Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-01-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-803-1065/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-09
Bylos Nr.
e2YT-803-1065/2023
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00874-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Pareiškėjas
D. L.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-803-1065/2023Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00874-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 9 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (duomenys neskelbtini) bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. L. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad jos tėvai yra K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Jos tėvas K. V. mirė (duomenys neskelbtini), mama J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Mamos J. V. vardu mirties dienai nekilnojamas turtas registruotas nebuvo. Nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), jos vardu buvo registruotas tik (duomenys neskelbtini). Nors nekilnojamas turtas oficialiai buvo registruotas (duomenys neskelbtini), bet šiuose namuose jų šeima gyvena jau nuo (duomenys neskelbtini). Ten ji gyvena nuo gimimo ir liko gyventi po motinos mirties. Pagal įstatymą ji yra J. V. įpėdinė. Kitų įpėdinių nėra. Po savo motinos J. V. mirties ji faktiškai paveldėjo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą - namą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), nes liko ten gyventi ir tvarkė namą kaip savo, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajį notarų biurą su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą po jos motinos J. V. mirties. Notarė G. J., išnagrinėjusi jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo po J. V. mirties, ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, atmetė dėl to, kad ji praleido terminą palikimui priimti po palikėjos mirties. Notarė taip pat išdavė jai liudijimą, iš kurio matyti, kad po J. V., mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo iki (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Nuo (duomenys neskelbtini) m. jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), suteikus adresą pastatams - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnijai žinoma, kad ji nuo gimimo gyvena savo mamai J. V., priklausiusiame name. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas, kad ji po savo motinos J. V. mirties paveldėjo jai priklausantį turtą, reikalingas tam, kad notarų biure jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į J. V. turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos J. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Nagrinėjamu atveju byloje iš gimimo liudijimo kopijos, matyti, kad pareiškėjos D. L. (iki santuokos – V.) tėvai yra K. V. ir J. (J.) V.. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su V. L., ir jos pavardė iš V. pasikeitė į L.. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis D. L. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnijai žinoma, kad D. L. nuo pat gimimo ((duomenys neskelbtini) m.) gyvena savo mamai J. V., priklausiusiame name. Iš (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo pateiktų 1983-1986 metų (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijų matyti, kad šeimos galva yra J. V., kartu gyvena šeimos nariai: duktė D. V., gimusi (duomenys neskelbtini) (pareiškėja pareiškime nurodė, kad taip ji buvo įrašyta knygose), ir anūkė S. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) krašto bendruomenės pažymos matyti, kad J. V. šeima nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Po J. V. mirties šiame name gyvena duktė D. L. (V.). Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir Gyventojų registro išrašo matyti, kad D. L. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis J. V. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vasarnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rūkykla, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) nutarimo matyti, kad notarė G. J. išnagrinėjusi D. L. prašymą dėl palikimo priėmimo po J. V. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įstatymą, prašymą atmetė, kadangi pareiškėja prašymą pateikė praleidusi terminą palikimui priimti. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad po J. V., mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo iki (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nėra užvesta.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos D. L. motina J. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja D. L. po savo motinos mirties priėmė visą jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nagrinėtinas, remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, o 2 straipsnyje nustatyta, jog civilinio kodekso įsigaliojimas nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus.

Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėja D. L., įrodinėdama savo motinos J. V. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, nurodė, kad po motinos mirties liko gyventi name, rūpinosi namu, naudojosi tuo turtu kaip savu. Mokėjo privalomus mokėti mokesčius, remontavo statinius, tokiu būdu priėmė mirusiosios palikimą pradėdama visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Suinteresuotas asmuo prieštaravimo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Byloje nenustatyta kitų galimų įpėdinių į V. palikimą. Pareiškėja, nurodė, kad ji po savo motinos J. V. mirties, iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. liko gyventi motinai priklausiusiame name, naudojosi tuo turtu kaip savu, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius, šiuos duomenis patvirtina ir prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po J. V. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. D. L. po motinos mirties niekur iš būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau rūpinosi savo turimu namų ūkiu, taip iš karto priėmė mirusios motinos J. V. palikimą, todėl nagrinėtinu atveju, darytina išvada, jog palikimą D. L. priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, šie jos veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą, tačiau laiku nesikreipta į vietos notarą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė