Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.3; 1.1.9.7.; 1.1.9.10.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. kovo 18 d.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. patvirtintu prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, taikant BK 38 straipsnį, teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 51 MGL (2 550 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 34 MGL (1 700 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas pagal 145 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. L. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. kovo 27 d., būdamas mažamečio D. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) motinos S. L. sutuoktiniu ir gyvendamas kartu adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), sistemingai naudojo psichinę prievartą mažamečio D. D. atžvilgiu vaikui artimoje aplinkoje, tai yra kiekvieną kartą paaiškėjus mažamečio elgesiui, kuris jo netenkino bei 2023 m. kovo 27 d., apie 18.00-19.00 val., tai yra sistemingai priešiškai bendravo su nukentėjusiuoju, baugino ir žemino vaiką dėl jo gebėjimų ir kiekvieno vaiką kaltinančio pokalbio metu sistemingai kartojo, kad mažametis (įžeidžiantys žodžiai) bei 2023 m. kovo 27 d., apie 18.00-19.00 val., adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), išsakęs priekaištus nukentėjusiajam dėl naudojamos elektros, kuri, jo nuomone, nebuvo reikalinga pamokoms ruoštis, grasino jam nepaklususiam D. D. elgtis pavojingai jo gyvybei, o būtent: užmušti, nutrenkti automobiliu einantį iš mokyklos, taip pat, išsakė savo ketinimus veiksmais tyčia privesti vaiką prie savižudybės ir taip, periodiškai, ne mažiau kaip tris kartus sukurdamas D. D. neapibrėžtą baimę ir nerimą keliančias situacijas, sistemingai baugindamas terorizavo mažametį.

2. Be to, V. L. 2022 m. spalio mėnesį laikotarpyje nuo 26 dienos iki 27 dienos, apie 20 val., namuose, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. L., t. y. mušė S. L. kumščiais suduodamas ne mažiau dviejų smūgių S. L. į abi rankas, padarydamas kraujosruvas ir sukeldamas S. L. fizinį skausmą.

3. Be to, V. L. 2022 m. lapkričio 6 d., apie 21.10 val., namuose, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. L., t. y. mušė S. L. dešinės rankos kumščiu suduodamas lovoje gulinčiai nukentėjusiajai į kairę kaktos pusę bei keletą kartų smūgiavo kumščiais ir koja iš lovos iškritusiai S. L. į abi rankas ir taip, dėl smūgių ir jų metu nulaužto piršo nago, sukeldamas fizinį skausmą.

4. V. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos dėl D. D. pripažino ir parodė, kad vaiką negražiai išvadino, aprėkė. O kaltinimą dėl S. L. pripažino iš dalies, kad su ranka trenkė, kad iš lovos išstūmė. Iš pradžių gyveno gražiai, o tie pykčiai atsirado dėl D. tingėjimo, neklausymo. Niekas jo prievarta nieko nevertė daryti, bet D. nedarydavo namų darbų, nesusitvarkydavo kambario. D. buvo atostogos, nieko nepadėjo daryti, tik žaidė kompiuteriu. Kai jam liepia mokytis, tai jau priešas yra, o kai kur važiuoja arba nuperka ką nors, tada jau draugas. Gal jis ir per griežtai D. kažką pasakydavo, gal ir nemokėjo tinkamai išsireikšti. Gaila, kad negražiai taip gavosi. Buvo visur važiuota kartu ir pas savo tėvus veždavosi, kaip savo vaiką, ir kaime padėdavo. Su mokslu ir darbais didžiausi konfliktai kildavo, nepadarydavo darbų ir žaidžia prie kompiuterio. Jie viską su močiute derindavo. Iš pradžių ji kaltinamąjį girdavo, kad griežčiau D. auklėja, nes jis mamos visiškai neklausė, važiuodavo su močiute šnekėti dėl D. mokslų. Paskui, jau tariamai pradėjo keistis, tapo blogu prieš močiutę, prieš visus, kai namas atsirado naujas. Pradėjo gąsdinti, kad jį (V. L.) išmes, kad jis ten niekas. Su buvusia žmona žodiniai konfliktai būdavo, bet pagrinde konfliktai dėl D. vykdavo. D. tėvas yra miręs, žinojo, kad jis nusižudė. Pradėjo konfliktuoti į pabaigą 2022 m., žiemą, iki to laiko, jis net neatsikalbinėjo, viską darydavo. Tada prasidėjo kompiuteris, draugai, D. pradėjo kelti balsą, atsikalbinėti. Prieš mamą jis labiau atsikalbinėdavo, prieš jį patį ne. Dabar paauglystė, aišku, jam daugiau nieko nereikia, tik kompiuterio. Į D. kreipdavausi visaip, „D“, „D“, sūnumi nevadino. Negražiais žodžiais jo nevadino, nebent iš pykčio gal kažką pasakydavo. Vieną ar du kartus pasakydavo. Pripažįsta, kad tokiais žodžiais išvadinau, kaip (įžeidžiantys žodžiai), tai buvo gal vienas, du kartai, nuolatos jo taip nevadino. Kai D. neklausė mamos, jis nesikišo iki kovo mėnesio. Tada paskutinį kartą, 2023 m. kovo 27 d., išgirdo, kaip D. atsikalbinėja prieš mamą, kad nenori ruošti namų darbų, tada ir paklausė, kaip jis gali taip su savo mama kalbėti. Pasakė, kad kai paruoš namų darbus, tada įjungs kompiuterį ir tada išjungė iš rozetės kompiuterį. Konflikto metu, vadino D. (įžeidžiantys žodžiai). Jo atžvilgiu, gal ką ir pasakė, kažkokius grasinimus, bet kažko rimto tikrai neturėjo omenyje. Iš pykčio gavosi taip, jis D. atsiprašė. Gerai nepamena, ką tada pasakė D. Gal tik pasakė, kad jo laukia tėvo likimas. Gal ir pasakė, kad užmuš ar nutrenks automobiliu einantį iš mokyklos, bet to tikrai negalvojo daryti ir minčių tokių nebuvo. D. užpyko ir išėjo į kiemą. Nesigina, kad blogai pasielgė. Po įvykio, kovo 27 d., išėjo pasivaikščioti, žino kad policija buvo atvykusi. Pabuvo 3-4 valandas ir grįžo atgal namo. Nebuvo tą dieną išgėręs. Dėl vežiojimo į mokyklą, tai buvusi žmona kiek norėjo, tiek ir vežė D. į mokyklą. Buvo įrengęs kamerą D. kambaryje, kad būtų galima stebėti, kaip jis mokosi, mama irgi norėjo jį matyti. Tikrai D. leisdavo sėdėti prie bendro stalo, nebuvo tokių dalykų, kad drausdavau kartu valgyti. Kartais D. kartu nenorėdavo valgyti, pasiimdavo maistą ir nešdavosi į kambarį prie kompiuterio. Apie gyvūnėlius D. šnekėjo kažką tai, kad jis tai šuns, tai katės nori. V. L. pasakė, kad jis nei prižiūrės to gyvūno, nei ką. Dukra yra prašiusi nupirkti gyvūnėlį. D. nėra turėjęs gyvūnėlio, dukra dabar turi. D. galėdavo parsivesti draugų į namus. Liepdavo, kad eitų į kiemą, nuo kompiuterio pailsėtų, grynu oru pakvėpuotų, su draugais pabūtų. Veidą tampo D. nuo to kompiuterio, reikėdavo net vaistus pirkti. Nebūdavo kokią savaitę prie kompiuterio, viskas susitvarkydavo. Mano, kad D. nebuvo sukeltas nei stresas, nei baimė, D. pasakius pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Kartu su D. nesikreipė pagalbos į psichologus. Savo elgesį D. atžvilgiu, vertina blogai, gailisi. Dabar su D. nebendrauja. Parašė žinutę atsiprašymo. Pripažino, kad D. tikrai nebuvo saugu namuose. Tie V. L. žodžiai, kad padarys jam kažką, ar tariamai nužudys, nekėlė saugumo, jis vėliau gailėjosi dėl tų žodžių. Nežino, kiek tokių situacijų buvo, kad D. atrodydavo, jog namuose nėra saugu. Nuo rugsėjo iki spalio mėnesio gal buvo du kartai. Dar buvo atvejis, kad V. L. atėmė telefoną, nes D. gavo pastabą iš mokyklos, kad žaidžia telefonu pamokų metu. Telefonas sudužo, nes jis nukrito. Jo močiutė užsipuolė, kad ten jos pirktas telefonas. Jis tada D. davė telefoną be liečiamo ekrano. Pripažino, kad buvo dešimt tokių konfliktų su liepimais kažką daryti, bet jokių grasinimų nebuvo. Kokie ten konfliktai, kai D. pradeda atsikalbinėti.

5. Dėl santykių su S. L., tai konfliktuodavo dažnai, dėl D. tingėjimo ir neklausymo. Atrodydavo, kad pati S. sakydavo, D. neklauso, ji nebegali ir tada jis (V. L.) įsikiša ir lieka kalčiausias, tada ir gaudavosi tarp jų visų trijų konfliktas. Nepriklausydavo konfliktai nuo to, ar buvo išgėręs. 2022 m. lapkričio 6 d., S. gulėjo lovoje, jie pradėjo ginčytis, ji jam spyrė ir jis ją išstūmė iš lovos, jai nesudavė į veidą. S. gal užsigavo krisdama, tada buvo tamsu. Po šio konflikto jis tą rytą išvažiavo į Suomiją, nieko daugiau nematė. S. vėliau atsiuntė nuotraukas. Nepripažįsta, kad S. trenkė į veidą, ją tik išstūmė iš lovos. Spintelės, kėdė prie pat lovos buvo, ji galėjo užsigauti krisdama. Bet po įvykio S. niekuo nesiskundė. Jeigu jis S. sumušė, kodėl tada jo neišsivežė policija? Nemano, kad kažką blogo padarė. Šį įvykį vertina blogai, už tą stūmimą atsiprašė. 2022 m. spalio pabaigoje nutikęs įvykis, nežino, ar sudavė S. į abi rankas ne mažiau kaip du smūgius. Jis jos niekada nemušdavo, gal pastūmė, ar suėmė abi rankas, aišku, ji pati gal to norėjo, jis jos tikrai nemušė ir nelietė.

6. S. L. 500 eurų ir 2 000 eurų D. D. ieškinių neturtinei žalai atlyginti nepripažįsta. Nesupranta, už ką. Nesutinka, kad D. D. padarė žalą, jam nereikėjo jokių vaistų pirkti. Savo elgesį vertina kritiškai, bet ne tokiai sumai, suma per didelė, tinkama suma būtų gal per pusę.

7. 2021 m. buvo nuteistas ne dėl smurto, ten smurto nebuvo. Kas parašė pareiškimą, tas ir nusprendė, kad smurtas buvo, nes tiki tuo vaiku labiau negu juo (V. L.). Jis D. gyvenime nėra mušęs. 2018 m. buvo teistas dėl konfliktų su S. Jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės nes susitaikė, kaltę gal ir pripažino. Skirtą 1 700 eurų baudą užmiršo sumokėti ir pradėjo ją mokėti iš darbovietės, nežino, kiek yra sumokėjęs.

8. Nukentėjusioji S. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju gyveno kartu virš 10 metų, dabar kartu nebegyvena. Gyveno tada keturiese: ji, V, sūnus D. ir dukra A. D. yra jos biologinis sūnus, V. buvo jo patėvis. D. biologinis tėvas yra miręs. Iš pradžių viskas buvo gerai, visus konfliktus išsiaiškindavo. Būdavo dažniausiai nesutarimai dėl D. pamokų, kad D. labiau atsakingas būtų. Ji norėdavo D. padėti pamokas daryti, o V. neleisdavo. Konfliktai maždaug prasidėjo, kai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, gal 2019 metais. Kai (duomenys neskelbtini) gyveno, irgi buvo konfliktas dėl D. pamokų, buvo pakelti kumščiai, iškviesta policija, vaikų teisės. V. tada sugavo policija įvykio vietoje ir jį išvežė, kažkur buvo 2020 metai. Paskui persikraustė į namą, (duomenys neskelbtini). Ten buvo įvykis, kad ir D. telefonas sudaužytas buvo. Pagrinde dėl D. pamokų ruošos kildavo konfliktai. Vaikui reikėjo pagalbos su namų darbais, o V. neleisdavo padėti jam. Sisteminis bauginimas prasidėjo paskutinį pusmetį, nuo rugsėjo mėnesio, vaikui paauglystė, jam norėjosi to bendravimo. Vaikas viską kaupė savyje, jis viską girdėdavo, visus jų konfliktus. Po paskutinio įvykio vaikas bijodavo būti namuose. Jis išbėgo iš namų, iškvietė močiutę ir ji vaiką gynė. V. L. konfliktų metu sakydavo jai, kad jos vaikas neklauso, jos vaikas nieko nedaro, tą ir D. į akis sakydavo, vaikas įrašinėdavo visus pokalbius, su V. keiksmažodžiais. V. vadindavo jos vaiką (įžeidžiantys žodžiai) konfliktų metu. Tuo periodu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. kovo 27 d., kai V. grįždavo namo, praktiškai ir įvykdavo tie konfliktai, jam užkliūdavo vaikas ir viskas prasidėdavo. Dešimt konfliktų tai tikrai buvo tą paskutinį pusmetį. Negali įvardinti, ar čia buvo sistemingi tokie konfliktai, ar pavieniai atvejai. V. jos sūnui sakydavo, kad jis nutrenks D. einant iš mokyklos; kad pasamdys žmogų, kuris išveš jį į mišką; paskui sakė, kad prives D. iki tokio lygio, kad jis nusižudys, kaip ir jo tėvas, kuris pasikorė ir taip pat sakydavo visus anksčiau išvardintus keiksmažodžius. Taip pat V. D. sakė mokėti už elektrą, atiduoti dalį savo žemės, kuri priklauso D. Tokio elgesio metu V. kartais būdavo išgėręs, bet ne visada, būdavo, kad ir blaivus pratrūkdavo. Jos sūnus bijodavo tų V. grasinimų, jis sakydavo, kad bijodavo grįžti namo, kai ji skambindavo, D. sakydavo, kad bus pas močiutę iki kol ji grįš namo, arba prašydavo jos jį paimti. Ji irgi bijodavo, kad iš tikrųjų galėjo tuos grasinimus V. įgyvendinti. Kovo 27 d. V. pokalbį su D. ir žodžius girdėjo. Viskas vyko pamokų ruošos metu. Ji su D. ruošė pamokas, paskui atėjo V. ir pasakė, kad išjungs šviesą. Jis atjungė skaitliuką ir dingo elektra. Tada ji paklausė V, ką jis daro, pasakė, kad jis nesikištų, nes jie daro pamokas. Kilo konfliktas, V. liepė D. susimokėti už elektrą, o D. atsakė, kad jis yra vaikas, V. yra suaugęs žmogus, todėl jis ir turi mokėti už elektra. V. supyko, nes sulaukė atsako iš vaiko. V. labai susinervinęs buvo. Tada vaikas pasiėmė telefoną ir išėjo iš namų. Tą dieną irgi vaikui buvo pasakyta, kad jį davęs iki savižudybės, viskas buvo pasakyta. Tuos žodžius V. kartojo ne vienintelį kartą. Gyvena kartu ir toks jausmas, kad vaikas yra nekenčiamas, juo labiau, kad vaikas neteko tikro tėvo. Po to paskutinio įvykio, kovo 27 d., D. su jais du mėnesius negyveno. Jis gyveno pas močiutę. Tuo metu V. jai neleido eiti pas močiutę į namus, sakė, tegul D. ateina į mašiną ir pašnekės tada. V. kontroliavo jos elgesį. Po tų apribojimų, po dviejų mėnesių, jai vėl leido gyventi su vaiku. Iškeldino V, tada praėjo dar kelios savaitės, buvo posėdis vaikų teisėse ir tada jai leido veiką susigrąžinti. Supranta, kad buvo priklausoma nuo V. ir kodėl jai vaiko iš karto negrąžino. Vaikas kaip ir nusiramino dabar, bet jam būna irgi pyktis prasiveržia. Jam dabar geriau, jis nusiraminęs tikrai. Ji kreipėsi į psichologus. D. pas vaikų teisių psichologus ėjo. Nebuvo bandymų kreiptis į psichologus dėl D. ir V. tarpusavio konfliktų kartu. V. tai atrodė normalu. Kaltinamasis paskui atsiprašė D. dėl savo elgesio, bet vaikas neatleido. Šiuo metu kaltinamasis su vaiku nebendrauja. Apie praeities įvykius D. prisimena iš blogosios pusės. Jis norėjo, kad ji nebegyventų su V. Kai V. su D. konfliktuodavo, D. būdavo labai negera, jis jautėsi nuskriaustas. Vaikas jautė, kad jo nekenčia. Vaikas grįždavo, nusiprausdavo rankas, kažką pasakydavo ir į savo kambarį nueidavo. Būdavo kartais, kad V, kaip sekėsi D. mokykloje, būdavo, kad jie pasikalbėdavo. D. neidavo pats prie V. Su ja D. atvirai bendraudavo, jis pasisakydavo, kas gerai ar blogai. Nežino, dėl ko V. taip elgėsi su D. Konfliktų, kur grasinimai vykdavo tikrai nepamena, kiek kartų vyko, bet mažiausiai gal 8 konfliktai tai tikrai, kur vaikui buvo grasinama. Labiau buvo psichologiniai konfliktai. Jis sakydavo D, kad jį pagaus gatvėje ir išveš, jis negrįš namo ir panašiai. Tų konfliktų metu ji suprasdavo, kad tai yra grasinimai. Vaikui tai kaip grasinimas skambėjo. Būdavo rimtai pasakomi žodžiai, nepajuokaujant. Po tų konfliktų vaikas būdavo liūdnas.

