Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-12-12 · Civilinė byla Nr. e2-1548-814/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
e2-1548-814/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01051-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Ieškovas
D. K., M. Š.
Atsakovas
M. Š.
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė, Jurgita Žiužnienė
Civilinė byla Nr. e2-1548-814/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01051-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.1
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant ieškovo D. K. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei.

atsakovo M. Š. (M. Š.) atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,nedalyvaujant ieškovui D. K.,ieškovui M. Š. (M. Š.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui M. Š. (M. Š.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. Š. (M. Š.) 15000 Eur neturtinę žalą, 3999,03 Eur turtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuo 2016-02-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” tarptautinių krovinių pervežimo vairuotoju ekspeditoriumi. 2016 04 02 jis buvo komandiruotas į Vokietiją. 2016 04-02 apie 23.45 val., 8 greitkelio poilsio aikštelėje, Vokietijoje, buvo smarkiai sumuštas ir nesunkiai sužalotas dviejų Lietuvos Respublikos piliečių, kurie taip pat buvo sustoję nurodytoje 8 greitkelio poilsio aikštelėje. Dėl šio įvykio Pforzheim kelių policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ZU/0587312/2016, nustatytas įtariamasis yra M. S.. Antro kaltininko vardas yra R. B.. Jam pačiam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžimais, durtine-pjautine žaizda dešinėje plaštakoje. Lūžimas padarytas kietu buku daiktu, durtinė pjautinė žaizda aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu. Po įvykio jam buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį nugabeno į Niefern KH Helios Klimką, Pforzheirn mieste, Vokietijoje. Šioje klinikoje buvo gydytas stacionare nuo 2016-04-02 iki 2016-04-08. Gydymo eigoje 2016-04-05 jam buvo atlikta lūžio gydymo operacija, buvo įstatyta plokštelė. Buvo rekomenduotas tolimesnis specialus traumatologinis/ortopedinis gydymas: 2 savaites nešioti gipso įtvarą, po to - funkcinis gydymas, taikant fozioterapinius pratimus be sunkių svorių, trukmė - 4 savaitės. Vartojo vaistus – novalginą. Grįžęs į Lietuvą, reguliariai lankėsi pas gydytojus, tęsė gydymą. Gydymas truko ilgai - iki 2016 06 02, buvo nedarbingas, negavo pajamų. Po šio įvykio jis buvo atleistas iš darbo ir ilgą laiką nedirbo, gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, jautė didelius skausmus, vartojo vaistus. Buvo gydomas ambulatoriškai, namuose, buvo atliekamo perrišimai, fizioterapinės procedūros, rentgenogramos. Buvo ženkliai sumažėjęs mobilumas, negalėjo vairuoti automobilio, reikėjo lankytis gydymo įstaigose, todėl buvo vežamas artimųjų. Dėl sumušimo jautė didelius skausmus, moralinius, dvasinius išgyvenimus. Išgyvenimus padidino tai, kad smurtą jo atžvilgiu panaudojo asmenys be jokios priežasties. Ši situacija ženkliai pakenkė jo turtinei padėčiai - negalėjo dirbti ir gauti pajamų išlaikyti šeimos (jis yra vienas pajamas gaunanti asmuo šeimoje, augina mažametį vaiką), mokėti alimentų ir išsilaikyti pats. Neturinę žalą sudaro patirti fiziniai skausmai, dvasiniai - moraliniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas, o būtent: skaudėjo visą kūną svaigo galva, pykino, negalėjo vairuoti. Atsakovas neatsiprašė, vengia atsakomybės. Patirtą neturtinę žalą jis įvertina 15 000 Eur. Taip pat patyrė ir turtinės žalos - buvo gabentas greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, dėl ko jam yra išrašyta sąskaita bendrai 396 Eur sumai, bei gydytas ligoninėje, dėl ko jam yra pateikta sąskaita bendrai 3584,21 Eur. sumai. Pažymėtina, kad ieškovas gauna raginimus atsiskaityti. Tai yra būsimos išlaidos, susijusios su padarytu sveikatos sutrikdymu, kurį padarė atsakovas, todėl privalo jas atlyginti. Turtine žalą taip pat sudaro mokestis už teismo medicininę apžiūrą – 18,82 Eur. Viso turtinė žala 3999,03 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas M. Š. (M. Š.) per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Iš tikrųjų yra sutikęs ieškovą Vokietijoje. Tai buvo 2016-04-02 automobilių stovėjimo aikštelėje. Nesutinka, kad neva kartu su jais buvo ieškovo nurodomas asmuo R. B., nes kartu su jais tą dieną susipažino vairuotojas, vardu J. Tikslesnių duomenų apie šį žmogų neturi, nes matė jį tik vieną kartą. Nei jis, nei J. prieš ieškovą nepanaudojo fizinio smurto, priešingai - jiems susipažinus ir ieškovui pasiskundus, kad jis tik naujai pradėjo darbą ir neturi už ką pavalgyti, draugiškai pasikvietė jį pavakarieniauti. Ieškovas buvo stipriai išgėręs. Vakarienės metu jie taip pat vartojo alkoholį. Ieškovas pradėjo konfliktuoti, aiškinti, kad jis anksčiau dirbo kalėjimo prižiūrėtoju, todėl juos pradėjo įžeidinėti kalėjimo žargonu - kelis kartus pavadino „gaidžiais” ir pan. Kadangi vakarieniavo jo transporto priemonėje - vilkiko „MAN” priekaboje, jis pareikalavo, kad ieškovas išliptų iš mašinos, nes matė, kad ieškovas yra stipriai apgirtęs ir tiesiog ieško priekabių. Paprašius pasišalinti, įsižeidė, ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais ir išlipdamas iš vilkiko tyčia nutraukė staltiesę su maistu ir indais. Kur toliau buvo ieškovas ir ką veikė, jis nežino, tačiau iš vilkiko ieškovas iššoko visiškai sveikas, jokių sužalojimų nei ant jo veido, nei ant rankų nebuvo. Ieškovui išlipus iš vilkiko, išlipo ir J. Maždaug po keleto valandų, jau nuėjus miegoti, jį pažadino Vokietijos policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, ją fotografavo, nuvežė jį į nuovadą apklausai. Tik tada sužinojo, kad ieškovas buvo sužalotas trečiųjų asmenų ir greitosios pagalbos automobiliu buvo atgabentas į ligoninę. Vokietijos pareigūnai jį apklausė ir paleido, nes jokių smurto žymių ant jo kūno, nei neva ieškovo nurodytoje įvykio vietoje jie nerado. Kitą rytą iš vairuotojų, buvusių toje pačioje aikštelėje, jis išgirdo, kad girtą ieškovą kažkas sumušė, tačiau kitoje vietoje – priešingoje, nei stovėjo jų mašinos. Tai, kad jokios nusikalstamos veikos prieš šį asmenį nepadarė, patvirtina ir 2016 birželio 22 d. Karlsrūjės prokuratūros pažyma, liudijanti, kad ikiteisminis tyrimas prieš jį yra nutraukiamas. Be to, ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Nesuprantama, kodėl ieškovas, teigdamas, kad jam žalą padarė du asmenys, atsakovu į bylą patraukė tik jį.

Šalies argumentai

Ieškovas D. K. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė, kad ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais. Atsakovas nutyli arba iškraipo įvykio aplinkybes, siekdamas išvengti bet kokios atsakomybės. Būtent atsakovas jį sumušė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Atsakovas neneigia, jog nurodytu metu, nurodytoje vietoje buvo kartu su juo, tačiau taktiškai nepripažįsta, kad dėl jo neteisėtų veiksmų jis patyrė žalos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis iš karto po įvykio įvardijo jį sužalojusius asmenis - būtent konkrečiai atsakovą, atsakovas šiuo pagrindu buvo iš karto sulaikytas. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, yra ginčytina ir nėra esminė. Pažymėtina, kad procesas buvo ne nutrauktas, o buvo sustabdytas, dėl įrodymų trūkumo. Nesutinka, kad žalos atlyginimo klausimas civilio proceso tvarka galėti būti sprendžiamas tik tada, kai būtų išspręstas kaltės klausimas baudžiamojoje byloje. Ikiteisminis tyrimas baigtas prieš atsakovą ne jį reabilituojančiu pagrindu, o dėl įrodymų trūkumo. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės - neteisėti. Faktas baudžiamojoje byloje gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant. Ieškovas buvo pilnos orientacijos, adekvatus, ką patvirtina medicininiai dokumentai. Ieškovas neturi jokio pagrindo apkalbėti atsakovą. Jis, atsakovas ir R. B. buvo kartu atsakovo priekaboje iki to laiko, kol jo neišspyrė iš priekabos atsakovas. Jis iš karto rašė pareiškimą policijai ir įvardijo jį sumušusius asmenis. Būtent atsakovas išsikalbėjo, kad yra sėdėjęs įkalinimo įstaigoje, o jis tuomet pasakė, kad dirbo tokioje įstaigoje - tai buvo konflikto pagrindas, nes atsakovas iš karto pareiškė, kad jam yra žema sėdėti su buvusiais pareigūnais, tai išreiškė necenzūriniais žodžiais. To pasėkoje jis staiga buvo smarkiai sužalotas atsakovo, nespėjo net pasipriešinti. Jis jokių priekabių neieškojo ir staltiesės nuo stalo netraukė - tai yra išgalvota. Pažymėtina, kad tą vakarą ieškovas daugiau su niekuo nebendravo ir po sužalojimo iš karto kreipėsi į pareigūnus, Niekas kitas, apart atsakovo, jo sužaloti negalėjo ir jis atsakovo neapkalba.

