Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei, kaltinamajam D. V., jo gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv.: (duomenys neskelbtini), turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, išsiskyręs,teistas:

1.2013-09-13 pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas 10 mėnesių bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2.2014-06-06 pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. – – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose;

3.2014-07-18 pagal LR BK 294 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 140 str. 1 d.– 3 m. 6 mėnesių laisvės atėmimas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 302 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2014-03-19 apie 01.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. J. į veido sritį, su virtuviniu peiliu vieną kartą įdūrė į kairę šlaunį, bei vieną kartą į kairės kojos blauzdą, tuo padarydamas M. J. dvi durtines-pjautines žaizdas kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, taip sukeldamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Be to, D. V. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent: 2014 metais sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo L. K. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei L. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, dokumentus panaudojo 2014-03-19 kuomet buvo sulaikytas Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio patrulių ir buvo paprašytas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo svetimus L. K., priklausančius dokumentus - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d.

2014-03-19 daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog apžiūrai pateikti ir apžiūrėti L. K. vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas bei asmens tapatybės kortelė (1 t., b.l. 43-45).

D. V. parodymus, jog įvykio metu jis M. J. netrenkė kumščiu į galvos sritį, su virtuviniu peiliu nedūrė į kairės kojos šlaunį ir blauzdą, paneigia ne tik visų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, bet ir specialisto išvada. Tokie kaltinamojo D. V. teiginiai yra atmestini, kaip nepagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga. Iš paties D. V. parodymų teisiamajame posėdyje seka, jog konflikto priežastis su M. J. buvo dėl pinigų, jie tarpusavyje nepasidalino savo pinigų, kuriuos turėjo bendrus. Iš tokio kaltinamojo parodymų logine seka darytina išvada, jog abu vaikinai tarpusavyje yra itin gerai pažįstami, turi teismui nežinomą galimai bendrą verslą, iš kurio gauna bendras pajamas. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo seną tarpusavio pažintį patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis 2014 m. liepos 18 d. nuosprendis, kuriuo D. V. buvo pripažintas kaltu dėl BK 294 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 140 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo ( 1t., b.l. 183-192), o toje pačioje byloje kaltinamuoju pripažinto M. J. byla dalyje buvo išskirta, kadangi šis asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, tad paskelbta jo paieška bei suėmimas (1 t., b.l. 181-182). Pažymėtina, jog paminėtoje baudžiamojoje byloje nusikalstami veiksmai dalyje veikų atlikti bendrais D. V. ir M. J. veiksmais. D. V. šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal paminėtąjį nuosprendį, o M. J. toje pačioje baudžiamojoje byloje lig šiol baudžiamosios atsakomybės yra išvengęs dėl pasislėpimo nuo teismo. Kaip teisiamojo posėdžio metu aiškino pats kaltinamasis, M. J. su savo drauge G. K. yra Anglijoje. Teismas išnaudojo visas procesines galimybes nukentėjusįjį M. J., liudytojus G. K., L. K. šaukiant į teisiamuosius posėdžius, t.y. buvo renkami ir analizuojami išreikalauti visų trijų asmenų duomenys iš SODROS, Gyventojų registro tarnybos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, policijos bei LITEKO sistemos, taikoma procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas, tačiau šių asmenų apklausti teisiamajame posėdyje tiesiogiai nepavyko, kadangi buvo nustatyta, kad M. J. yra paskelbta paieška, o G. K. ir L. K. išvykę į užsienį, jų naujų gyvenamųjų vietų adresai yra nežinomi (1 t., b.l. 170, 181-182, 2 t., 2-3, 12-30, 33-35). Dėl paminėtų aplinkybių visumos, esant svarbioms priežastims (BPK 37 str.), dėl kurių nukentėjęs M. J. nedalyvauja procese (pasislėpęs nuo teismo), bei nukentėjusiojo, liudytojų parodymų patikrinimui esant esminiams prieštaravimams tarp kaltinamojo parodymų, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., 4 d. teisiamojo posėdžio metu balsu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti M. J., G. K., L. K. parodymai.

Šioje dalyje pastebėtina, jog vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi vien tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-592/2010).