9. Kai kartu gyveno, su nukentėjusiąja iš pradžių V. elgėsi gerai, bet gal jam atsibodo kartu gyventi ir jis pradėjo ją žeminti, įžeidinėti, išvesdavo iš kantrybės. Namuose nebebuvo ramybės. Toks elgesys kada prasidėjo, negali pasakyti. Labai didelių nutikimų nebuvo, bet gal pinigų trūko, ar ko, ar kaip vyras jis norėjo laisvai gyventi ir jis ant jos išsiliedavo. V. dirba sunkvežimių vairuotoju. Jis, būdavo, išvažiuoja savaitei, dviem ir grįžta vėliau. Pabūna kelias dienas namie ir vėl išvažiuoja. Dabar santuoką nutraukę, santuokos nutraukimas prasidėjo, kai jis jai guzą įstatė kaktoje, tada susitaikė ir paskui jis pradėjo konfliktuoti su D, ir galiausiai, rugpjūčio mėnesį ji padavė skyryboms. Dabar jau išsituokusi. Dėl guzo, jį jai įstatė prieš jos gimtadienį, jos gimtadienis yra lapkričio 7 d. Buvo sekmadienis, jie gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Ji su vaiku dar skaitė knygelę, V. gulėjo šalia. Tada jis atsikėlė ir netikėtai trenkė jai su ranka į kaktą. Ji nesuprato, kas įvyko, jai ant kaktos iššoko guzas. Ji pasakė, kad šitaip negalima, jis pasakė, kad ji pati iš lovos iškrito. Po to V. ranką skaudėjo gal visą mėnesį. Jai buvo mėlynė po akimi, o jam skaudėjo ranką. Jis sakė, kad ji jam į ranką įspyrė. Jai kojų neskaudėjo, būtų skaudėję, jei būtų į ranką įspyrusi. Paskui pirmadienį nėjo į darbą, nuėjo antradienį ir paskui vakare nuvažiavo persišviesti galvos, jokių sukrėtimų nebuvo. Po to tris savaites vaikščiojo į darbą su mėlyne, aišku užsimaskuodavo ją makiažu, bet ji vis tiek matėsi, biuletenio neėmė. Kolegos darbe mėlynę matė, bet iš mandagumo neklausinėjo. Po to įvykio į policiją nesikreipė, nes jie susitaikė, V. atsiprašė. Ji vėl numojo ranka ir galvojo, kad praeis viskas ir susitaikys.

10. Dėl mėlynių ant rankų, įvykis įvyko spalio pabaigoje, jie labai susiginčijo ir jis suspaudė ją, ir pastūmė ją į duris, kad net durų stiklas įtrūko. Į medikus po įvykio nesikreipė, nes ten buvo tik mėlynė. Į policiją irgi nesikreipė, kolegė darbe ir brolienė žinojo apie tai. Ji turi nusifotografavus tas mėlynes, yra nuotraukos. Po šio įvykio V. irgi jos atsiprašė, ji vėl numojo ranka, bet vis tiek rinko nuotraukas mėlynių. Nesakė tik policijai apie tai, darbe kolegės žinojo. Abiejų konfliktų metu V. buvo šiek tiek išgėręs. Ieškinį palaiko. 500 eurų prašo, nes bent kažkokią kompensaciją tikisi gauti. Dėl sūnaus 2000 eurų ieškinio, mano pagrįsta tokia suma, nes vaikas tikrai stresavo, labai išgyveno. Jis negalėjo būti namuose, turėjo gyventi pas močiutę. Kai vaikas turi namus ir juose negali gyventi, tikrai yra skaudu.

11. Liudytoja S. D. teismo posėdyje davė parodymus apie tai, kad yra D. močiutė. Ji gerai su juo sutaria, jį labai padėjo auginti. Kai sūnus numirė, ji D. dar labiau padėjo auginti. D. su ja labai artimai bendrauja, jai daugiau pasipasakoja negu mamai. Kol V. su S. neturėjo bendros mergaitės, geriau sutarė D. su patėviu. Kai atsirado mergaitė, jos anūkui V. pradėjo kenkti, ar iš piktumo, ar netyčia, ar kaip, ir jos anūkas per nepilnus šešis metus turėjo net penkis psichologinius tikus. Dabar, kai D. gyvena be patėvio, jam visi tie tikai praėjo. Buvo toks atvejis, kad D. išvijo iš namų, jis jai paskambino ir pasakė, kad patėvis išvijo iš namų, ir ji atvažiavo, atėjo pakalbėti du L, o jis tuoj ir dingsta iš namų. L. nesiaiškina ir nebendrauja, nes jis visada būna išgėręs. Ir anūkas sakydavo, kad kiekvieną vakarą V. būdavo išgėręs ir triukšmaudavo, su žmona pykdavosi, ir kad D. jam visada kliūdavo. Jį vadindavo visokiais negražiais žodžiais ir keiksmažodžiais, kaip (įžeidžiantys žodžiai). D. darydavo įrašus ir juos duodavo jai paklausyti. V. yra sudaužęs D. telefoną, atėmęs iš kito telefono ir išmetęs kortelę, kad D. negalėtų jai paskambinti. D. kambaryje V. buvo įrengęs kamerą, kaip kalėjime tą vaiką laikė. Jai labiausiai nesuprantamas dalykas buvo, kad mamai neleido vaiko vežti į mokyklą. Iš ryto mergaitę veža į darželį, o D. neleidžia kartu važiuoti ir kelia šeštą valandą ryte, kad jis septintą valandą iš (duomenys neskelbtini) autobusu pats nuvažiuotų į mokyklą. Mama, nenorėdama konfliktų su patėviu, ir neveždavo vaiko. D. taip ir važinėjo autobusu. Yra buvę tokių atvejų, kad jeigu V. nuperka maisto, neleisdavo D. sėstis prie stalo, sakė D, kad jam tas maistas nepriklauso, nes jis, V, nupirko tą maistą. Neleisdavo D. parsivesti draugų į namus, neleisdavo gyvūnėlių turėti. Mergaitė paprašė žiurkėną nupirkti, iš karto buvo jis nupirktas. Visą laiką D. skriaudė, palyginus su dukra. Iš D. reikalavo, kad jis gerai mokytųsi, bet kaip jis gali gerai mokytis, jeigu V. su S. konfliktuodavo dažnai ir, kiek žinau, mušdavosi. Ne vieną kartą V. yra nuskriaudęs savo žmoną. Esu mačiusi guzą jos kaktoje, sulaužytą pirštą, ir nufotografavęs jos kūną anūkas yra, mėlynėmis nusėtą. Didžiausias konfliktas buvo, kai D. telefoną V. sudaužė, o kitą telefoną, kurį ji buvo davusi, atėmė iš jo kortelę. Tada ji pasikvietė vyriausiąją anūkę, kadangi D. dvi netikros seserys yra iš jos sūnaus pirmos santuokos, ir ta vyriausia anūkė su savo draugu ir ji, jie trise nuvažiavo su L. pasikalbėti. Rado jį išgėrusį, gražiuoju bandė kalbėti, bet jis tos kortelės neatidavė. Tada V. puolė ant vaiko, kad vaikas nesimoko, neklauso jo. Pats įvykis buvo 2023 m. vasario mėnesį. O didžiausias konfliktas buvo kovo 27 d., anūkas paskambino jai verkdamas ir sakydamas, kad patėvis žada jį užmušti ir daves iki tokio lygio psichologiškai, kad vaikas nueis ir pasikars miškelyje, kaip jo tėvas. Tada ji paskambino policijai, policija paskambino vaikų teisėms ir nuo tada jis (D) buvo paimtas iš šeimos ir gyveno su ja. D. jausdavosi tada prastai, jis verkdavo ir bijodavo ir iki kovo 27 d., gal pusę metų po pamokų nevažiuodavo namo, kai patėvis būdavo namuose. Jis pas ją važiuodavo, arba pas S. mamą ir laukdavo mamos po darbo. D. sakydavo, kad bijo patėvio. Nors L. nėra mušęs D, bet psichologinis smurtas buvo. Ir kai D. paėmė iš namų, jis jai pasakė, kad, kol patėvis bus namuose, jis ten negrįš, o gyvens pas ją. Kovo 27 d. L. buvo irgi girtas ir pasakė D, kad jį užmuš. Ji pati tais grasinimais nepatikėjo. Jis ir jai yra grasinęs, sakė, kad mašiną sudaužys, padangas pradurs. Ji su anūke parašė dėl to pareiškimus policijai, ir S. mašiną žadėjo sudaužyti, ir namą žadėjo padegti. Bet nieko jis ir nepadarė. Nemano, kad L. grasinimai yra rimti, bet žinot, kaip vaikui yra, jam tie grasinimai rimti atrodo. Jai dėl D. saugumo buvo neramu. Jis buvo labai nervingas ir psichologiškai išsekęs. Ji vedė D. pas psichologus tuos keturis mėnesius. Dabar visai kitas vaikas. Dabar labai gerai jaučiasi be patėvio. D. dar yra likusi ta baimė, jis net nenori akyse matyti patėvio. Su S. sutaria gerai. Ji yra pasakojusi, kad dažniausiai su V. dėl D. susipykdavo, bet jis prie jos rasdavo prie ko prisikabinti. S. jai yra pasakojusi, kad V. jai ne vieną kartą ir sudavęs yra, ir policiją ne vieną kartą yra kvietusi. Ji S. sakydavo, kodėl ji su V. toliau gyvena, tegul skiriasi. Ji atsakydavo, kad jeigu išsiskirs su V, jis namą padegs. S. irgi įbauginta buvo ir bijodavo, turbūt, jo. Yra mačiusi S. sužalotą, pernai lapkričio 7 d. guzą matė. Ji buvo įdėjusi į Facebook, į istorijas savo nuotrauką, kur guzas buvo, ir apačioje parašė „vyro dovana gimtadienio proga“. Ir D. pasakojo, kad S. gulėjo lovoje, V. priėjo ir trenkė jai kumščiu į kaktą, 2022 m. tai buvo. Yra mačiusi ir lūžusį pirštą, ir nuotraukas yra mačiusi jos sumušimo. Tas nuotraukas anūkas jai rodė. Nuo 2022 m. iki 2023 m. kovo, mokslo metus skaičiuojant, tikrai neužfiksavo, kiek kartų D. iki to lemiamo karto, kada buvo iškviesta policija, buvo nuskriaustas, bet kai tik susitikdavo, tai ir pasakodavo. Per mėnesį gal du kartus susitikdavo ir jis vengdavo po mokyklos grįžti namo. D. ji vis kažką naujo parodydavo, kai susitikdavo. Jis darydavo įrašus ir leisdavo paklausyti. Girdėdavosi, kaip mergaitė verkia ir sako „tete, ne“, o V. nekreipdavo dėmesio ir toliau su ta mama konfliktuoja. Ji bandė pati kalbėti su L, bet kai tik ateidavo, jis pabėgdavo ir su ja nekalbėdavo. D. pažymiai pagerėjo, kai jis pas ją gyveno. Jokių problemų su juo nebuvo, jis ją gerbė, klausė, jis iki vasaros pas ją gyveno. Jis nebuvo verčiamas mokytis, ji gražiai su juo pasikalbėdavo. Ji juo pasitikėdavo, leisdavo ir su draugais išvažiuoti dviračiais ir nuvažiuoti maudytis. Kai pas ją gyveno, lankėsi pas psichologus. Kai grįžo gyventi namo, D. sakė, kad jam nebereikia lankytis pas psichologus, nes patėvis jau buvo iškeldintas iš namų. Jai anūkas pasakojo, kad praktiškai kiekvieną vakarą kildavo konfliktai. Mano, kad S. yra prigąsdinta ir silpnavalė ir nesugebėjo apginti savo sūnaus, jeigu jai reikėjo įsikišti ir pradėti viską.