Atsiliepimas

Atsakovas M. Š. (M. Š.) per teismo nustatytą terminą pateikė teismui tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apie ieškovo sužalojimus -jų pobūdį ir atsiradimą - nežino. Ieškovo reikalavimai priteisti iš jo neprotingo dydžio sumą neturtinės žalos atlyginimo ir turtinį žalos atlyginimą yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovo dublike dėstomi argumentai yra tik jo nuomonės ir įsitikinimų išdėstymas bei yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas savo ieškinyje ir dublike nurodo, jog jis yra kaltas dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo, nors ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas. Kitų duomenų apie jo kaltę ieškovas nepateikia. Ieškovas teigia, jog 2016-04-02 jį sužalojo du asmenys, tačiau kito atsakovo byloje net nenurodo. Ieškovas akivaizdžiai meluoja ir kaltina su šiuo įvykiu nesusijusį asmenį, nes ieškovo pateiktoje fotonuotraukoje, kurioje jis yra nusifotografavęs su dviem vyrais, vienas iš jų, kaip nurodė ieškovas, yra R. B., tačiau įvykio metu šio asmens Vokietijoje tikrai nebuvo. Ieškovas dėl apsvaigimo nuo alkoholio galėjo neprisiminti sužalojime įvykio detalių ir jį sužalojusių asmenų.

