Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-16 · Byla Nr. N-756-710-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-16
Bylos Nr.
N-756-710-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N 16- 710 / 06Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės pareigūnas A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2005 m. lapkričio 1 d., 12¹⁷ val., Kaune, Panerių gatvėje, vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 105 km/h greičiu. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 punkto reikalavimus. Ši A. Š. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį bei 130² straipsnį „pastaba“.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2005 m. lapkričio 9 d. nutarime konstatuota, kad A. Š. protokole nurodyta veika padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, už kurį jam skirta 400 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 6 balais.

A. Š. Institucijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad pažeidimo nepadarė. Važiuodamas Panerių gatve link Kauno pastebėjo iki 70 km/h greitį ribojantį kelio ženklą, todėl važiavo leistinu greičiu. Atvažiavę iš paskos policijos pareigūnai jį sustabdė netoli Kauno. Savo automobilyje kompiuterio ekrane jie parodė jo automobilio vaizdą iš priekio ir paaiškino, kad jis viršijo leistiną greitį ir važiavo 105 km/h greičiu. Manė, kad važiavimo greitis buvo nustatytas neteisėtai, nes jis šiuo greičiu nevažiavo. Nuotraukoje Panerių gatvės aiški vietovė nesimatė, o pareigūnai jam neparodė tikslios vietos, kurioje tariamai buvo užfiksuotas jo automobilio greitis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad A. Š. padarytas pažeidimas ir kaltė įrodyta byloje esančiu policijos pareigūno K. B. tarnybiniu pranešimu, jo ir policijos pareigūno J. J. parodymais teisminio nagrinėjimo metu, administraciniu teisės pažeidimo protokolu, kitais rašytiniais įrodymais. Greičio viršijimo faktas taip pat įrodytas nuotrauka, kurioje užfiksuoti pareiškėjo automobilio greičio matavimo prietaisu nustatyto greičio bei kiti reikšmingi rodmenys. Minėtų pareigūnų paaiškinimais bei surinktais įrodymais paneigti A. Š. argumentai, kuriais jis grindžia savo skundą. Nors pats pareiškėjas kategoriškai nepripažįsta pažeidimo padarymo fakto nurodydamas, kad leistino greičio neviršijo, tačiau akivaizdu, kad jis, vengdamas administracinės atsakomybės, yra suinteresuotas bylos baigtimi, o jo nurodyti argumentai vertintini kaip prielaidomis pagrįsta gynybos taktika ir yra paneigti. Pažymėtina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, priešingai nei teisminio nagrinėjimo metu, pareiškėjas kategoriškai neneigė savo kaltės. Liudytoja E. Č. Patvirtino A. Š. paaiškinimus ir nurodė, kad tame kelio ruože leistino 70 km/h greičio jis neviršijo. Tačiau ši liudytoja yra pareiškėjo sužadėtinė, todėl ji kaip ir pareiškėjas suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai kelia pagrįstas abejones. Netikėti administracinio teisės pažeidimo protokolu, jį surašiusiu ir greitį nustačiusiu policijos pareigūnu K. B. bei kitu