12. Liudytoja A. U. teisiamajame posėdyje davė parodymus apie tai, kad yra S. L. kolegė darbe. Ją pažįsta apie 3-4 metus. Sutaria neblogai, kartu dirba. Apie asmeninius dalykus išsamiai nelabai pasišneka. Kartais pasišnekėdavo, būdavo, kad prasitaria ir asmeniškai rodė, kad ranka mėlyna. Ji darbe, parodė tas savo rankas mėlynas ir pasakė, kas įvyko. Labai nesigilino, kas ten vyksta, tik vizualiai matė. Aišku, sakydavo ji, kad su jos sūnumi kažkaip negražiai elgiasi vyras, kad namuose yra tas psichologinis smurtas. Mergaitę sakė labai myli jos vyras. Dėl kitų sumušimų, vizualiai visi kolegos matė, kad su pamušta akimi ir guzas yra, bet niekas nedrįso ir neklausė, bet kiek pati S. papasakojo, tai ir aišku, iš kur viskas. Ji asmeniškai matė ranką sužalotą, mėlyną akį, guzą ant kaktos. Ranka buvo sugipsuota, rankos pirštas buvo lūžęs, tik to negali konkrečiai paliudyti, ar nukentėjusioji jai minėjo, kaip tą pirštą susilaužė, ar ne, bet pirštas buvo sugipsuotas. Tikrai gal pavasarį tie sužalojimai buvo, gal kovo mėnesį, negali tiksliai pasakyti, nepamena. Patį faktą, kad buvo sužalojimai, gali patvirtinti. S. nesakė, kad pati susižalojo, minėjo, kad dėl konflikto su V. susižalojo. Ten visi kolegos daugmaž žino, kame ten reikalas. Daug kartų buvo sakyta, kodėl ji su juo gyvena, tegul skiriasi. Jie klausdavo, kodėl ji nesiskiria, tegul apie vaikus pagalvoja.

13. Liudytoja G. M. teismo posėdyje parodė, kad V. L. pažįsta kaip sodo kaimyną, kažkur 8 metai. S. ir V. abu labai jai padėdavo, yra geri žmonės. Jokių konfliktų pas juos šeimoje nematė. Iš šono labai graži šeima atrodė. S. sakydavo, kad kartais susipykdavo su V, vėliau susitaikydavo. Kaip jie namuose bendravo tarpusavyje, tikrai nežino. Nėra girdėjusi jokių konfliktų tarp D. ir V. V. iš pradžių atėjo gyventi pas S, vėliau jie susituokė. Gaisras pas juos buvo, po gaisro S. ir V. išėjo gyventi į nuomojamą butą, kažkur tris metus gyveno bute, kol susiremontavo namą. Ji pati ten negyvena, tik vasarą retkarčiais pernakvoja. 2023 m. kovo 27 d. sode nebuvo, 2022 m. spalį ir lapkritį taip pat nebuvo ir nieko negalėjo matyti, ir vasarą nemato, nes jų namas aptvertas, apaugę ten viskas tujomis.

14. Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, kad yra L. sodo kaimynė. V. L. pažįstu nuo tada, kai S. pradėjo bendrauti su V. Apie konfliktus tik galėtų pasakyti, kad labai nedaug pasipasakodavo, pati jokių konfliktų, nei žodinių, nei fizinių nėra mačiusi. V. ir S. turi vieną bendrą vaiką, mergaitę, kartu gyvena ir vienas S. berniukas iš pirmos santuokos, D. Nežino, kokie santykiai tarp D. ir V, kaip patėvio su sūnaus, viskas kaip šeimoje. Nėra mačiusi jokių konfliktų tarp jų, viskas kaip normalioje šeimoje atrodė. Jos sūnus yra metais vyresnis už D. ir jie abu bendraudavo. Kad D. skųstųsi, kad jį muša ar dar kaip nors skriaudžia, jai arba jos sūnui, tai tikrai nebuvo, bet aišku sakė, kad jam liepė žolę pjauti ir pamokas ruošti, bet visi tėvai taip daro. Tarp S. ir V. konfliktų nebuvo, viskas kaip normalioje šeimoje, nebuvo jokių akivaizdžių problemų. Smurtavimo atvejų tikrai prie jos akių nebuvo. 2023 m. kovo 27 d., 2022 m. spalį ir lapkritį sode nebuvo ir nieko nematė.

15. Liudytojas A. Z. teismo posėdyje parodė, kad yra sodo kaimynas, vasarą būna, žiemą nebūna. Į sodą pradeda važiuoti kažkur gegužės mėnesį. Apie konfliktus tarp V. L. ir S. L. nieko negirdėjo. Vaikų turi S. su V. Ji sūnų turi iš pirmos santuokos, o jie kartu turi dukrą. V. santykiai su S. sūnumi iš pirmos santuokos yra geri, draugiški. Konfliktų tarp V. ir D. nematė. Jie kartu dirbdavo, kaimynai padėdavo. Padėjo šiltnamį surinkti, gyvatvores pasodino. D. irgi kartais padėdavo. Kai kartu dirbdavo su V, D. padėdavo, normaliai viskas būdavo, konfliktų tarp jų nekildavo. Tarp S. ir V, kad būtų kažkokių konfliktų ar smurto atvejų, tikrai negirdėjo. 2023 m. kovo 27 d., 2022 m. spalį ir lapkritį sode nebuvo ir nieko nematė.