2017-09-11 teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas D. K. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino įvykio vakarą. Dirbo vilkiko vairuotoju. 2016-04-02 apie 21 val. atvažiavo į stovėjimo aikštelę, nes turėjo pailsėti. Atsakovas jam padėjo priparkuoti vilkiką ir pasikvietė jį vakarienės į automobilio priekabą. Vakarienės metu nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Iki to laiko buvo susitikęs su uošviu, kuris jam atvežė pinigų. Grįžę iš parduotuvės gėrė alkoholinius gėrimus. Visi trys išgėrė du su puse butelio degtinės. Atsakovas prieš tai jau buvo išgėręs, nes ant stalo pas juos jau buvo nugertas butelis. Jis pats taip pat jautėsi apsvaigęs. Pokalbio metu, paklausus, ar teistas, M pasakė, kad „sėdėjo“. Pats juokaudamas pasakė, kad irgi „sėdėjo“, bet ne toj pusėj, nes buvo pareigūnas. M labai įsižeidė, išvadino jį „mentu", smūgiavo 5-6 smūgius priekaboje į galvą. Kitas asmuo, buvęs priekaboje, apgynė jį nuo tolimesnių atsakovo veiksmų. Jis atsakovui kabinoje nesudavinėjo smūgių. Supratęs, kad nieko gero nebus, nutarė eiti į savo automobilio kabiną. Einant iš priekabos ir atsistojus prie priekabos laiptelių, pajuto kojos spyrį ir iškrito iš priekabos ant galvos ir alkūnės. Gulėdamas atsakovui pasakė, kad jam atsirūgs. Tada M. iššoko iš priekabos, mojavo su peiliu palei veidą, grasino. Jis sugriebęs išmušė peilį jam iš rankų. Tada atsakovas sudavinėjo jam smūgius, spardė, šokinėjo ant rankos. Jis kažkaip išsivadavęs bėgo link kavinės, esančios degalinėje. Kraujo įvykio vietoje buvo, jis pats buvo kruvinas. Aikštelėje stovėjo keli vilkikai, bėgdamas bandė belstis, bet niekas neatidarė. Kavinėje išsikvietė pagalbą, atvažiavo greitoji ir jį nuvežė į priėmimo skyrių. Ten jam buvo nustatyti sužalojimai, paguldytas į ligoninę, atlikta operacija. Ligoninėje praleido 4 dienas. Grįžęs Lietuvą tęsė gydymą. Vokietijos pareigūnus apie įvykį informavo ligoninės priėmimo skyriuje. Visas įvykio aplinkybes pamena gerai. Smūgius sudavė M. Š., niekas kitas negalėjo jo sumušti. Iki konflikto priekaboje prabuvo apie 2 valandas. Kai atsakovas jį mušė lauke, R. B. tuo metu sėdėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė, nes atsakovas liepė nesikišti. Kad kartu buvęs asmuo yra R. B., sužinojo, iš būsimos žmonos draugės pagal parodytas nuotraukas, kuriose buvo tas asmuo, kuris buvo priekaboje. Turtinę žalą sudaro gydymo išlaidos pagal pateiktas ligoninės sąskaitas. Nesumokėjęs sąskaitų už pirmąją pagalbą ir gydymą 3980,21 Eur. Prašo 15 000 Eur neturtinės žalos. Ji negalėjo dirbti 3 mėnesius, kentėjo būsima žmona, vaikas. Būsima žmona tuo metu gydėsi stresą, vartojo stiprias tabletes, taip pat ir jis. Jam sužalota dešinė ranka, jis negalėjo dirbti, vairuoti, kelti svorio, rašyti. Ir dabar, dirbant su kai kuriais mechanizmais, negali paimti įrankių, sulenkti rankos iki galo. Dėl negalėjimo atlikti kai kurių funkcijų, gauna mažesnį atlyginimą. Gydymas dar tęsiamas, neišimta plokštelė, nes nepavyksta susitaupyti pinigų operacijai. Pats gyvena ir dirba vairuotoju Anglijoje, savo įkurtoje įmonėje, atlyginimas minimalus – 1450 svarų per mėnesį. Operacija jam kainuotų 5 000 svarų ir bus reikalinga reabilitacija. Lietuvoje į medikus kreipėsi dėl sužalojimo laipsnio - nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas. Medikų išvadoje nurodyta, kad durtinė pjautinė žaizda atsirado traukiant peilį iš atsakovo rankos. Vokietijoje tyrėjai jį apklausė ligoninėje. Kodėl nutraukė ikiteisminį tyrimą, negali pasakyti. Gavo atsakymą, kad pritrūkus įrodymų, byla nutraukta. Jis yra dirbęs įkalinimo įstaigoje pareigūnu. Trečias asmuo, kuris buvo su jais, prisistatė J, liepė jį vadinti J. Staltiesės vilkike nenutraukė, nes nebuvo ten jokios staltiesės. Vilkike grumtynių pėdsakų nebuvo. Jokių daiktų, duženų ant žemės nesimatė. Policijai pasakė, kad kaltininkas M – „M". Įvykis įvyko poilsio metu, būnant komandiruotėje. Įstatymas leidžia vartoti alkoholį laisvalaikio metu. Į darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo kreipėsi, liepė kreiptis į Darbo inspekciją. Pasikreipus į Darbo inspekciją buvo gautas atsakymas, kad tyrimas nepradėtas nesant pagrindo jį pradėti. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas bandomajam laikotarpiui, įvykis įvyko bandomojo laikotarpio metu. Iš darbo išėjo savo noru, nes kilo konfliktas su darbdaviu dėl šio įvykio. Darbdavys jam grasino susidoroti finansiškai. Į teismą kreipėsi praėjus metams po įvykio, nes laukė atsakymo iš Vokietijos. R. B. labai panašus į J, gali būti, kad ten ne jis buvo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė baigiamųjų kalbų metu ieškinį prašė tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2017-09-11 teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas M. Š. (M. Š.) su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su ieškovu susipažino Vokietijoje. Viskas, ką ieškovas nurodė - netiesa. 2016-04-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju. Buvo savaitgalį sustojęs 45 valandų poilsiui. Per kelias mašinas stovėjo vienas lietuvis, su juo susipažino, jo vardas J. Po kelių valandų atvyko D, sakė, kad yra naujai įsidarbinęs, neturi pinigų, dar negavęs avanso. Jie D pasikvietė į svečius pavakarieniauti. Sėdėjo priekaboje, vartojo alkoholį. Iki ateinant ieškovui, su J po 1-2 taureles degtinės buvo išgėrę. Su ieškovu buvo žodinis nesutarimas, muštynių, fizinio smurto nebuvo. Ieškovas ėmė jį įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, girtis, kad yra pareigūnas. Ieškovas pamatė jo tatuiruotę, kuri jam labai nepatiko. Jis liepė D. K. eiti, kad nekiltų konfliktas, vartojo necenzūrinius žodžius. Galiausiai D buvo išprašytas iš priekabos. Niekas jo nemušė, nesudavė smūgių į nugarą, galvą ir ant rankų niekas nešokinėjo. Ieškovas iššoko iš priekabos, šokdamas iš priekabos, išspyrė visą virtuvę – indus, puodus, butelius, peilius, šakutes - viskas ant priekabos krašto buvo sudėta. J. liko priekaboje. Nematė, kad ieškovas būtų nugriuvęs ant žemės. D. K. mašinos kabina buvo priešais, bet jis nenuėjo į savo mašiną, jis pabėgo, nuo ko bėgo, nežino. Po to, kai ieškovas iššoko ir nubėgo, priekabą uždarė po 5-10 min. ir nuėjo miegoti. Nieko nesitvarkė, nes buvo tamsu. Buvo butelių ant žemės pridaužyta, peiliai, šakutės išmesti. Po 2-3 valandų atvažiavo policija, jis tuo metu buvo savo automobilio kabinoje. Pareigūnai apžiūrėjo jo automobilio kabiną, priekabą, susirinko peilius, šakutes ekspertizei. Nuvežus, pareigūnai jam pasakė, kad jis sumušė žmogų. Jis pareigūnams paaiškino, kad jis nieko nemušė. Jie patikrinę viską, parvežė jį atgal. Pareigūnai tikrino rankas, peilius. Kitą dieną pareigūnai vėl atvažiavo, vyko į nuovadą, buvo apklaustas dalyvaujant vertėjai. Vakare jį parvežė, atidavė dokumentus. Pareigūnai pasakė, kad gaus už viešosios tvarkos pažeidimą baudą, nes stiklų prie mašinos pridaužyta, tačiau baudos negavo. Atvykę pareigūnai patikrino, ar viską jis sutvarkė. Prie jo mašinos nebuvo kraujo nei viduje, nei lauke, nei jis, nei pareigūnai kraujo nematė. Po 2 mėnesių gavo atsakymą iš Vokietijos, kad nėra jokių įrodymų, kad jį apkaltinti. Nebuvo kartu jokio R. B.. Nuotrauka buvo ištraukta iš jo „Facebook“ paskyros. Nuotrauka daryta 2015 m. Fontevivo mieste, Italijoje. Nuotraukoje jis, R. B. ir D. D.. Ieškovas tvirtina, kad gerai viską pamena, bet nurodo ir žmogų, kurio tuo metu ten net nebuvo. Kai ieškovą išvarė, jis pats nebuvo stipriai apgirtęs. Ieškovas buvo stipriai išgėręs. Kitą dieną vyrai, ėję į dušą, klausė jo, kaip naktis, nurodė, kad aikštelėje kitoje autostrados pusėje buvo du greitosios pagalbos automobiliai. Nežino, kodėl ieškovas jį šmeižia, anksčiau nebuvo su juo pažįstamas. Su prašoma priteisti turtine, neturtine žala nesutinka.

Atsakovo atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2017-09-11 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V. paaiškino, kad D. K. - dukters draugas. Atsakovo nepažįsta. Jis taip pat yra tolimųjų reisų vairuotojas. Su D telefonu susitarė kolonėlėje susitikti. D atvažiavo anksčiau, jis vėliau, vietos aikštelėje nebuvo. Susitiko su D apie pietus, davė jam pinigų, maisto ir išvažiavo, nes nebuvo kur sustoti. Aikštelėje buvo iki valandos. Jam būnant Prancūzijoje dukra paskambinusi pasakė, kad D ligoninėje, kad padarytos pjautinės žaizdos, kad muštynės buvo. Apie įvykį su D pats nekalbėjo, daug neklausinėjo. Neprisimena, ar D, ar dukra pasakojo, kad trise buvo, o du jį sumušė. Jis įsivaizduoja, kas išeiginėmis vyksta aikštelėse - sueina vyrai bendrauti į aikšteles, būna išgertuvės. Po įvykio ieškovą matė aptvarstytą.

2017-09-11 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. paaiškino, kad ieškovą mato pirmą kartą, atsakovą 5 metus pažįsta kaip gerą draugą. Dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrauja su atsakovu savaitgaliais. Penktadieniais ir šeštadieniais su M stovėdavo aikštelėse, išgerdavo ir jokių konfliktų nebūdavo. 2016-04-02 nebuvo Vokietijoje, buvo Lietuvoje, turi dokumentus apie savo judėjimą tą dieną - krovėsi parodai ir pirmadienį išvažiavo į Lenkiją. Nieko negali papasakoti apie įvykį. Nežino, kodėl jį ieškovas šmeižia. J jis nepažįsta. Atsakovas nekonfliktiškas, geras žmogus.