kartu su juo dirbusiu pareigūnu J. J. nėra pagrindo. Byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti ir teigti, kad pažeidimą konstatavusių policijos pareigūnų ir pareiškėjo santykiai yra priešiški, kad šie pareigūnai turi pagrindo nepagrįstai kaltinti pareiškėją. Abiejų policijos pareigūnų paaiškinimai logiški ir neprieštaringi, todėl jų pagrindu galima daryti objektyvias išvadas apie pareiškėjo kaltus veiksmus. Iš pateikto Pajėgų ir priemonių išdėstymo plano ir patruliavimo sektorių sąrašo matyti, kad 2005 m. lapkričio 1 d. šaukiniu 537 dirbo policijos pareigūnai K. B. ir J. J. maršrutais 66, 67 Varnių, Panerių gatvėse ir Neries Krantinėje. Šie pareigūnai teisės pažeidimo padarymo vietoje vykdė jiems pavestas tarnybines užduotis, siekiant užtikrinti saugų eismą, viešąją tvarką ir specialiu, be skiriamųjų ženklų tarnybiniu automobiliu, stacionaraus greičio matavimo prietaiso „Berkut“ pagalba kontroliavo, ar eismo dalyviai neviršija toje kelio atkarpoje nustatyto leistino greičio. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareigūnai, vykdydami savo pareigas Panerių gatvėje, buvo sukoncentravę savo dėmesį į būtent tokio pobūdžio KET pažeidimus ir tai dar labiau sumažina galimybę abejoti nustatyto teisės pažeidimo objektyvumu. Iš pateikto patikros liudijimo Nr. 1430701 matyti, kad automobilio važiavimo greitis užfiksuotas radiolokaciniu greičio matavimo prietaisu „Berkut“, kuriam įgaliotos įstaigos atlikta metrologinė patikra, šio prietaiso patikros liudijimas galiojantis. Abejoti šio prietaiso parodymų, fiksuojamų kompiuterio ekrane, objektyvumu bei patikimumu nėra pagrindo. Minėta, kad policijos pareigūnai dirbo specialiomis spalvomis ir policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtu automobiliu, tačiau „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 3.5 punkte yra apibrėžta neviešojo patruliavimo sąvoka. Tokia veikla, kuria patruliai, patruliuodami specialiomis spalvomis nedažytais ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtais automobiliais, motociklais, kitomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, dėvėdami policijos pareigūnų uniformą arba civilinius drabužius, užtikrina jiems keliamų uždavinių vykdymą nustatytuose patruliavimo maršrutuose, yra leistina. Administracinio teisės pažeidimo byloje esanti nuotrauka, padaryta teisės pažeidimo padarymo momentu, identifikuoja lengvąjį automobilį, valst. Nr. P420605, kurį vairavo A. Š. , neabejotinai patvirtina tame kelio ruože nustatyto leistino greičio viršijimo faktą. Iš šios nuotraukos taip pat matyti, kad pareiškėjo vairuoto automobilio greitis - 105 km/h, buvo užfiksuotas iš 64 km/h greičiu priešpriešiais atvažiuojančio policijos tarnybinio automobilio 12 val. 17 min. 2005 m. lapkričio 1 d. Šios aplinkybės neprieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams. Pažymėtina, kad radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ parodymų leistina matavimo paklaida +/- 2 km/h įvertinta A. Š. naudai. Administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatymo reikalavimų.

