Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teismų neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. J. 2020 m. sausio 9 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, konflikto metu tyčia smurtavo prieš A. P. – kumščiu sudavė jam smūgį į dešinį skruostą ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo dešiniame skruoste.

Kaltinamasis E. J. kaltę visiškai pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. po pietų jis atvažiavo iš Vilniaus į Alytų tikslu pasimatyti su savo vaikais. Tuo metu jo ir sutuoktinės K. P. santykiai buvo įtempti, sutuoktinė buvo supykusi ant jo, todėl išvažiavo su vaikais į Alytų pagyventi kurį laiką pas savo tėvą A. P.. Kaltinamasis buvo parašęs sutuoktinei žinutę, kad sausio 9 d. po pietų jis atvažiuoja aplankyti vaikų. Kaltinamasis žinojo, kad sutuoktinės tėvas A. P. jo atžvilgiu yra nusiteikęs priešiškai, todėl tikėjosi išvengti susitikimo su juo, ketino su vaikais pabendrauti namo laiptinėje. Įėjęs į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinę ir pakilęs laiptais į ketvirtą aukštą, pamatė iš lifto išeinančią sutuoktinę su vaikais, taip pat ir sutuoktinės tėvą A. P.. Kaltinamasis pasisveikino, bet A. P. neatsakė ir iš jo elgesio kaltinamasis sprendė, kad A. P. nelinkęs gražiai bendrauti, nes nuėjo prie savo buto durų ir užstojo kaltinamajam kelią. Kaltinamasis tai suvokė kaip agresiją jo atžvilgiu, todėl jis kelis kartus spyrė kojomis į krepšį, kurį A. P. laikė rankose, o tada kumščiu sudavė A. P. į veidą, pataikė į skruostą. Kaltinamasis matė, kad smūgio vietoje atsirado odos pažeidimas, iš kurio kraujavo. Po to kaltinamasis pasišalino. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, suvokia, kad elgėsi negerai, pasikarščiavo. Šiuo metu jis susitaikė su sutuoktine, jie vėl gyvena kartu. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo A. P. ir šis jam atleido, pretenzijų dėl padaryto sužalojimo neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, teisme ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Iš nukentėjusiojo A. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 9 d. Alytaus apskrities VPK gavo A. P. pareiškimą dėl sveikatos sužalojimo. Pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. apie 14 val. jam parvykus namo su dukra K. J. ir šios dviem mažamečiais vaikais, rakinant savo buto (duomenys neskelbtini), duris, prie jo priėjo žentas E. J. ir sudavė dešine ranka jam per veidą, po ko jis pajautė fizinį skausmą ir iš skruosto pradėjo bėgti kraujas. Apklaustas išsamiau, A. P. parodė, kad 2020 m. sausio 3 d. jo bute apsigyveno duktė su vaikais, nes pradėjo nesutarti su sutuoktiniu E. J.. 2020 m. sausio 9 d. ryte jis nuvežė dukrą į jos butą Vilniuje, po to grįžo namo ir tada laiptinėje pamatė žentą E. J., kuris priėjo prie jo ir nieko nepasakęs kelis kartus spyrė į krepšį, kurį jis laikė rankose, bei dešine ranka du kartus sudavė jam į dešinį skruostą. Jis pajuto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Konfliktą matė šalia nukentėjusiojo stovėjusi jo duktė K. J. ir jos mažamečiai vaikai (b. l. 1–4).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – laiptų aikštelė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ketvirtame aukšte, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų (b. l. 17–22).

Iš nukentėjusiojo A. P. apklausos protokolo matyti, kad apklaustas liudytoju A. P. parodė, jog 2020 m. sausio 9 d. jam išėjus iš namo lifto ir priėjus prie savo buto durų, jis pamatė dukters sutuoktinį E. J., kuris stovėjo laiptų aikštelėje tarp trečio ir ketvirto aukšto. E. J. užlipo laiptais ir, priėjęs prie nukentėjusiojo, pradėjo spardyti į krepšius, kuriuos nukentėjusysis laikė kairėje rankoje. A. P. jam nieko nesakė. Po to E. J. sudavė jam kumščiu du smūgius į dešinį skruostą, dėl ko ėmė bėgti kraujas, atsirado patinimas. Dėl suduotų smūgių A. P. jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio jis nereikš ir apskritai jis nebeturi pretenzijų E. J. (b. l. 27–30).

Iš liudytojos K. J. apklausos protokolo matyti, kad K. J., sutikusi duoti byloje parodymus, patvirtino mačiusi konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kuris įvyko 2020 m. sausio 9 d. apie 14 val. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie A. P. buto durų. Tada kaltinamasis E. J. sudavė nukentėjusiajam A. P. ranka du smūgius į veido sritį (b. l. 45–47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 46/2020 (06) patvirtina, kad 2020 m. sausio 10 d. atliktos nukentėjusiojo A. P. apžiūros metu nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, kuris galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, jis kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 42).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas E. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis E. J. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. P.. Fizinis smurtas pasireiškė smūgio kumščiu sudavimu A. P. į veidą, t. y. į dešinį skruostą. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kilo padariniai – nukentėjusiajam A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis teisme pripažino, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį jis panaudojo tyčia, nukentėjusysis jo nepuolė ir realios grėsmės nekėlė. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo E. J. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo E. J. ir nukentėjusiojo A. P. 2020 m. liepos 24 d. surašytas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir pastarasis sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 148).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. J. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). E. J. kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo A. P. ir su juo susitaikė. Byloje nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, nes nukentėjusysis A. P. nepasinaudojo teise pareikšti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Kaltinamasis E. J. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jis Lietuvos Respublikos teismo teisiamas pirmą kartą. Nors byloje yra duomenų apie jo teistumą Jungtinėje Karalystėje 2008, 2009 ir 2011 metais, tačiau pripažintina, kad turimi duomenys yra nepakankami spręsti, ar užsienyje padarytos veikos gali būti prilygintos prie nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, todėl ta aplinkybė, kad kaltinamojo atžvilgiu užsienio valstybėje buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nelaikytina kliūtimi taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaltinamasis psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 123). Baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 112–119), dauguma jo padarytų nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymu, paskirtas baudas kaltinamasis teigia sumokėjęs. Kaltinamasis dirba, gyvena šeimoje, augina du mažamečius vaikus (b. l. 76, 125). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, sprendžia, kad E. J. pavojingi ir įstatymo draudžiami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atsitiktiniai, nulemti laikino emocijų proveržio, kaltinamajam toks jo elgesys nėra tipinis. Pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. P.. Šiuo pagrindu atleidus E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nuosprendžiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi, ir BK 38 straipsnio pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. J. padarė smurtinį nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į kito žmogaus sveikatą. Įvertinus nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, taip pat ir kaltinamojo asmenybę, jo anksčiau padarytus teisės pažeidimus, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti prevencijos tikslus, atgrasyti nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio 2 dalį teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę bei šeiminę padėtį (dirba, gaunamas darbo užmokestis ženkliai didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytą minimalią mėnesinę algą, išlaiko du vaikus), skirtina 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant trijų mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti (BK 71 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 Eur). Teismo vertinimu, tokio dydžio įmoka yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad ši įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor banke, gavėjas – LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas – 188604955, mokėjimo paskirtis – vardas, pavardė, asmens kodas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.