16. Nepilnametis nukentėjusysis D. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad patėvis V. L. visada jį pravardžiuodavo, visko reikalaudavo, tyčiodavosi, vadindavo jį (įžeidžiantys žodžiai), reikalaudavo mokytis, o jeigu gaudavo prastą pažymį, iš karto jį bardavo, pradėdavo tyčiotis. Jeigu šeštadieniais būna nenupjauta žolė, visada jį užsipuola, yra liepęs pjauti žolę 9 val., kai dar ant žolės yra rasa. Kovo mėnesį buvo taip, kad apie 18-19 val. mama atėjo patikrinti jo namų darbus ir parodė, kokios yra padarytos klaidos. Atėjęs patėvis pradėjo kelti skandalą, kad neva mama daro už jį namų darbus. Mama patėviui pasakė išeiti į kitą kambarį. Po 10-15 min. patėvis jo kambaryje atjungė elektrą. Šviesa degė, bet neveikė rozetės. Mama patėviui pasakė, kad įjungtų elektrą. Patėvis atsakė: „kam jam to reikia, tegul mokinasi, o ne su kompiuteriu žaidžia“. Tada mama išėjo į pirmąjį aukštą daryti vakarienes. Į miegamąjį atėjęs patėvis pradėjo jam aiškinti, kad jis turi važinėti su šalmu ir liemene, sakė: „važiuok, važiuok, policija sustabdys, gausi baudą ir tu pats mokėsi“. Tada jis nuėjo pasikrauti telefoną. Pamatęs, kad įjungta elektra, patėvis vėl išjungė elektrą. Po to patėvis susinervino, pradėjo jį įžeidinėti, sakė: „aš tave davesiu iki to, kad tu pats pasikarsi kaip tavo tėvas“. Tada jis labai supyko, pasiėmė namų raktus, telefoną ir išėjo pasivaikščioti. Išėjęs į lauką jis paskambino močiutei, kuriai viską pasakė ir paprašė, kad atvažiuotų. Jis viską papasakojo atvažiavusiai močiutei, kuri nusprendė iškviesti policiją. Patėvis, pamatęs, kad atvažiavo policija, greitai persirengė ir pabėgo, nes tuo metu buvo girtas. Policijos pareigūnai ieškojo patėvio, bet nerado. Tuo metu, kai patėvis sakė, kad jį davęs iki to, kad jis pasikars, jis buvo labai supykęs, įsižeidęs, bet baimės nejuto, nes patėvis dažnai gąsdina, bet nieko nedaro, tiesiog nori, kad jis bijotų. Buvo toks įvykis tą pačią žiemą, kai močiutė jam padovanojo telefoną ir patėvis supyko, nes buvo iš jo atėmęs telefoną už tai, kad mokykloje jis gavo pastabą. Tada atvažiavo močiutė, kuri prašė atiduoti kortelę. Supykęs patėvis sakė, kad padegs mašiną, subadys padangas ir padegs namą. Gal prieš 5 metus patėvis buvo jam krepštelėjęs per pakaušį. Jam atrodo, kad patėvis buvo sakęs, kad sudaužys jam galvą. Jis nelabai tiki, kad patėvis galėtų jam fiziškai pakenkti. Tuo metu, kai patėvis jam grasino, mama jį gynė, sakė: „kaip tu drįsti taip kalbėti“. Mama pyksta, kai patėvis su juo negražiai bendrauja, bando išskirti, kad nebekiltų konfliktai. Tuo metu, kai patėvio nėra namuose, būna ramu, nebūna skandalų. Jis jaučiasi blogai dėl konfliktų, nes bijo, kad patėvis kažko nepadarytų mamai. Dėl savęs jis nebijo, daugiausiai nerimauja dėl mamos. Jis net negali atsipalaiduoti, žaisti žaidimų su abejomis ausinėmis, nes turi girdėti, ką abu šneka. Mokykloje suprastėjo pažymiai, nes jis negali susikaupti, kai namuose kiekvieną vakarą vyksta barniai. Mama S. L. su patėviu V. L. sutaria normaliai, jeigu pastarasis nebūna išgėręs. Tuo metu, kai patėvis būna girtas, tai pradeda pyktis. Lapkričio pradžioje, buvo savaitgalis, tuo metu jis buvo pas močiutę, patėvis buvo sumušęs mamą. Patėvis pastūmė mamą, dėl ko mama pargriuvo. Tada patėvis du kartus įspyrė mamai. Atsimena, kad patėvis mamai įspyrė į ranką, į tricepso raumenį. Atrodo, kad įspyrė ir į pilvą bei koją, nes buvo mėlynės. Vieną kartą žiemą, apie 22 val., patėvis delnu trenkė mamai į kairės pusės kaktą prie smilkinio. Tada mamai pasidarė didelis guzas, kuris vėliau sumažėjo, po akimi pasidarė mėlynė. Turi telefonu padaręs nuotraukų. Dėl visų įvykių jis yra kalbėjęs su mama, yra klausęs, kada prasidės skyrybos, bet mama delsia, bijo (1 t., b. l. 34-38).

17. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 7VSV-941 užfiksuotas 2023 m. kovo 27 d. 21.58 val. D. D. pokalbis su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste. Pokalbio metu D. D. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (1 t., b. l. 98-115).

18. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK tyrėjo G. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 27 d. apie 20.10 val. iš Panevėžio OVS gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kur patėvis varo iš namų anūką bei grasina, kad jį užmuš. Kartu su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patrule E. N. nuvykus nurodytu adresu, gatvėje pasitikusi pranešėja S. D. paaiškino, kad 2023 m. kovo 27 d. anūkas D. D. ruošdamas namų darbus susipyko su patėviu V. L.. Žodinio konflikto metu V. L. išvadino savo posūnį D. D. įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip (įžeidžiantys žodžiai), vaiko kambaryje išjungė elektrą ir neleido toliau ruošti namų darbų. S. D. teigimu, patėvis naudoja psichologinį smurtą prieš savo posūnį, grasina, kad numuš, nutrenks, privers nueiti ir pasikarti šalia esančiame miške. Namuose rasta D. D. mama S. L. paaiškino, kad šiandien tarp sutuoktinio V. L. ir sūnaus D. D. kilo žodinis konfliktas. L. teigimu, kartu darant namų darbus, D. D. pradėjo atsikalbinėti, bendravo pakeltu tonu, tad tai išgirdęs patėvis V. L. pradėjo drausminti posūnį. Drausminimo metu V. L. pradėjo užgaulioti vaiką, vadinti tokiais žodžiais kaip (įžeidžiantys žodžiai). Taip pat V. L. sakė, kad jį užmuš, rytoj nutrenks su mašina, privers nueiti ir pasikabinti ant šakos. Išėjęs į lauką pasivaikščioti, kad nusiramintų, D. D. paskambino močiutei S. D. ir papasakojo, kas įvyko. Sunerimusi dėl anūko gerbūvio, močiutė paskambino 112. S. L. paaiškino, kad V. L. ir D. D. seniai nesutaria, kadangi sūnus visada atsikalbinėja patėviui, o pastarasis yra valdingo charakterio. V. L. buvo pasišalinęs iš namų (1 t., b. l. 27-28).

19. 2023 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis Panevėžio r., (duomenys neskelbtini). Kambariai tvarkingi. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta (1 t., b. l. 14-23).

20. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11487-23 metu papildomos apklausos metu S. L. parodė, kad 2022 m. spalio 26 d. arba 2022 m. spalio 27 d. apie 20 val. namuose, esančiuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), miegamajame kilusio konflikto metu sutuoktinis V. L. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių jai į abi rankas. S. L. juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 149-151).

21. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11487-23 metu kaip liudytoja apklausta S. L. parodė, kad 2022 m. lapkričio 6 d., apie 21 val., namuose, esančiuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), miegamajame sutuoktinis V. L. dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairę kaktos pusę. Nuo suduoto smūgio S. L. iškrito iš lovos. Po to S. L. priėjus prie tos pusės, kur lovoje gulėjo V. L., V. L. kumščiais ir koja sudavė nenustatytą kiekį S. L. į abi rankas. Ginantis nuo V. L. smūgių, S. L. iki geluonies nusilaužė rankos nagą. V. L. veiksmai sukėlė S. L. fizinį skausmą (1 t., b. l. 137-139).

22. 2023 m. gegužės 2 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu apžiūrėti medicininių dokumentų išrašai „e.sveikata“: (duomenys neskelbtini). Diagnostika tyrimo aprašymas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 lapai) ir (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų išrašas / siuntimas (dėl vidurinio pirštakaulio lūžio) (2 lapai). Taip pat apžiūrėta 11 nuotraukų, ant kurių yra S. L. parašas ir datos:

- 1 nuotrauka. 2022-10-01. Nuotraukoje užfiksuotas ant grindų sudaužytas mobilaus ryšio telefonas. S. L. teigimu, telefoną, kurį naudojo sūnus D. D., sudaužė sutuoktinis V. L.;

- 3 nuotraukos. 2022-10-28. Nuotraukose užfiksuoti sumušimai ant abiejų S. L. rankų, praėjus kelioms dienoms po sumušimų, t. y. sumušimai buvo padaryti 2022 m. spalio 26 d. ar 2022 m. spalio 27 d., S. L. tikslios datos nepamena. Nuotraukose užfiksuota sumušta kairės rankos vieta nuo peties iki alkūnės ir dešinės rankos vieta nuo plaštakos iki peties. S. L. teigimu, sumušimus padarė sutuoktinis V. L.. Kaip S. L. teigė, fotografavo sūnus D. D.;

- 4 nuotraukos. Nuotraukose užfiksuotas kairėje S. L. veido pusėje esantis guzas (3 nuotraukos, fotografavo pati) ir nulaužtas nagas (1 nuotrauka, fotografavo D. D.). Ant nuotraukų užrašyta data 2022-11-07, šią dieną būtent buvo fotografuota. Įvykis buvo 2022 m. lapkričio 6 d. S. L. teigimu, guzas atsirado po smūgio, suduoto sutuoktinio V. L. dešinės rankos kumščiu. Nagas nulūžo, kai gindamasi mosikavo rankomis ir užkliuvo už V. L. kūno;

- 3 nuotraukos. Nuotraukose užfiksuotas S. L. veidas, kuriame matyti sumušimas, kuris, kaip teigė S. L., buvo padarytas 2022 m. lapkričio 6 d., t. y. matyti patinusi kairė kaktos pusė ir atsiradusi mėlynė po kaire akimi. Ant nuotraukų užrašyta data 2022-11-17, t. y. praėjus po įvykio 11 dienų (1 t., b. l. 160-179).

23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 23 d. grėsmės vaikui (D. D.) lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad berniuko atžvilgiu buvo panaudotas patėvio V. L. smurtas. Jis ranka pliaukštelėjo vaikui per galvą. Vaiką tai įžeidė, nes ne pirmas kartas. Vaikas yra matęs, kai patėvis prieš metus sudavė motinai per veidą. Tėvas praeityje smurtavo motinos atžvilgiu. Sunkiai valdo pyktį. Patėvis linkęs žeminti vaiką, nes jis nesimoko gerai mokykloje. Nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis (1 t., b. l. 76-95).

24. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro 2023 m. balandžio 7 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. SD1-460 nurodyta, kad šeimai atvejo vadybos procesas pradėtas 2023 m. balandžio 4 d. gavus kreipimąsi iš Panevėžio apskrities VTAS dėl atvejo vadybininko paskyrimo. Pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas atliktas 2023 m. balandžio 6 d., kurio metu šeimai nustatytas 2 socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. 2023 m. balandžio 7 d. šeimai paskirtas socialinių paslaugų teikimas (1 t., b. l. 120-121).

25. Liudytojai A. M. G. M. ir A. Z. teisme davė parodymus apie tai, kad V. L. inkriminuojamų veikų atlikimo laikotarpiu soduose negyveno, byloje nagrinėjamų įvykių nematė, nukentėjusiųjų po įvykių nematė, todėl jokių reikšmingų bylai aplinkybių negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Atsižvelgiant į tai, šių liudytojų parodymais teismas nesirems.

Dėl veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

26. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta teisinė atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018, 2K-269-303/2020 ir kt.). Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

27. Kaltinamasis V. L. savo veiką D. D. atžvilgiu iš esmės pripažino, nurodė, kad 2023 m. kovo 27 d. supyko ant D, įžeidinėjo jį įvairiais žodžiais, atjungė elektrą jo kambaryje, yra pasakęs ir kad D. pabaigs kaip jo tėtis, galbūt grasino nužudyti, tačiau visa tai nebuvo pasakyta rimtai. Jis pats nei karto D. nemušė, prieš jį smurto nenaudojo. Jo pyktį paprastai išprovokuoja pats D, kadangi neklauso, nedaro namų darbų, namuose nieko nedirba. Nurodė, kad tokių didesnių konfliktų, kai jis D. pravardžiuoja visaip, buvo gal dar kokie du, konfliktų be grasinimų gal dešimt, šiaip su D. gerai sutaria, visur jį vežasi, perka jam rūbus, maistą. Gal D. ir galėjo pasijausti tuo momentu blogai, bet tikrai neturėjo jo bijoti, nes jis dažnai taip šneka, bet niekada nėra įvykdęs jokio grasinimo. Vėliau pripažino, kad gal D. namuose ir galėjo jaustis nesaugiai.

28. Nukentėjusysis D. D. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, kad patėvis V. L. visada jį pravardžiuodavo, visko reikalaudavo, tyčiodavosi, vadindavo jį (įžeidžiantys žodžiai), reikalaudavo mokytis, o jeigu gaudavo prastą pažymį, iš karto jį bardavo, pradėdavo tyčiotis. Jeigu šeštadieniais būna nenupjauta žolė, visada jį užsipuola, yra liepęs pjauti žolę 9 val., kai dar ant žolės yra rasa. Kovo mėnesį buvo taip, kad apie 18-19 val. mama atėjo patikrinti jo namų darbus ir parodė, kokios yra padarytos klaidos. Atėjęs patėvis pradėjo kelti skandalą, kad neva mama daro už jį namų darbus. Po 10-15 min. patėvis jo kambaryje atjungė elektrą. Šviesa degė, bet neveikė rozetės. Į miegamąjį atėjęs patėvis pradėjo jam aiškinti, kad jis turi važinėti su šalmu ir liemene, sakė: „važiuok, važiuok, policija sustabdys, gausi baudą ir tu pats mokėsi“. Tada D. nuėjo pasikrauti telefoną. Pamatęs, kad įjungta elektra, patėvis vėl išjungė elektrą. Po to patėvis susinervino, pradėjo jį įžeidinėti, sakė: „aš tave davesiu iki to, kad tu pats pasikarsi kaip tavo tėvas“. Tuo metu D. buvo labai supykęs, įsižeidęs, bet baimės nejuto, nes patėvis dažnai gąsdina, bet nieko nedaro, tiesiog nori, kad jis bijotų. Buvo toks įvykis tą pačią žiemą, kai močiutė jam padovanojo telefoną ir patėvis supyko, nes buvo iš jo atėmęs telefoną už tai, kad mokykloje jis gavo pastabą. Tada atvažiavo močiutė, kuri prašė atiduoti kortelę. Supykęs patėvis sakė, kad padegs mašiną, subadys padangas ir padegs namą. Gal prieš 5 metus patėvis buvo jam krepštelėjęs per pakaušį. Jam atrodo, kad patėvis buvo sakęs, kad sudaužys jam galvą. Jis nelabai tiki, kad patėvis galėtų jam fiziškai pakenkti. Jis jaučiasi blogai dėl konfliktų, nes bijo, kad patėvis kažko nepadarytų mamai. Dėl savęs jis nebijo, daugiausiai nerimauja dėl mamos. Jis net negali atsipalaiduoti, žaisti žaidimų su abejomis ausinėmis, nes turi girdėti, ką abu šneka. Mokykloje suprastėjo pažymiai, nes jis negali susikaupti, kai namuose kiekvieną vakarą vyksta barniai.

29. Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji S. L. parodė, kad kaltinamasis vadindavo D. D. (įžeidžiantys žodžiai) konfliktų metu. Tuo periodu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. kovo 27 d., kai V. grįždavo namo, praktiškai ir įvykdavo tie konfliktai, jam užkliūdavo vaikas ir viskas prasidėdavo. Dešimt konfliktų tai tikrai buvo tą paskutinį pusmetį. V. jos sūnui sakydavo, kad jis nutrenks D. einant iš mokyklos; kad pasamdys žmogų, kuris išveš jį į mišką; paskui sakė, kad prives D. iki tokio lygio, kad jis nusižudys, kaip ir jo tėvas, kuris pasikorė, ir taip pat sakydavo visus anksčiau išvardintus keiksmažodžius. Taip pat V. D. sakė mokėti už elektrą, atiduoti dalį savo žemės, kuri priklauso D. Jos sūnus bijodavo tų V. grasinimų, jis sakydavo, kad bijo grįžti namo, kai ji skambindavo, D. sakydavo, kad bus pas močiutę iki kol ji grįš namo, arba prašydavo jos jį paimti. Ji irgi bijodavo, kad iš tikrųjų galėjo tuos grasinimus V. įgyvendinti.

30. Liudytoja apklausta S. D. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis D. D. vadindavo visokiais negražiais žodžiais ir keiksmažodžiais, kaip (duomenys neskelbtini), yra sudaužęs D. telefoną, atėmęs iš kito telefono ir išmetęs kortelę, kad D. negalėtų jai paskambinti, D. kambaryje V. buvo įrengęs kamerą, mamai neleisdavo D. vežti į mokyklą, neleisdavo D. parsivesti draugų į namus, neleisdavo gyvūnėlių turėti. Taip pat parodė, kad D. gal pusę metų iki kovo 27 d. įvykio po pamokų nevažiuodavo namo, kai patėvis būdavo namuose, būdavo pas ją arba pas S. mamą ir laukdavo mamos po darbo. D. sakydavo, kad bijo patėvio.

31. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro 2023 m. balandžio 7 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. SD1-460 nurodyta, kad pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas atliktas š. m. balandžio 6 d., kurio metu šeimai nustatytas 2 socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis šiose srityse: šeimos socialiniai santykiai (vaikas nesutaria su patėviu, vaiko santykiai su patėviu įtempti), emocinė ir elgesio raida (vaikas jaučia nuolatinę įtampą, dėl kurios galimai vaikui pasireiškia nervinis tikas), vaiko fizinis saugumas (vaikas šeimoje tampa trikdančių ar traumuojančių įvykių liudininku), vaiko emocinis saugumas (patėvis vaikui grasina, gąsdina, dažnai keičia nuostatas – tai kažką leidžia, tai draudžia), emocinis palaikymas (vaiko patėvis bendraudamas su vaiku grasina, į vaiką reaguoja agresija, žeminimu, kaltinimu su panieka), pozityvus auklėjimas (stresinėse situacijose vaiko mama ir patėvis sunkiai nusiramina, perduoda savo neigiamus jausmus ir emocijas vaikui), šeimos patirtys (šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių (vaiko tėvas nusižudė, vaikas gyvena su mama ir jos sutuoktiniu, su kuriuo vaiko santykiai yra gana sudėtingi), šeimos funkcionavimas (šeimai kyla sunkumų savarankiškai funkcionuojant, kyla besikartojančių problemų, kurios nesprendžiamos). Š. m. balandžio 7 d. šeimai paskirtas socialinių paslaugų teikimas.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-242-594/2023 konstatavo, jog BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kontekste kaltinamojo atlikti veiksmai vertintini ne tik pagal jų turinį, bet taip pat visi kartu vienoje visumoje, atsižvelgiant į jų kiekį, intensyvumą. Iš bylos medžiagos matyti, ką pripažino ir pats kaltinamasis V. L., kad jis konfliktuodavo su D. D., konfliktų metu vadindavo jį įvairiais įžeidžiančiais žodžiais (įžeidžiantys žodžiai), taip pat ne kartą yra grasinęs D. D. privesti prie savižudybės, užmušti. Pats kaltinamasis pripažino, kad nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. kovo 27 d. tokių atvejų galėjo būti trys, nukentėjusioji S. L. nurodė, kad ne mažiau kaip dešimt. Pats nukentėjusysis D. D. parodė, kad patėvis gąsdindavo dažnai. Kaip minėta, objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamojo elgesys – įžeidinėjimai, grasinimai, elektros atjungimai, telefono sudaužymas, telefono kortelės atėmimas, nebuvo tik pavieniai atvejai, toks kaltinamojo elgesys buvo nuolatinis, sistemingas. Pats kaltinamasis pripažino, kad su D. konfliktai kildavo dažnai, kadangi D. nesielgdavo, kaip reikalaudavo V. L.. Iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad savo elgesio konfliktų metu jis nevertina kritiškai, kaltę iš esmės suversdamas vaikui. Net savo grasinimų užmušti, privesti iki savižudybės kaltinamasis nelaikė rimtais, teigė, kad tik juokaudavo, yra ne kartą grasinęs, bet niekada nėra mušęs D. ar kitaip prieš jį smurtavęs.

33. Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad V. L. ir D. D. gyveno vienoje šeimoje ir, nors D. D. nebuvo biologinis kaltinamojo vaikas, tačiau kaltinamasis faktiškai atliko tėvo vaidmenį, o D. D., kaip vaikas, buvo priklausomas nuo V. L. tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ). Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas, taip pat nepriežiūra (VTAPĮ 2 straipsnio 10 dalis). Teisės aktai draudžia tėvams naudoti auklėjimo metodus, kuriais padaroma žala vaikų fizinei ir (ar) psichikos sveikatai (pvz., fizines bausmes, įvairius žeminančius tikrų ar įsivaizduojamų vaiko pareigų vykdymo ir gerovės užtikrinimo būdus ir pan.). Šiuo atveju kaltinamasis V. L., teismo vertinimu, taip pat turėjo pareigą šeimoje augantį vaiką auklėti nenaudojant psichologinio smurto, grasinimų.

34. Aplinkybę, kad nukentėjusysis D. D., gyvendamas su V. L., jautėsi nesaugiai, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę, patvirtina ne tik nukentėjusioji S. L., liudytoja S. D., kurios parodė, kad D. D. bijodavo grįžti namo, kol juose nebūdavo S. L., bet ir atliktas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad D. santykiai su patėviu yra įtempti, vaikas jaučia nuolatinę įtampą, dėl kurios galimai vaikui pasireiškia nervinis tikas, vaikas šeimoje tampa trikdančių ar traumuojančių įvykių liudininku, patėvis vaikui grasina, gąsdina, dažnai keičia nuostatas – tai kažką leidžia, tai draudžia, į vaiką reaguoja agresija, žeminimu, kaltinimu su panieka. Pažymėtina, kad po 2023 m. kovo 27 d. įvykio D. D. buvo paimtas iš šeimos ir du mėnesius gyveno pas močiutę S. D..

35. Įvertinęs prieš tai aptartus kaltinamojo V. L. veiksmus ir jų intensyvumą, aplinkybę, kad V. L. jau yra teistas 2021 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu už smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį D. D., kas sudarė realų pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad šie veiksmai gali pasikartoti, V. L. veiksmų pasekmes D. D. (nuolatinė įtampa, baimė), aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. L. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. kovo 27 d., būdamas mažamečio D. D. motinos S. L. sutuoktiniu ir gyvendamas kartu adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), sistemingai naudojo psichinę prievartą mažamečio D. D. atžvilgiu vaikui artimoje aplinkoje, tai yra kiekvieną kartą paaiškėjus mažamečio elgesiui, kuris jo netenkino bei 2023 m. kovo 27 d., apie 18.00-19.00 val., tai yra sistemingai priešiškai bendravo su nukentėjusiuoju, baugino ir žemino vaiką dėl jo gebėjimų ir kiekvieno vaiką kaltinančio pokalbio metu sistemingai kartojo, kad mažametis (įžeidžiantys žodžiai) bei 2023 m. kovo 27 d., apie 18.00-19.00 val., adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), išsakęs priekaištus nukentėjusiajam dėl naudojamos elektros, kuri, jo nuomone, nebuvo reikalinga pamokoms ruoštis, grasino jam nepaklususiam D. D. elgtis pavojingai jo gyvybei, o būtent: užmušti, nutrenkti automobiliu einantį iš mokyklos, taip pat, išsakė savo ketinimus veiksmais tyčia privesti vaiką prie savižudybės ir taip, periodiškai, ne mažiau kaip tris kartus sukurdamas D. D. neapibrėžtą baimę ir nerimą keliančias situacijas, sistemingai baugindamas terorizavo mažametį, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2022 m. spalio 26 – 27 d. veikos, BK 140 straipsnio 2 dalis

36. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BPK 38 straipsnį, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Nukentėjusioji S. L. yra buvusi V. L. sutuoktinė, tačiau įvykių metu santuoka dar nebuvo nutraukta.

37. Teismas pažymi, kad kaltinamasis V. L. viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus – ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją S. L., teismo posėdyje dėl 2022 m. spalio 26 – 27 d. įvykio kaltę pripažino visiškai, parodė, kad buvo suėmęs už rankos, ar sudavė smūgius neatsimena. Pripažino, kad S. L. galėjo sukelti skausmą, nukentėjusiosios atsiprašė, gailėjosi savo veiksmų. Kita vertus, duodamas parodymus teisme, kaltinamasis nevertino savo veiksmų kritiškai, nurodė, kad nieko blogo nenutiko, tiesiog suėmė nukentėjusiąją už rankų.

38. Dėl 2022 m. spalio 26 – 27 d. įvykio nukentėjusioji S. L. parodė, kad jie labai susiginčijo ir V. L. suspaudė ją ir pastūmė į duris, kad net durų stiklas įtrūko. Į medikus po įvykio nesikreipė, nes ten buvo tik mėlynės. Ji turi nusifotografavus tas mėlynes, yra nuotraukos. Po šio įvykio V. jos atsiprašė, ji jam atleido, numojo ranka, į policiją nesikreipė.

39. Nukentėjusiosios S. L. parodymus patvirtino ir D. D., ikiteisminio tyrimo teisėjui parodęs, kad lapkričio pradžioje, buvo savaitgalis, tuo metu jis buvo pas močiutę, patėvis buvo sumušęs mamą. Patėvis pastūmė mamą, dėl ko mama pargriuvo. Tada patėvis du kartus įspyrė mamai. Atsimena, kad patėvis mamai įspyrė į ranką, į tricepso raumenį. Atrodo, kad įspyrė ir į pilvą bei koją, nes buvo mėlynės. Turi telefonu padaręs nuotraukų.

40. Teismas nenustatė, kad nukentėjusieji būtų turėję pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, jų parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos, teismas neturi pagrindo netikėti abiejų nukentėjusiųjų parodymais, todėl jais remiasi.

41. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis kaltinamojo akto nurodytu laiku ir aplinkybėmis, o būtent – 2022 m. spalio mėnesį laikotarpyje nuo 26 dienos iki 27 dienos, apie 20 val., namuose, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. L., t. y. mušė S. L. kumščiais suduodamas ne mažiau dviejų smūgių S. L. į abi rankas, padarydamas kraujosruvas ir sukeldamas S. L. fizinį skausmą. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais – fizinio skausmo sukėlimu, ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2022 m. lapkričio 6 d. veikos, BK 140 straipsnio 2 dalis

42. Kaltinamasis V. L. teismo posėdyje dėl 2022 m. lapkričio 6 d. įvykio kaltę pripažino iš dalies, neneigė, kad nukentėjusiąją S. L. išstūmė iš lovos, bet neigė jai sudavęs, tvirtino, kad ji pati užsigavo iškritusi iš lovos. Pripažino, kad galėjo sukelti skausmą nukentėjusiajai, po įvykio atsiprašė, tačiau, kaip ir dėl ankstesnio įvykio, manė, kad nieko blogo nepadarė, kadangi nukentėjusioji S. L. skausmais nesiskundė, į policiją iškart nesikreipė.

43. Nukentėjusioji dėl 2022 m. lapkričio 6 d. įvykio parodė, kad buvo sekmadienio vakaras, kaltinamasis, jiems gulint lovoje, netikėtai trenkė jai su ranka į kaktą, dėl ko jai ant kaktos iššoko guzas. Po to, V. ranką skaudėjo visą mėnesį, jai buvo mėlynė po akimi. Paskui pirmadienį nėjo į darbą, nuėjo antradienį ir paskui vakare nuvažiavo persišviesti galvos, jokių sukrėtimų nebuvo. Po to tris savaites vaikščiojo į darbą su mėlyne, užsimaskuodavo ją makiažu, bet ji vis tiek matėsi, biuletenio neėmė.

44. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie tai, kad vieną kartą žiemą, apie 22 val., patėvis delnu trenkė mamai į kairės pusės kaktą prie smilkinio. Tada mamai pasidarė didelis guzas, kuris vėliau sumažėjo, po akimi pasidarė mėlynė. Turi telefonu padaręs nuotraukų.

45. Apie tai, kad nukentėjusiosios kaktoje buvo guzas, o vėliau kairiame paakyje atsirado kraujosruva ir buvo nulaužtas nagas, patvirtina byloje esančios nuotraukos (1 t., b. l. 168-173), apie tai, kad matė S. L. su kraujosruva veide, patvirtino tiek liudytoja S. D., tiek liudytoja A. U., be kita ko patvirtinusi, kad apie tai, jog S. L. buvo sumušta V. L., žinojo visi bendradarbiai. Pats kaltinamasis taip pat patvirtino, kad matė kraujosruvą po S. L. akimi, netgi atsiprašė jos už tai, kad išstūmė iš lovos.