2017-11-22 teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Z. M. paaiškino, kad patvirtina savo išvadą. Tyrimas atliktas ieškovui asmeniškai prašant. D. K. konstatuoti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Išvadoje įvykio aplinkybės nurodytos remiantis tiriamojo paaiškinimu. Žaizda galėjo būti padaryta ir peiliu. Neatmetama galimybė, kad delnikaulio lūžis galėjo atsirasti šokant iš priekabos ir krentant ant asfalto. Neatmetama galimybė, kad pjautinė žaizda galėjo atsirasti ir krentant ant stiklo šukių, bet šukių turėjo būti daug, jos turėjo būti stiprios ir aštrios, tačiau labiau tikėtina, kad sužalojimas padarytas peiliu. Aprašoma „gili pjautinė žaizda“ galėjo būti padaryta ir peiliu, ir stiklo šuke, konkretizuoti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2016-04-02 buvo pristatytas greitosios pagalbos automobiliu į Pforzheim HELIOS kliniką Vokietijoje gydymui ir gydytas joje iki 2016-04-08, nustatytos diagnozės: viršutinio pirštakaulio lūžis; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija; galvos paviršinis sužalojimas, sumušimas; alkūnės sumušimas; piršto žaizda; kito delnakaulio kūno lūžis; kito piršto tiesiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimas riešo bei plaštakos lygyje. 2016-04-05 atlikta operacija, skirti vaistai – novalginas. Už suteiktas gydymo paslaugas ieškovui išrašytos sąskaitos 3980,21 Eur sumai (I t., e. b. l. 20–25, 27–33, 35). Ieškovas gavęs raginimą dėl skolos už gydymo paslaugų suteikimą atlyginimo (I t., e. b. l. 37). Specialisto išvada Nr. G1048/2016(02) nustatyta, kad ieškovui konstatuota dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžimas, durtinė – pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje. Delnakaulių lūžimas padarytas kietu buku daiktu, durtinė – pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-04-02. Delnakaulių lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t., e. b. l. 9–11). Už teismo medicinos apžiūrą sumokėjo 18,82 Eur (I t., e. b. l. 38). Sužalojimų metu ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinių krovinių pervežimo vairuotoju – ekspeditoriumi ir jokios išmokos, susijusios su 2016-04-02 įvykiu jam nebuvo išmokėtos (I t., e. b. l. 16–18, 136). Dėl ieškovo patirtų sužalojimų, be medikų, buvo iškviesti ir Vokietijos policijos pareigūnai, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas nurodęs, kad jį iš priekabos išstūmė ir sumušė atsakovas. Policijos pareigūnai išsivežė apklausai atsakovą bei J. R.. 2016-06-22 sprendimu ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas, trūkstant kaltės įrodymų ( II t., e. b. l. 12–37, I t., e. b. l. 55–57, 149–182). Buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas charakterizuojamas teigiamai (I t., e. b. l. 58), neteistas (I t., e. b. l. 133). Teismo sprendimu ieškovas nepilnamečiui sūnui turi teikti materialinį išlaikymą po 250 Lt (I t., e. b. l. 5–7), taip pat turi nepilnametę dukrą (I t., e. b. l. 69). Buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas charakterizuojamas teigiamai (I t., e. b. l. 105). Byloje pateiktas ieškovo medicininių dokumentų išrašas (e. b. I t., l. 13–14), fotonuotrauka, kurioje pavaizduotas atsakovas (e. b. I t., l. 19). Byloje pateikta apžiūrai ieškovo ambulatorinė asmens sveikatos istorija iš VšĮ Kaišiadorių PSPC, iš kurios matyti, kad D. K. lankėsi Lietuvoje pas gydytojus dėl patirtų sužalojimų. R. B. 2016-04-02 buvo Lietuvoje (I t., b. l. 132–136). Ieškovo vaiko motina I. V. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 iš VSDF išmokų negavo (I t., e. b. l. 26).

Byloje nėra ginčo, kad 2016-04-02 Vokietijoje, greitkelyje esančioje poilsio aikštelėje, susipažino ieškovas ir atsakovas, atsakovas M. Š. pakvietė ieškovą D. K. į savo vilkiko priekabą vakarienės. Vakarienės metu buvo vartojamas alkoholis.

Ieškovas D. K. teigia, kad 2016-04-02 Vokietijoje jį sumušė atsakovas M. Š. (M. Š.), dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Patirtą turtinę žalą sudaro 3999,03 Eur: 396 Eur už gabenimą greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, 3584,21 Eur už gydymą ligoninėje Vokietijoje, 18,82 Eur už teismo medicininę apžiūrą. Bylos nagrinėjimo teisme metu realiai apmokėjęs yra tik 18,82 Eur už teismo medicininę apžiūrą.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad 2016-04-02 Vokietijoje tarp jo ir ieškovo buvo kilęs tik žodinis konfliktas, jis prieš D. K. fizinio smurto nenaudojo, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Ieškovas į prašomus atlyginti nuostolius įtraukė ne tik bylos nagrinėjimo metu jau patirtas išlaidas už teismo medicinos apžiūrą, bet ir Vokietijos medicinos įstaigų išrašytas sąskaitas už jam suteiktą medicininę pagalbą, kurių jis dar nėra apmokėjęs, t. y. būsimas savo išlaidas, kurias jis realiai patirs, apmokėjęs sąskaitas už jo gydymą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad ieškovo patirta turtinė žala yra susijusi su jo 2016-04-02 patirtų sužalojimų gydymu, atsakovas jos dydžio taip pat neginčijo. Duomenų, kad šią žalą ieškovui būtų atlyginę tretieji asmenys (pvz. ieškovas būtų pasinaudojęs teise gauti išlaidų už būtinosios pagalbos suteikimą Europos Sąjungos valstybėje kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo), nėra.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai yra visos keturios deliktinės atsakomybės kilimo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis bei kaltė. Taigi, pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį tik neteisėti veiksmai yra deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas.