Šalies argumentai

A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Policijos pareigūnas K. B. negalėjo nurodyti konkrečios vietos, kurioje užfiksuotas tariamas jo greičio viršijimas. Nors kitas pareigūnas J. J. nurodė, kad greičio viršijimo vieta yra Panerių g. 400, ties kavine, tačiau jam ši vieta yra nežinoma, be to, nėra aišku, koks maksimalus leistinas greitis ties minėta kavine, jeigu tokia apskirtai egzistuoja. Teismas to nesiaiškino. Teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad J. J. ir K. B. teismo posėdžio metu jo neatsiminė, todėl nesuprantama, kodėl teismas neginčijamai ir absoliučiai vadovavosi pareigūnų parodymais. Iš teismui pateiktos nuotraukos, kurioje tariamai užfiksuotas greičio viršijimas, negalima spręsti apie tikslią greičio viršijimo vietą. Be to, ši nuotrauka negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kadangi joje esantys duomenys yra pateikti rusų kalba ir neišversti į lietuvių kalbą. Tai prieštarauja ABTĮ 9 straipsnio 2 daliai. Minėta nuotrauka ir joje esantys duomenys yra tik kopija kompiuterio ekrano, kuri nepatvirtinta. Tokiu įrodymu vadovautis negalima, nes jis neturi įrodomosios galios. Teigia, kad kelio ruože, kuriame pareigūnai tariamai vykdė savo užduotis, t. y. Panerių gatvėje, Kauno mieste, jis važiavo ne didesniu nei 70 km/h greičiu. Galėjo būti taip, kad pareigūnai jo greitį užfiksavo dar užmiestyje neprivažiavus Kauno, kadangi jie jį pavijo važiuojantį link Kauno. Iš policijos pareigūnų pateiktų duomenų negalima nustatyti, kurioje tiksliai vietoje buvo užfiksuotas jo automobilio greičio viršijimas. Nenustačius šios vietos negalima konstatuoti aplinkybės, kad greitis buvo viršytas, o tuo pačiu ir pažeidimo fakto. Tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teismo posėdžio metu pareigūnai negalėjo nurodyti, kurioje gi vietoje jis viršijo greitį. Kad Kauno mieste jis važiavo neviršydamas 70 km/h greičio patvirtino liudytoja E. Č. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ parodymais, o policijos pareigūnai naudojo prietaisą, kurio neturėjo teisės naudoti. Minėtas prietaisas skleidžia radijo bangas, todėl jo naudojimui reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas (2005 m. spalio 6 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-854 patvirtintų Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 5 punktas). Prietaisui „Berkut“ nėra išduotas toks leidimas, todėl juo buvo naudojamasi neteisėtai ir vadovautis jo parodymais negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniame skunde nesutinkama su administracinio teisės pažeidimo protokole ir pirmosios instancijos teismo nutartyje aprašytomis apelianto padarytos veikos aplinkybėmis. Apeliantas ir liudytoja E. Č. veikos, dėl kurios administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. , faktines aplinkybes nurodo skirtingai nei liudytojai policijos pareigūnai J. J. ir K. B. Byloje esant vieni kitiems prieštaraujančių duomenų bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti kuriais duomenimis remiantis turi būti priimtas sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais. Byloje surinktų įrodymų vertinimą teismas privalo atlikti pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įstatymu.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų J. J. ir K. B. parodymų patikimumu. Šių asmenų parodymai nuoseklūs, iš esmės jie vienodai nurodė faktines įvykio aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad šie liudytojai teismo posėdžio metu neprisiminė apelianto, kaip pažeidimą padariusio asmens, atmestinas, nes nepatvirtintas jokiais įrodymais. Iš teismo posėdžio protokoluose užfiksuotų šių liudytojų parodymų tokia išvada negalima. Priešingai, liudytojai davė parodymus būtent apie A. Š. , kaip pažeidėjo padarytą veiką – nustatyto greičio viršijimą. Nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių šie liudytojai galėtų duoti šališkus, neteisingus parodymus.

Vertinant liudytojos E. Č. parodymus būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ji susijusi su apeliantu (yra jo sužadėtinė). Be to, automobilyje greta vairuotojo sėdintis asmuo paprastai negali tiksliai nurodyti automobilio greičio. Nelogiška ir neįtikėtina, kad keleivis visą laiką atidžiai sektų ir stebėtų automobilio greičio parodymus. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šios liudytojos parodymais ir juos atmetė kaip neturinčius įrodomosios galios.

Apelianto greitis buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu, turinčiu galiojantį patikros liudijimą, kuris patikimai įrodo, jog prietaisas yra tinkamas naudoti ir kad matuojant greitį negalėjo būti padaryta klaida. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto greičio viršijimas užfiksuotas Panerių gatvėje Kaune ir kad toje vietoje leistinas greitis yra 70 km/h. Kompiuterinė nuotrauka nėra dokumento kopija, kuri turėtų būti kaip nors patvirtinta. Joje užfiksuoti greičio matavimo prietaiso parodymai: skaičiai, kurie tiek rusų, tiek lietuvių kalba rašomi vienodai, tad prie jų esančių žodžių neišvertimas į lietuvių kalbą šiuo atveju esminiu proceso pažeidimu nelaikytinas, juolab, kad prietaiso parodymai yra nurodyti ir administracinio teisės pažeidimo protokole bei tarnybiniame policijos pareigūno J. J. pranešime. Apeliantas neneigia važiavęs toje nuotraukoje užfiksuotu automobiliu, o tai, kad jis neatpažįsta nuotraukoje užfiksuotos vietos, esminės reikšmės bylai neturi. Fiksuojant greičio viršijimą nėra privaloma filmuoti, fotografuoti ar kitaip vaizdiniu būdu fiksuoti daromą KET pažeidimą. Apelianto pamąstymai dėl galimai reikalingo leidimo naudoti greičio matavimo prietaisą, kuris skleidžia radijo bangas, ir tokio leidimo nebuvimo, jo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nešalina.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Dėl šio teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo abejonių nekyla. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Š. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius