- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- I-210-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00514-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Atsakovas
- Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje
- Pareiškėjas
- E. S.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Vyriausybės atstovui Alytaus apskrityje, dėl skundžiamo rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2017 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą patikslintu skundu (teisme gautas 2017 m. gegužės 4 d.), prašydama panaikinti Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2017 m. kovo 2 d. raštą Nr. 12-55(1.12) ir įpareigoti Vyriausybės atstovą Alytaus apskrityje objektyviai ištirti pareiškėjos pareiškimą ir priimti procesinį sprendimą (b.l. 25-28).
Pareiškėja skunde nurodė, jog į atstovą kreipėsi dėl Druskininkų rajono savivaldybės teritorijoje klastojamų dokumentų. Druskininkų rajono tuometinės Leipalingio Agrarinės tarnybos darbuotojai, veikiantys Druskininkų savivaldybės teritorijoje, 1993 m. vasario 10 d. suklastojo pareiškėjos parašą prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę E. N. vardu. Žemėtvarkos tarnybos specialistai suklastojo V. M. laikinąjį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. 206-1, esančio (duomenys neskelbtini) ., (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.) planą, sudarytą Leipalingio kadastrinės vietovės projekto autoriaus - VĮ „Hidroprojektas" ir A. E. N. laikinąjį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. 205-1, esančio (duomenys neskelbtini)., (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.) planą, dalyje dėl sklypų projektinis Nr. 206-1, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projektinis Nr. 205-1, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Suklastotų dokumentų pagrindu Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 24 d. priėmė įsakymą Nr. Ž-2328- (1.3.) dėl žemės sklypo Nr. 5925/0002:20 nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo. Tai, kad parašas suklastotas akivaizdžiai matosi pridedamame dokumento priede. Dėl dokumentų klastojimo yra pažeistas viešas interesas, pareiškėjai padaryti didžiuliai turtiniai ir moraliniai nuostoliai, dėl to kenčia visuomenė. Atsakovo pareiga išsiaiškinti, kodėl Druskininkų rajono savivaldybės teritorijoje atkuriant nuosavybės teises, vykdomos nusikalstamos veikos, klastojami dokumentai, kurių pagrindu nuosavybės teisės atkurtos nusikalstamu būdu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 293 pagrindu atsakovas įgaliotas ginti viešą interesą ir padėti nukentėjusiems nuo valstybinių institucijų. Atsakovas pateikdamas neišsamų atsakymą, iš esmės neišsprendė pareiškėjos prašymo. Pareiškėjos pažeista teisė neatstatyta, suklastoti dokumentai neišviešinti, ikiteisminio tyrimo institucijoje nepradėtas tyrimas (b.l. 25-28).
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė (b.l. 41-43) bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 ir 5 straipsniai. Vyriausybės atstovui nesuteikia teisės atlikti rašysenos ekspertizę bei rinkti dokumentus, susijusius su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų nustatymu, bei juos pateikti prokurorui. Skundžiamame atsakovo 2017 m. kovo 2 d. rašte Nr. 12-55(1.12) pareiškėjai buvo nurodyta, kad Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje negali atlikti pareiškėjos 2017-02-25 pareiškime nurodytų veiksmų, t. y. atlikti rašysenos ekspertizę pareiškėjos nurodytuose dokumentuose, kuriuose, pareiškėjos teigimu, suklastoti parašai, bei pareiškimo patikslinimui apklausti pareiškėją ir surinktus dokumentus pateikti prokurorui, kadangi tai nepriskirta atsakovo kompetencijai. Atsakovo atstovė paaiškino, jog pareiškėjos skunde nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 293 pagal kuriuo nuostatas, anot pareiškėjos,Vyriausybės atstovas turi įgaliojimus padėti nukentėjusiems nuo valstybinių institucijų ginant viešą interesą, negalioja nuo 2005 m. spalio 10 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-03 nutarimo Nr. 1056 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1.1 punktas). Pareiškėjos pareiškime nurodytų prašymų nagrinėjimas nepriskirtas Vyriausybės atstovo kompetencijai. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimus dėl tų pačių aplinkybių pagal kompetenciją nagrinėjo įvairios valstybinės institucijos ir įmonės, t. y. : Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius (2013-05-08 raštas Nr. 50SD(14.50)-63, 2014-10- 20 raštas Nr. 50SD-(14.50.92)-1829) ,Valstybės įmonės Registrų centras ( 2014-03-14 raštas Nr. 1.135.)-1035), Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas (2013-03-28 raštas Nr. 4925580), atsižvelgiant į tai pareiškėjos prašymas nebuvo perduotas pareiškėjos prašymus jau nagrinėjusioms valstybės institucijoms.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo kompetencijos atlikti, pareiškėjos pareiškime nurodytą rašysenos ekspertizę, rinkti dokumentus, susijusius su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų nustatymu ir pateikti juos prokurorui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. vasario 25 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą prašydama atlikti rašysenos ekspertizę dėl pareiškėjos nurodytuose dokumentuose suklastotų parašų, pareiškimo patikslinimui apklausti pareiškėją ir surinktus dokumentus pateikti prokurorui (b.l. 44-45). Pareiškėja pareiškime atsakovui nurodė, kad žemėtvarkos tarnybos specialistai suklastojo V. M. laikinąjį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. 