- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-228-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01492-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Suinteresuotas asmuo
- S. D., E. U. D.
- Pareiškėjas
- L. M.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2069-58/2011 pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. D., E. U. D., antstoliui V. Z. dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. M. prašė nustatyti skolininkui S. D. nuosavybės teises į ½ dalį lėšų, esančių ir būsimų kredito įstaigose 13491,67 Lt ribose, ir ½ dalį turtinių teisių į UAB „VIA Transport“ pelno dalį (dividendus) 12284,46 Lt sumai; priteisti iš skolininko bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1995-09-29 nutarimu nutarė išieškoti iš S. D. alimentus L. G. (M.) naudai dukters I. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui – ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau nei 0,4 MGL į mėnesį. Antstoliui V. Z. buvo pateiktas vykdyti 1995-10-04 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 333 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš S. D.. 2011-05-26 skolininko S. D. išlaikymo dukrai I. D. skola siekė 12284,46 Lt. Išieškotojos reikalavimams užtikrinti 2011-05-12 ir 2011-05-26 antstolis areštavo skolininko S. D. sutuoktinei E. U. – D. priklausantį turtą – esančias ir būsimas lėšas kredito įstaigose 13491,67 Lt ribose bei turtines teises į UAB „VIA Transport“ pelno dalį (dividendus) 12284,46 Lt sumai. Antstolis V. Z. 2011-05-26 raštišku patvarkymu pasiūlė L. M. kreiptis į teismą dėl skolininko S. D. turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-10-25 nutartimi prašymą patenkino ir nustatė, kad S. D. nuosavybės teise priklauso ½ dalis lėšų, esančių ir būsimų kredito įstaigose 13491,67 Lt ribose, bei ½ dalis turtinių teisių į bendrovės UAB „VIA Transport“ pelno dalį (dividendus) 12284,46 Lt sumai; priteisė iš S. D. ir E. U.-D. iš kiekvieno po 75,00 Lt advokato pagalbos išlaidų L. M. naudai bei iš kiekvieno po 8,67 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad antstoliui V. Z. 2011-05-26 priėmus patvarkymą dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo ir 2011-05-26 patvarkymu areštavus E. U. – D. turtines teises į UAB „VIA Transport“ pelno dalį (dividendus) 12284,46 Lt sumai bei 2011-05-12 patvarkymu areštavus esančias ir būsimas lėšas kredito įstaigose 13491,67 Lt ribose, laikotarpiu nuo 2010-02-19 iki 2011-05-24 tarp skolininko S. D. ir jo sutuoktinės E. U. – D. nebuvo sudaryta vedybinė sutartis. Todėl teismas sprendė, kad visos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, ir dividendai, gauti šiuo laikotarpiu, yra skolininko S. D. ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, iš kurios, skolininkui neturint kito turto išlaikymo įsiskolinimui dengti, gali būti atidalinta skolininkui S. D. priklausanti dalis. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad pareiškėja L. M. turi teisę prašyti teismo nustatyti skolininko S. D. turto dalį, šiuo laikotarpiu (nuo 2010-02-19 iki 2011-05-24) skolininko S. D. sutuoktinės E. U. – D. gautose pajamose, dividenduose, o išieškotojos reikalavimas nustatyti skolininkui S. D. nuosavybės teisę į ½ dalį lėšų kredito įstaigose bei ½ dalį turtinių teisių į bendrovės UAB „VIA Transport“ pelno dalį, pagrįstas. Taip pat teismas nurodė, kad nei skolininkas S. D., nei jo sutuoktinė E. U. – D. nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad laikotarpiu, kuomet tarp jų nebuvo sudarytos vedybų sutarties, skolininko sutuoktinė negavo jokių pajamų, kurios yra bendroji sutuoktinių nuosavybė CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 5 p. prasme, ar duomenų, kad skolininko sutuoktinės gautos pajamos, dividendai yra asmeninė skolininko sutuoktinės E. U. – D. nuosavybė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. D. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nutartį panaikinti ir pareiškėjos L. M. prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi iš esmės neteisėtai ir nepagrįstai pripažįstama, kad S. D. priklauso tiek ½ visų lėšų, tiek ½ visų turtinių teisių, neapribojant šių dalių konkrečiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2010-02-19 iki 2011-05-24, kai tarp S. D. ir jo sutuoktinės E. U. –D. nebuvo sudaryta vedybų sutartis. Būtent tik nurodomu laikotarpiu S. D. ir jo sutuoktinės E. U. – D. gautos pajamos ir įgytos turtinės teisės gali būti laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Priešingai nei teigiama skundžiamoje teismo nutartyje, būsimos lėšos ir turtinės teisės, E. U. – D. gaunamos po 2011-05-24 bei iki 2010-02-19 yra jos asmeninė nuosavybė ir jokia S. D. dalis šiose lėšose, dividenduose negali būti nustatinėjama. