nustatytas: 2015m. lapkričio 30d. Pareiškėjas nesutinka su Reikalavime išdėstyto pažeidimo kvalifikavimu pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalį ir teigia, kad atsakovas turėjo vadovautis Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalies normomis. Be to, pareiškėjas mano, kad Reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
Byloje ginčas kilo dėl Reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (toliau – ir VDI įstatymas) (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. XII-1617 redakcija), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentas. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (VDI įstatymo 4 straipsnis). Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas reglamentuoja VDI įstatymo 6 straipsnis, kurio 1 punktas numato, kad Valstybinė darbo inspekcija tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. Pagal VDI įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, privalo Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas nenustato konkrečių reikalavimų valstybinės darbo inspekcijos inspektorių surašomiems reikalavimams. Tokių reikalavimų nėra nustatyta ir Valstybinės darbo inspekcijos reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014m. birželio 19d. įsakymu Nr. V-282. Šio reglamento 75 punkte nurodyta, jog kiti Valstybinės darbo inspekcijos veiklos reglamentavimo klausimai sprendžiami atitinkamai taikant šio Reglamento 2 punkte nurodytus teisės aktus bei vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintus aprašus.
2012m. gruodžio 27d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-381 patvirtinto Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veikmų, pasirengiant, atliekant ūkio subjektų patikrinimus, surašomų dokumentų kontrolės ir jų kokybės analizės tvarkos aprašo 1 priede - Metodiniuose nurodymuose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams surašant reikalavimą R1 pašalinti pažeidimus( toliau – Metodiniai nurodymai) nustatyta, kad nuo to, kaip darbo inspektoriaus sugebės aiškiai ir tiksliai suformuluoti ir aprašyti nustatytus pažeidimus, kad būtų ūkio subjektui suprantama kaip juos pašalinti, - nuo to priklausys patikrinimo efektyvumas ir tolesnė ūkio subjekto darbų saugos ir sveikatos būklė bei darbo įstatymų laikymasis tikrintame ūkio subjekte(1 punktas). Šių Metodinių nurodymų 7.1 ir 7.2 punktuose nurodyta, kad pildant Reikalavimą R1 pirmiausia trumpai ir dalykiškai aprašomas nustatytas pažeidimas, nurodant kaip šis pažeidimas yra padarytas, t.y. nurodomi jo padarymo išoriniai požymiai (pažeidimo objektyvuoji pusė), o aprašant nustatytą pažeidimą (neatitikimą galiojančio teisės akto reikalavimams) privalu laikytis principo, kad būtų aišku, kur, kas ir kokią veiklą vykdė (nevykdė), pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Metodinių nurodymų 7.5 punkte numatyta, kad aprašomo pažeidimo turinys turi būti pagrįstas teisės aktu, o pažeidimo pašalinimas turi būti realiai vykdytinas. Taigi, Valstybinė darbo inspekcija, kuri pagal kompetenciją surašo reikalavimus pašalinti pažeidimus, yra pasitvirtinusi metodinius nurodymus šių reikalavimų turiniui, kurių esmė glūdi pažeidimą padariusio asmens teisės žinoti ir suprasti objektyvius pažeidimo duomenis įgyvendinime. Be to, Reikalavimo turiniui taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administracinaim aktui(3, 8 straipsniai). Taigi, Reikalavimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo normų nuostatas, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos, kurių nurodoma laikytis, šių teisės normų pažeidimai ir tai pagrindžiančios aplinkybės.
Iš pareiškėjo atstovų paaiškinimų, rašytinių bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2010m. gruodžio 31 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ . Šiuo įsakymu pareiškėjas patvirtino sąrašą darbų, kuriems nuo 2011m. sausio 1d. pareiškėjas taiko suminę darbo laiko apskaitą ir 4 mėnesių apskaitinių laikotarpių trukmę ( įsakymo priedas Nr.1); sąrašą darbuotojų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, jų darbo pamainos pradžią ir trukmę( įsakymo priedas Nr.2)(18-21 b.l.). Iš paminėto įsakymo nustatyta, kad suminė darbo laiko apskaita įvesta pareiškėjo padalinio - greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojams: GMP felčeriams-bendruomenės slaugytojams, GMP dispečeriams-bendruomenės slaugytojams, GMP vairuotojams. Taip pat įsakymu nustatyta ir pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad šiems darbuotojams, kurie išvardinti sąraše, nurodant kiekvieno jų vardą ir pavardę ir kurie dirba būtent GMP felčeriais-bendruomenės slaugytojais, GMP dispečeriais-bendruomenės slaugytojais, GMP vairuotojais, yra taikoma 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, nustatant konkrečią šių darbuotojų darbo laiko pradžią ir pabaigą ( 21 b.l.). Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atliekant pareiškėjo patikrinimą minėtasis įsakymas jam buvo pateiktas. To neneigia ir atsakovas. Pažymėtina, kad įsakymo prieduose esančiuose sąrašuose paminėti darbai, kuriuos dirba išvardinti darbuotojai, yra įtraukti į Lietuvos Vyriausybės 2003m. gegužės 14d. nutarimu Nr. 587( su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašą bei patenka į tas veiklos sritis, kuriose gali būti nustatomi darbo ir poilsio laiko ypatumai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kėlė klausimą, kad, nustatant greitosios medicinos pagalbos padalinio darbuotojų darbo laiko trukmę, turėjo būti taikoma specialioji teisės norma, t.y. Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalis, nustatanti tokių darbuotojų vidutinį darbo laiką per septynių dienų laikotarpį, bei Darbo kodekso 148 straipsnis, pagal kurį gydymo įstaigose darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo Darbo kodekso nustatytų normų. Tačiau skundžiamame Reikalavime nebuvo nurodytos jokios pažeidimo padarymo aplinkybės, o aprašant pažeidimą buvo apsiribota įrašu, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo laikas per septynias dienas viršija keturiasdešimt aštuonias valandas ir tuo pažeista Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjas nurodo, kad iš Reikalavimo turinio jis nesupranta, kodėl atsakovas rėmėsi Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrąja teisės norma, nustatančia, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o ne specialiąja norma – Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalimi, kuri reguliuoja vidutinę darbo laiko trukmę per septynias dienas darbuotojų, dirbančių darbus, nurodytus Vyriausybės patvirtintame sąraše, tai yra dirbančių darbus, kuriuose darbo laiko trukmė gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nustatant pažeidimą, Reikalavime nėra atsižvelgiama į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad tikrinamame pareiškėjo padalinyje ne tik buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, bet ir įsakymu patvirtintas vardinis sąrašas darbuotojų, kurių darbo laikas yra 24 valandos per parą. Pareiškėjui kilusių neaiškumų priežastis yra ta, kad ginčijamas Reikalavimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir nėra motyvuotas, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Reikalavime nėra aiškiai ir konkrečiai įvardijama kokiu laikotarpiu buvo viršyta darbo laiko trukmė( koks yra apskaitinis laikotarpis), kokių darbuotojų ( ar dirbančių darbus, kurių darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą) darbo laiko trukmė buvo viršyta ir pan., tai yra nebuvo nurodyta pažeidimo objektyvioji pusė. Reikalavime nesant nurodytiems jokiems duomenims, patvirtinantiems, kad pažeidimas objektyviai egzistuoja, nėra galimybės spręsti, ar pažeidimas buvo padarytas . Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, Reikalavime turėjo nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes taip, kaip to reikalauja ir Metodiniai nurodymai, ir Viešojo administravimo įstatymas. Reikalavime pažeidimas turėjo būti raštiškai atskleistas akivaizdžiai, kad nekeltų abejonių dėl atitikimo vienai ar kitai teisės normai. Nagrinėjamu atveju dėl to, kad Reikalavimas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, jame įvardintas pareiškėjo pažeidimas nėra aiškiai ir išsamiai pagrįstas konkrečiai susiklosčiusią situaciją reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, ir tokiu būdu priimant ginčijamą Reikalavimą, buvo ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, nepaisoma konstitucinės teisinės valstybės principo, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų bei viešojo administravimo principų. Nurodyti Reikalavimo trūkumai laikytini esminiais, dėl kurių Reikalavimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Pažymėtina, kad ginčijamas Reikalavimas ne tik pažeidė pareiškėjo teisę žinoti pažeidimo esmę ir gynybos ribas, bet ir susidarė situacija, kai teisinės kvalifikacijos Reikalavime nepagrindimas objektyviais duomenimis, ginčui persikėlus į teismą, pačiam teismui atėmė galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Visa tai sudaro pagrindą ginčijamą Reikalavimą panaikinti.
Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais dėl Reikalavimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, tvirtino, kad Reikalavimas buvo priimtas prevenciniais tikslais, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti Metodinius nurodymus ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis pašalino Reikalavime nurodytą pažeidimą, pateikdamas greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojų budėjimo grafiką , kuriame 2015 metų gruodžio mėnesio darbuotojų budėjimo grafike darbo laikas per septynias dienas neviršija keturiasdešimt aštuonių valandų, tačiau netgi bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovai teigė, kad jiems iki šiol nėra aiškus darbo laiko trukmės darbuotojams, dirbantiems darbus, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė bei kuriems nustatyta suminė darbo laiko apskaita, reglamentavimas, aktualus ir viršvalandinio darbo apmokėjimui. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad pareiškėjas įvykdė Reikalavimą ir negali remtis tuo, kad Reikalavimas yra neaiškus.
Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą priimti naują Reikalavimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. ABTĮ 92 straipsnis nustato skundžiamo akto panaikinimo pasekmes, tai yra atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis. Atsakovo, o ne teismo kompetencijoje yra, nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, privalomai surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti. Todėl teismas sprendžia, kad įpareigoti atsakovą priimti naują Reikalavimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra perteklinis reikalavimas ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu, 102 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Priimti VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro atsisakymą nuo vieno iš skundo reikalavimų ir administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos 2015m. lapkričio 11d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą sprendimą – nepatikslinti 2015m. spalio 15 d. Reikalavimo nutraukti.
Kitoje dalyje skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. spalio 15 d. Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.