Nurodydamas atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad M. Š. (M. Š.), sužinojęs, jog jis – buvęs įkalinimo įstaigos pareigūnas, priekaboje sudavė jam 5-6 smūgius į galvą. Nuo tolimesnių atsakovo smūgių jį apsaugojo kartu buvęs kitas asmuo – R. B.. Bandant išeiti iš priekabos, atsakovas jam spyrė į nugarą ir jis iš priekabos iškrito ant galvos ir alkūnės. Tada M iššoko jam iš paskos, mojavo peiliu palei veidą, grasino. Kai jis pagriebęs išmušė peilį, atsakovas pradėjo jam smūgiuoti, spardyti, šokinėti ant rankos, bet jam pavyko pabėgti ir išsikviesti pagalbą. Atsakovas su tokiais ieškovo paaiškinimais nesutiko, nurodė, kad tarp jų kilo tik žodinis konfliktas, po kurio ieškovas iššoko iš priekabos ir nubėgo, kad būtų nugriuvęs, nematė.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovas ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas įrodinėja specialisto išvada, medicininiais išrašais, Vokietijoje atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau iš Vokietijoje atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas 2016-06-22 sprendimu atsakovo M. Š. atžvilgiu dėl pavojingo kūno sužalojimo nutrauktas, nes jo kaltė nenustatyta, trūkstant įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek kartu su jais buvęs asmuo – J. R., fotografuota vieta prie atsakovo vilkiko, tačiau nesurinkta jokių objektyvių įrodymų M. Š. kaltei pagrįsti. Teismas pažymi, kad, priešingai nei nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. LAT 2008-08-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 nurodė, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; LAT 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; LAT 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovas nėra nuoseklus, nurodydamas galimo įvykio aplinkybes, t. y. apklausos, vykusios praėjus nedaug laiko nuo įvykio, protokole nurodyta, kad atsakovas jam spyrė į nugarą, dėl ko jis nukrito ant žemės, tada jį pradėjo spardyti, o apklausiamas teismo posėdžio metu jau nurodė, kad pirmiausia atsakovas jam smūgiavo į galvą 5-6 kartus dar būnant automobilio priekaboje, o nuo tolimesnių smūgių jį apgynė kartu buvęs kitas asmuo. Taip pat apklausos protokole niekur nėra užsimenama apie tai, kad atsakovas grasino jam peiliu ir jį atimdamas susižalojo ranką, kaip jau nurodo teismo posėdžio metu, o priešingai, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad „peiliu jis tikrai sužeistas nebuvo“. Nors ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta išsami apklausa, dėl ko nurodytos ne visos aplinkybės, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovas būtų ėmęsis kokių nors priemonių šias aplinkybes patikslinti policijos pareigūnams ar būtų teikęs skundus, nurodydamas, kad apklausos protokole užfiksuota ne tai, ką jis pats realiai nurodęs. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, kad apskųstų 2016-06-22 sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo prieš atsakovą nutraukimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir ieškinyje jis nėra nuoseklus. Ieškovas nurodo, kad buvo „nesunkiai sužalotas dviejų Lietuvos Respublikos piliečių“. Kad buvo sumuštas dviejų lietuvių, jis paaiškino ir teismo medicinos ekspertei (specialisto išvados pastraipa „įvykio aplinkybės“), tačiau teismo posėdžio metu pasakojo, kad jį mušė tik vienas atsakovas, o kitas asmuo, kurį įvardino kaip R. B., priekaboje jį apgynė, o paskui tik stebėjo, kaip buvo mušamas. Teismo posėdyje apklausiant R. B. liudytoju, buvo paneigta ir ta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad įvykio dieną kartu su ieškovu ir atsakovu buvo R. B.. Nustatyta, kad šis asmuo įvykio dieną net nebuvo Vokietijoje, o iš ikiteisminio tyrimo medžiagos aišku, kad kartu su šalimis buvęs asmuo – J. R..