46. Teismas nenustatė, kad nukentėjusieji būtų turėję pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, jų parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos, medicininiai dokumentai, liudytojų parodymai, teismas neturi pagrindo netikėti abiejų nukentėjusiųjų parodymais, todėl jais remiasi.

47. Visi anksčiau aptarti, tarpusavyje sugretinti bei atskirai įvertinti įrodymai nesuteikia teismui pagrindo remtis kaltinamojo V. L. pateikta įvykių versija, o būtent tuo, kad pastarasis nukentėjusiosios S. L. atžvilgiu panaudojo mažesnio intensyvumo smurtinius veiksmus, nei jam buvo inkriminuota. Ši 2022 m. lapkričio 6 d. įvykusio konflikto interpretacija yra paneigta tarpusavyje sutampančiais kitų proceso dalyvių – nukentėjusiųjų S. L., D. D., liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Iš pirmiau aptartos ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visumos akivaizdu, kad kaltinamasis V. L. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atliko visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, t. y., 2022 m. lapkričio 6 d., apie 21.10 val., namuose, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. L., t. y. mušė S. L. dešinės rankos kumščiu suduodamas lovoje gulinčiai nukentėjusiajai į kairę kaktos pusę bei keletą kartų smūgiavo kumščiais ir koja iš lovos iškritusiai S. L. į abi rankas ir taip, dėl smūgių ir jų metu nulaužto piršo nago, sukeldamas fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

48. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta išimtinai viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

49. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

50. Nors kaltinamasis teisme kaltę pripažino ir teigė besigailintis dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

51. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

52. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis prisipažino kaltu tik iš dalies, savo veiksmų nevertino kritiškai, kaltę dėl kilusių konfliktų suversdamas nukentėjusiesiems, pačius konfliktus vertino kaip nedidelius ir nereikšmingus, taip bandydamas sumenkinti padarytų veikų pavojingumą ir savo atsakomybę, kas sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo nuoširdumu. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamojo veiksmuose nekonstatuotina.

53. Kaltinamojo atsakomybę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

54. Sunkinanti aplinkybė, kad visas inkriminuojamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nekonstatuojama, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę.

55. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kt. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis), taip pat vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei, priskirtiną apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 145 straipsnio 2 dalis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis anksčiau teistas, be kita ko, už BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nukentėjusiojo D. D. atžvilgiu, paskirtos baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Kaltinamasis dirba, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jų pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. L. už padarytas, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmes, artimas sankcijos vidurkiui, o būtent – 60 parų arešto bausmes, o už padarytą, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis – vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

56. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamajam V. L. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmių, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kaltinamajam V. L. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

57. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 34 MGL (1 700 eurų) dydžio bauda taikant visišką bausmių sudėjimą ir V. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 34 MGL (1 700 eurų) dydžio bauda.

58. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

59. Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam V. L. paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 1 metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais S. L. ir D. D..

60. V. L. padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, padarytos prieš šeimos narius – tuometinę žmoną bei jos sūnų, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

61. Taip pat, teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, kaltinamajam V. L. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), kuri kaltinamajam ir skirtina.

62. Byloje yra nukentėjusiojo D. D. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl V. L. veiksmų nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimą, baimę, stresą ir kitus dvasinius išgyvenimus, o turėti emocinio sukrėtimo padariniai dėl sistemingo jo bauginimo, grasinimo nužudyti bei privesti nukentėjusįjį prie savižudybės turės įtakos nukentėjusiojo mažamečio psichinei sveikatai, emocinei būklei ir ateityje.

63. Taip pat byloje yra nukentėjusiosios S. L. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir buvo sutrikdyta sveikata, nes po smurtinių kaltinamojo veiksmų ant kūno buvo stebimos kraujosruvos, skausmą smurtą ir skausmą patyrė nuo to žmogaus, su kuriuo kūrė šeimą ir iš kurio tikėjosi ne smurto, bet paramos ir supratimo, į darbą ėjo su kraujosruvomis veide, todėl tai sukėlė papildomų nepatogumų, gėdos jausmą prieš aplinkinius.

64. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

65. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

66. Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

67. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.), o bylose dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo nukentėjusiesiems priteistinos žalos dydis yra nuo 1 000 Eur iki 2 900 Eur (žr., pvz., 2K-269-303/2020, Nr. 2K-346-942/2018, Nr. 2K-346-303/2017, Nr. 2K-327-326/2016, Nr. 2K-65-648/2016, Nr. 2K-553-942/2015, Nr. 2K–347/2014, Nr. 2K-6147/2012 ir kt.).

68. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusysis D. D. dėl kaltinamojo V. L. nuolatinių konfliktų, tyčiojimosi, rodomos paniekos, išsakytų grasinimų nužudyti, privesti prie savižudybės nuolat jautė nesaugumą, baimę būti namuose, kai juose nebūdavo S. L.. Turint omenyje nukentėjusiojo amžių (įvykių metu buvo mažametis), teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam gyvenant psichologiškai nesaugioje aplinkoje, kuomet būtent šeima ir namai turėtų reikšti saugumą, ne tik sukėlė padarinius (baimę, nesaugumą) įvykių metu, bet ir turės įtakos pilnaverčiam nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, santykiams su kitais žmonėmis ateityje, šeimos modelio susiformavimui. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad reiškiamo civilinio ieškinio dydis dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo.

69. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai S. L. nusikalstamais kaltininko veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis. Nukentėjusiajai buvo sužalotas veidas, susiformavusi kraujosruva, kas kėlė nepatogumų einant į darbą, teko naudoti maskuojančias priemones, aiškintis bendradarbiams. Teismas sutinka, kad dėl įvykių metu patirtų sveikatos sutrikdymų (atsiradusių kraujosruvų) ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusioji S. L. neabejotinai kentė fizinį skausmą, juto nepatogumus kasdieniniame gyvenime, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir gėdą prieš kitus asmenis dėl savo išvaizdos po įvykio (dėl to neabejotinai sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis) bei patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad reiškiamo civilinio ieškinio dydis dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo.

70. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

71. Baudžiamojoje byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslintos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. D. sudaro 504,17 Eur, nukentėjusiajai S. L. – 463,33 Eur.

72. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis V. L. yra sveikas, darbingo amžiaus. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti nukentėjusiųjų teisių gynimą visame bylos nagrinėjimo procese, prašomos priteisti sumos, atsižvelgiant į proceso trukmę ir advokatų indėlį, yra protingos, todėl iš kaltinamojo V. L. valstybės naudai priteistina 504,17 Eur už nukentėjusiajam D. D. ir 463,33 Eur už nukentėjusiajai S. L. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme – iš viso 967,50 Eur.

73. Kaltinamajam V. L. taikoma kardomoji priemonė – 2024 m. vasario 8 d. nutartimi pratęstas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų D. D. ir S. L., įpareigojant kaltinamąjį nebendrauti su nukentėjusiaisiais jokiomis priemonėmis ar akivaizdžiai, neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais, nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę, todėl kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

74. Kaltinamasis V. L. laikinai sulaikytas nebuvo.

- skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota nepilnamečio nukentėjusiojo D. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pridėta prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 tomas, b. l. 39), paliekama byloje;

- liudytojos S. D. pateikti Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą / vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje dokumentai, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 7LPP-14 ir 2023 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 7LPA-21, pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos (2 tomas, b. l. 10-12, 13-17), paliekami byloje;

- nukentėjusiosios S. L. pateikti 4 lapai medicininių dokumentų išrašų ir 11 nuotraukų pridėta prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 tomas, b. l. 160-163, 164-178, 174), paliekami byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. spalio 26/27 d. fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai S. L.) ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 6 d. fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai S. L.) ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. L. paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo, paskirtos už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant po dalį švelnesnių už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų arešto bausmių ir paskirti V. L. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti V. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 34 MGL (1 700 eurų) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą, kurios mokėjimo terminas ir tvarka nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam šiuos įpareigojimus ir draudimus:

1) įpareigoti tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų S. L. ir D. D. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiaisiais S. L. ir D. D.;

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti V. L., kad, jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti V. L., kad, jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

- D. D. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, D. D. priteistų pinigų tvarkytoja paskirti jo atstovę pagal įstatymą S. L.,

- S. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos proceso išlaidas už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems D. D. ir S. L. – 967,50 eurų (devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) priteisti iš V. L. valstybės naudai.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų D. D. ir S. L., įpareigojant kaltinamąjį nebendrauti su nukentėjusiaisiais jokiomis priemonėmis ar akivaizdžiai, neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais, nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) – pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota nepilnamečio nukentėjusiojo D. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, palikti byloje;

- liudytojos S. D. pateiktus Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą / vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje dokumentus, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 7LPP-14 ir 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 7LPA-21 palikti byloje;

- nukentėjusiosios S. L. pateiktus 4 lapus medicininių dokumentų išrašų ir 11 nuotraukų palikti byloje.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.