Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 26 d., apie 13.30 val., Kaune, K. Donelaičio g. ties namu Nr. 62, E. P., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Peugeot 407, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus, keisdamas važiavimo kryptį automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovėjusį automobilį Subaru, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Apgadintos dvi transporto priemonės. Nesant vietoje apgadinto automobilio savininko, nepranešęs apie įvykį policijai ar nukentėjusiajam, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, labai gailisi, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaltės nepripažino, ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 26 d. jis buvo pastatę automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi automobilio reikėjo jo sutuoktinei, todėl jis iš aikštelės norėjo išvažiuoti apie 13.30 val. Bandydamas išvažiuoti, pajautė, jog kliudė šalia stovintį automobilį, todėl sustojo ir, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo kliudytą automobilį. Matė, kad jį apgadino. Eismo įvykio vietoje laukė apie 20 min., tikėdamasis sulaukti savininko ir sutarti dėl žalos, tačiau jo nesulaukė. Kadangi kiti automobiliai negalėjo išvažiuoti, todėl E. P. iš aikštelės išvažiavo. Po kurio laiko į darbą grįžo be automobilio, nes jį perdavė sutuoktinei. Būdamas darbe, laikas nuo laiko išeidavo pažiūrėti ir tikėjosi sulaukti automobilio savininko. Iki 18.30 val. automobilio savininkas nepasirodė. Tuo metu nepagalvojo kreiptis į apsaugą, kad nustatytų automobilio savininką bei nesugalvojo palikti už automobilio užkištą lapelį su savo duomenimis ar pranešti policijai. Maždaug 19.30 val. grįžo į vietą jau su savo automobiliu, kurį paliko kiek toliau, ir norėjo palikti savo telefono numerį, tačiau apgadinto automobilio jau nebuvo. E. P. teigė, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, nes žino, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), E. P. paaiškinimas (b. l. 4), R. V. – P. paaiškinimas (b. l. 5), A. Ž. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad apie 18.00 val., atėjusi prie automobilio, pastebėjo nukritusį automobilio valstybinį numerį, sulenktą ir sulaužytą rėmelį bei nubrauktą buferį. Pamačiusi apgadintą automobilį, kreipėsi į apsaugos darbuotoją, paprašė peržiūrėti vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matoma, kaip automobilis Peugeot, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pastato automobilį prie A. Ž. automobilio. Po kelių valandų automobilis išvažiavo kliudydamas A. Ž. automobilio kairę pusę. Vaizdo įraše matosi, kaip vairuotojas išlipa, vaikšto aplink, stovi apie 10 min. – 15 min. (b. l. 6), R. M. paaiškinimas (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 9), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-15), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 19), foto nuotraukos (b. l. 20-24), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 28).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinio pranešimo (b. l. 3), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo (b. l. 4), A. Ž. paaiškinimo (b. l. 6), R. M. paaiškinimas (b. l. 7), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 8), papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 9), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 11), foto nuotraukų (b. l. 20-24), vaizdo įrašo (b. l. 8), E. P. paaiškinimo matyti, kad E. P., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Peugeot 407, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus, keisdamas važiavimo kryptį automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovėjusį automobilį Subaru, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas minėtos transporto priemonės priekinį bamperį, valstybinio numerio ženklą.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad E. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 26 d., apie 13.30 val., Kaune, K. Donelaičio g. ties namu Nr. 62, E. P., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Peugeot 407, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Subaru, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešęs policijai ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. P. pirminio paaiškinimo (b. l. 4) bei jo paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu, matyti, kad jis, manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, pajuto, kad galiniu posparniu užkabino stovinčio automobilio numerį ir jį nuplėšė. Išlipęs iš automobilio, eismo įvykio vietoje laukė apie 20 min, tikėdamasis sulaukti savininko ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jo nesulaukė. Iš E. P. paaiškinimo matyti, kad po padaryto eismo įvykio, jis po kurio laiko grįžo į darbą, tačiau į jį atvyko be automobilio, su kuriuo padarė eismo įvykį, dėl ko buvo apsunkintas eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimas. Nors jis teigė, jog būdamas darbe iki 18.30 val. vis išeidinėjo į lauką, tikėdamasis sutikti automobilio savininką, tačiau jo nesutiko, toks jo paaiškinimas apie bandymą surasti automobilio savininką vertinamas kritiškai. Iš E. P. paaiškinimo matyti, kad jis iki darbo pabaigos nesikreipė į apsaugos darbuotojus, kad nustatytų automobilio savininką bei nepaliko už apgadinto automobilio užkišto lapelio su savo duomenimis bei apie įvykį nepranešė policijai. Iš E. P. paaiškinimo matyti, kad jis į aikštelę dar kartą grįžo pasibaigus darbo valandoms, neva ketindamas užkišti raštelį, tačiau apgadinto automobilio neberado. Iš jo paaiškinimų matyti, kad ir tuo metu jis savo automobilį pasistatė kiek toliau ir į aikštelę atėjo pėsčias. Įvertinus jo paaiškinimus, konstatuojama, kad tokie jo paaiškinimai vertinami tik kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį ir neįvykdęs KET 222 punkte numatytos pareigos nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. A. Ž. paaiškinime (b. l. 6) nurodė, kad pamačiusi, jog jos automobilis apgadintas, kreipėsi į apsaugos darbuotoją ir ten, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, nustatė eismo įvykio kaltininką. Taigi akivaizdu, kad jei E. P., sukėlęs eismo įvykį ir jo metu padaręs turtinę žalą kitai transporto priemonei, būtų ieškojęs apgadinto automobilio savininko - būtų turėjęs galimybę apie eismo įvykį informuoti nukentėjusį asmenį. E. P. nežinant kieno transporto priemonei padaryta žala bei nežinant ar jos savininkas yra kur nors netoliese, nebuvo jokių objektyvių kliūčių telefonu apie eismo įvykį pranešti policijai. Pažymėtina, kad atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti tikslą, kad asmuo siekė išvengti atsakomybės, pakanka nustatyti, kad suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto apie įvykį policijai ar nukentėjusiam asmeniui nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Taigi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, nesant turtinę žalą patyrusio asmens eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė ir nesiėmė jokių veiksmų surasti apgadinto automobilio vairuotoją. Šios aplinkybės rodo, kad E. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog E. P. suprato sukėlęs eismo įvykį, matė, kad padarė kitai transporto priemonei žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. P. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto eismo įvykio nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose bei papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. E. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatų taikyti nėra pagrindo, nes E. P. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, nesistengė susitikti su nukentėjusiąja ir susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo. Be to iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis praeityje baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už pažeidimo, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d., padarymą. Taip pat iš E. P. paaiškinimo matyti, kad jis po įvykio išvažiavęs iš aikštelės, į darbą negrįžo su eismo įvykį sukėlusiu automobiliu, kas vertinama kaip bandymas apsunkinti eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimą.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.