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Taigi, nors ieškovas ir akcentavo, kad J. R. betarpiškai stebėjo konfliktą, ieškovo teigimu, esant automobilio priekaboje, netgi jį apgynė nuo atsakovo, tačiau D. K. nepateikė teismui prašymo iškviesti šį asmenį ir apklausti, nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos jam buvo žinomi jo asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo data), kurių pagalba galima nustatyti asmens gyvenamąją ar darbo vietą, t. y. nesiėmė veiksmų, kad būtų patvirtintos jo nurodomos įvykio aplinkybės. Ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jam nustatyti sužalojimai atsirado būtent jo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. atsakovui šokinėjant ant jo rankos ir atimant iš jo peilį, remiasi byloje pateikta specialisto išvada. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Z. M. vienareikšmiškai šių aplinkybių nepatvirtino, o priešingai, pažymėjo, kad delnikaulio lūžiai galėjo atsirasti ir kitokiomis aplinkybėmis - nukritus, o durtinė pjautinė žaizda – krentant ant stiklo šukių, t. y. sužalojimo mechanizmo konkretizuoti negalėjo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, atsakovas nuo pat pradžių neigė vartojęs fizinį smurtą atsakovo atžvilgiu, teismo posėdžio metu nurodė, kad vyko tik žodinis konfliktas, dėl ko ieškovas, šokdamas iš priekabos, tyčia išspyrė ant priekabos krašto buvusią virtuvėlę su indais bei įrankiais bei pabėgo. Kad ant grindinio prie atsakovo vilkiko priekabos buvo šukių, virtuvinis peiliukas bei ieškovo daiktų (mobilus telefonas, automobilio rakteliai), užfiksuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje – fotonuotraukose. Ieškovo atstovės teigimu, nuotraukose aiškiai matyti ir didelė kraujo dėmė, kas patvirtina, jog būtent šioje vietoje ieškovas buvo sužalotas atsakovo. Tačiau pažymėtina, kad Vokietijos pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, kraujo dokumentuose neužfiksavo, o teismas vien tik iš fotonuotraukos vaizdo tokios išvados taip pat padaryti negali, nes ieškovas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė ir atsakovo nurodytų aplinkybių, kad D. K. pats šokdamas išspyrė virtuvėlę su visais indais, buteliais, dėl ko galėjo išsilieti maisto ir gėrimų likučiai, todėl nuotraukoje esančios dėmės kilmės teismas nustatyti negali. Nors ieškovo atstovė ir nurodė, kad ieškovas buvo blaivesnio stovio nei atsakovas, todėl gerai prisimena visas įvykio aplinkybes, o būtent su atsakovu dėl jo stovio policijos pareigūnams tą vakarą nepavyko susikalbėti, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo nustatytas iš esmės panašus girtumo laipsnis (0,79 mg/l ir 0,88 mg/l). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat matyti, kad ir su ieškovu iš karto po įvykio policijos pareigūnams buvo sunku susikalbėti, nes jis buvo akivaizdžiai girtas ir net kelis kartus reikėjo perklausti apie įvykio aplinkybes. Byloje taip pat nėra pakankamai duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas buvo sužalotas atsakovo, (o ne pats susižalojo šokdamas iš priekabos), arba visai kitų asmenų, kadangi stovėjimo aikštelė buvo užpildyta vilkikų, t. y. buvo ir daugiau asmenų, ne tik atsakovas su J. R.. Be to, kaip nurodė apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas S. V., ilgą laiką dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, savaitgaliais tokiose aikštelėse vyksta vairuotojų išgertuvės, kyla konfliktai.

Taigi, nors civilinei atsakomybei kilti ir nėra būtina sąlyga, kad atsakovo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau byloje privalo būti surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad būtent atsakovo neteisėti kalti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju, esant tokiems prieštaringiems duomenims bei Vokietijos pareigūnams nutraukus ikiteisminį tyrimą nenustačius atsakovo kaltės dėl ieškovo sužalojimo, o ieškovui nepateikus teismui iš esmės jokių naujų svarių įrodymų, pagrindžiančių būtent atsakovo neteisėtus veiksmus bei kaltę, teismas sprendžia, kad ieškovas D. K. neįrodė visų deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo M. Š. (M. Š.) neteisėtų veiksmų, kaltės dėl patirto sužalojimo bei priežastinio ryšio, dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui nenustačius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, teismas nepasisako dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumo.

Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie 1300 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas – už procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą. Nurodytos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių įkainių. Ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo M. Š. (M. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Šafronienė