206-1, esančio (duomenys neskelbtini). (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.), planą, 1995 m. kovo 1 d. sudarytą Leipalingio kadastrinės vietovės projekto autoriaus - VĮ „Hidroprojektas“ ir 1995 m. birželio 23 d. suderintą Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriuje, bei A. E. N. laikinąjį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. 205-1, esančio (duomenys neskelbtini). (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.), planą dalyje dėl sklypų projektinis Nr. 206-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projektinis Nr. 205-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Pareiškėja nurodė, kad minėtų suklastotų dokumentų pagrindu, Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 24 d. priėmė įsakymą Nr. Ž-2388-(1.3) dėl žemės sklypo Nr. 5925/0002:20 nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo (b.l. 44-45). Atsakovas skundžiamu 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. 12-55(1.12) atsisakė nagrinėti pareiškėjos pareiškimą, nurodydamas, kad Vyriausybės atstovui pagal jo kompetenciją nesuteikta teisė atlikti rašysenos ekspertizę bei rinkti dokumentus, susijusius su pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų nustatymu bei juos pateikti prokurorui. Atsakovas skundžiamame rašte nurodė pareiškėjai, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą pareiškėjos prašymo neperduos nagrinėti kitoms kompetentingoms institucijoms, nes pareiškėjos pareiškimai kitose institucijoje buvo nagrinėti anksčiau (b.l. 9).
Vyriausybės skiriamų Vyriausybės atstovų apskrityse įgaliojimai yra išskirtinai susiję su savivaldybių veiklos priežiūra. Lietuvos Respublikos Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau - Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas), reglamentuojančio Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą, 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas apskrityje atlieka savivaldybių administracinę priežiūrą, kontroliuodamas, kaip savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Vyriausybės atstovai apskrityse skiriami Vyriausybės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 123 straipsnį Vyriausybės atstovas yra subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikiantis Vyriausybės vardu ir jai pavaldus (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. ir 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (toliau - LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (LVAT administracinė byla Nr. A502-1290/2014).
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti Vyriausybės atstovo įgaliojimai. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarką. Tačiau pažymėtina, kad privačių asmenų nuosavybės teisinių apsauga, žemės sklypų formavimo kontrolė ir su tuo susiję privačių asmenų ginčai su kitomis institucijomis, šio ginčo atveju, pareiškėjos prašomos rašysenos ekspertizės skyrimas dėl galimai suklastotų parašų nuosavybės teisių atkūrimo proceso dokumentuose, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo klausimai, su šiomis aplinkybėmis susijusių dokumentų rinkimas bei jų pateikimas prokurorui, nepatenka į Vyriausybės atstovo vykdomos savivaldybės kontrolės apimtį pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnį, reglamentuojantį Vyriausybės atstovo teisės. Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas suteikiantis teisę Vyriausybės atstovui vykdyti savivaldybių administracinę priežiūrą, taip pat nustato ir tam tikrus jo veiklos apribojimus. Vienas iš tokių atvejų, kai Vyriausybės atstovo įgaliojimai yra ribojami, įtvirtintas šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, tai, kad Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.
Ginčo atveju, pareiškėjos skundo Vyriausybės atstovui prašymai, kuriais pareiškėja prašė atsakovą atlikti rašysenos ekspertizę dėl pareiškėjos nurodytuose dokumentuose suklastotų parašų, pareiškimo patikslinimui apklausti pareiškėją ir surinktus dokumentus pateikti prokurorui, niekaip nesusiję su Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimu.
Atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjai, jog pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 ir 5 straipsnius, Vyriausybės atstovui nesuteikta teisė atlikti pareiškėjos skunde prašomus veiksmus, susijusius su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo kontrole.
Naikinti skundžiamo rašto nėra jokio teisinio pagrindo, nes Vyriausybės atstovui nesuteikta teisė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus. Atsakovas pateikdamas pareiškėjai skundžiamą atsakymą savo kompetencijos ir priskirtų funkcijų, apibrėžtų Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, neviršijo. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnyje, reglamentuojančiame skundo priėmimą ir nagrinėjimą, nustatyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Atsakovas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjos pareiškimą, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos skundo netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.