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad santuoka tarp S. D. ir E. U. - Dirdės įregistruota 2007-05-26, o 2007-07-01 tarp sutuoktinių sudaryta vedybų sutartis, kuria pasirinktas asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas. 2010-02-12 S. D. ir jo sutuoktinė E. U. – D. sutarė vedybų sutartį nutraukti, tačiau 2011-05-24 vėl sudarė naują vedybų sutartį, pagal kurią nustatė asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, t.y. visas po vedybų sutarties įgytas turtas ir visos gaunamos pajamos yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Todėl tik laikotarpiu nuo 2010-02-12 iki 2011-05-24 sutuoktinių S. D. ir E. U. – D. gautos pajamos gali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadinasi, reikalavimas nustatyti ½ S. D. asmeninės nuosavybės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje galėjo būti reiškiamas ir patenkinamas tik minėtu laikotarpiu gautų pajamų ribose, o ne neapibrėžtai, kaip savo prašyme nepagrįstai nurodė pareiškėja ir atitinkamai nepagrįstai skundžiama nutartimi nutarė teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja L. M. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skola atsirado dėl piktybiško skolininko vengimo išlaikyti dukrą ir ši teismo nutartis yra teisinė priemonė gauti dukrai jai teismo sprendimu priteistą išlaikymą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. Z. prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas iš esmės pats sutinka su teismo motyvuojamoje dalyje išdėstytais motyvais ir skundžia tik išdėstytą rezoliucinę dalį. Apeliantas iš esmės šioje byloje kelia CPK 278 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių teismo sprendimo išaiškinimo sąlygas ir ribas, teisės taikymo ir aiškinimo klausimą. Tačiau apeliantas pasirinko netinkamą gynybos priemonę ir manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, jas galėtų ginti įgyvendindamas jam suteiktą įstatymo teisę, t. y. kreiptis dėl priimtos nutarties išaiškinimo, o ne skųsti teismo sprendimą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo S. D., nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo pripažinti pareiškėjos L. M. prašymą dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo neteisėtu, vien dėl to, kad S. D. su sutuoktine E. U.-D. 2011-05-24 yra sudarę Vedybų sutartį, įregistruotą Vedybų sutarčių registre. Jau vien dėl šios priežasties, apelianto nuomone, teismas negalėjo nagrinėti prašymo dėl skolininko dalies bendrojoje su sutuoktine nuosavybėje nustatymo, nes Vedybų sutartyje nustatytas jos šalių turto teisinis režimas negali būti kvestionuojamas.
Teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pažymi, jog ginčo atveju tiek ankstesnės tarp suinteresuotų asmenų S. D. ir jo sutuoktinės E. U. – D. Vedybų sutarties 2007-07-03- 20 – 2010-02-12 laikotarpiu sudarymas (b. l. 41-42, 45, 47-48), tiek naujos, t. y. 2011-05-24 Vedybų sutarties (b. l. 49-51) sudarymas, nėra kliūtis kreipimuisi į teismą dėl skolininko dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo. Šią išvadą teismas daro todėl, kad antstolis CPK 667 straipsnio tvarka kreipėsi į teismą, vykdydamas dar 1995-09-29 teismo priteisto išlaikymo dukrai I. D. įsiskolinimo išieškojimą, todėl jau vien dėl šios priežasties Vedybų sutarties sąlygos nagrinėjamu atveju išieškojimo iš bendro turto negali riboti (CK 3.105 straipsnio 1, 7 punktai). Be to, Vedybų sutartis pati savaime jokiu būdu neeliminuoja galimybės sutuoktinių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nes įstatymų leidėjas yra nustatęs aiškų imperatyvą CK 3.105 straipsnio 3 punkte, pagal kurį negaliojančiomis laikomos tokios vedybų sutarties sąlygos, kurios pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą lygių dalių principą, reiškiantį, jog sutuoktiniai privalo pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį rėžimą tokį, koks numatytas įstatyme, įskaitant ir prezumpciją, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą dalys yra lygios. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko S. D. ½ nuosavybės dalį UAB “VIA Transport“ piniginėse lėšose ir gaunamame pelne materialinės teisės nuostatų, numatytų CK 3.101-3.104 straipsniuose, nepažeidė.
Tuo pačiu nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo nenuoseklumo, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pareigos ginčo atveju analizuoti suinteresuotų asmenų, t. sk. skolininko S. D. ir jo sutuoktinės E. U. – D., bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimo pagrindų, nes šias aplinkybes preziumuoja įstatymai. Todėl teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.