Atkreiptinas dėmesys, jog pats kaltinamasis D. V. neneigė fakto, jog jis su M. J. susistumdė, įvykus tarpusavio konfliktui. Tokias aplinkybes dėl apsistumdymo patvirtina ir nukentėjusiojo M. J. parodymai, balsu perskaityti teisiamajame posėdyje. Tačiau tiek du kartus apklaustas M. J., tiek liudytoja G. K. vienodai patvirtino aplinkybes, jog nukentėjusiajam būtent D. V. vieną kartą trenkė įveidą, o iš virtuvėje esančios spintelės stalčiaus ištraukęs peilius, M. J. peiliu dūrė į kairės kojos šlaunį ir blauzdą, dėl ko M. J. pradėjo stipriai kraujuoti. Šias nukentėjusiojo ir liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2014-03-19 įvykio apžiūros protokolas, kuriame yra užfiksuos aplinkybės, kad virtuvėje spintelės stalčius atidarytas, jame matosi daug virtuvinių įrankių, peilių tame tarpe nėra, virtuvėje ant grindų yra dėmės, panašios į kraujo spalvą. (1 t., b.l. 1-9). Byloje esantis specialisto išvada Nr. G1668/14(02) nurodo, jog M. J. padaryta dvi durtinės pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos surtikdyma. Šioje išvadoje taip pat nurodoma, jog durtinės – pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė (1 t., b.l.51). Taigi, specialisto išvada taip pat paneigia ir kaltinamojo parodymus, jog M. J. galėjo susižaloti pats gal net ir durų sudužusiu stiklu, kadangi išvadoje vienareikšmiai nurodomas tokio pobūdžio padaromų žaizdų įrankis – peilio geležtė. Toje pat išvadoje teigiama, jog žaizdos padarytos užduotyje nurodomu laiku, kas paneigia ir kitus D. V. teiginius, kad M. J. galėjo kažkada kur nors kitur susižaloti pats. Teismas neturi priežasčių netikėti eksperto išvada, kuris yra visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, yra nešališkas, be to, turi 13 metų eksperto stažą. Kaltinamojo ginčijamas peilio naudojimas, o M. J. ir G. K. nurodomas skirtingas įvykio metu D. V. turėtų peilių skaičius iš esmės nekeičia jokių faktinių aplinkybių, jog pats kūno sužalojimas buvo įvykdytas būtent su peliu. Tai, jog D. V. peiliu sužalojo M. J., patvirtino ir teisme apklausiamas liudytojas S. R.. Pastarojo teigimu, jam su kolega D. M. sulaikant D. V., šis pats prisipažino, jog peiliu sužalojo asmenį iš Riomerio g. 16-22-ojo buto, Kaune, sulaikytojo asmens rankos ir drabužiai buvo kruvini. Tapačios aplinkybės yra nurodomos tiek policijos pareigūno S. R., tiek D. M. 2014-03-19 tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b.l. 22-23). Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 268, matyti, jog 2014-03-19 7.02 val. buvo pradėtas apžiūrėti D. V., kuriam medikai nekonstatavo jokių kūno sužalojimų, sužeidimų ar pan. (1 t., b.l. 119), išskyrus faktą, jog D. V. plaštakos išteptos krauju, tad atmestini ir tie D. V. teiginiai, kuriuose jis nurodo buvusius jo paties sužalojimus.

Nors D. V. kategoriškai neigė, jog jis nei į veidą smūgiavo, nei peiliu sužalojo M. J., tačiau teismas šioje dalyje neturi priežasčių netikėti nukentėjusiojo M. J., liudytojų G. K., S. R. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitą papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamąjį ar turėtų asmeninių pykčių su juo. Priešingai, kaltinamasis, sprendžiant iš jo egesio pirmojo teisiamojo posėdžio metu bei kategoriško reikalavimo surasti ir teisme apklausti nukentėjusįjį, tikėtina, yra nepatenkintas tuo, jog M. J. yra išvengęs baudžiamosios atsakomybės ir lig šiol pasislėpęs nuo teisminio nagrinėjimo kitoje baudžiamojoje byloje. Teismas taip pat įvertina ir faktą, jog galimai M. J. ir G. K. tarpusavyje draugavo, todėl jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Kitu byloje apklaustu liudytoju S. R. teismas taip pat netikėti neturi priežasties, kadangi jo parodymai ne tik papildo įvykio detales, bet ir sutampa su pačiu įvykiu, be to, šis asmuo neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, yra policijos pareigūnas, visiškai iki įvykio nepažinojo kaltinamojo. Tad D. V. kaltės neigimas dėl BK 138 str. 1 d. numatytos veikos įvykdymo laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Taigi, D. V. veikė tyčia, teismo yra nustatyti jo nusikalstamų veiksmų padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Kitoje kaltinimo dalyje dėl BK 302 str. 1 d. D. V. kaltės neginčijo, jis nuosekliai paaiškino, jog 2014 metų sausio mėnesį, Garliavoje jis rado šiuo L. K. vardu išduotus du dokumentus. Rastus dokumentus nešiojosi su savimi ir nenunešė į policiją pats nežino kodėl, negali paaiškinti tokio savo elgesio. Įvykio metu pareigūnams pateikė ne savo dokumentus, nes nenorėjo nurodyti savo tapatybės. Kaip seka iš liudytojo L. K. parodymų, pagarsintų teisiamojo posėdžio metu, jis 2014 metų vasario mėnesį tikslios dienos neatsimena, jis pasidarė naujus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, bei vairuotojo pažymėjimą, nes senuosius dokumentus sausio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neatsimena, pametė. Kelių dienų bėgyje po piniginės praradimo jis nuvažiavo į pasų poskyrį, bei registrą dėl naujų dokumentų pagaminimo ir senųjų užblokavimo. ( 1 t., b.l. 38). Teismas neturi priežasties abejoti L. K. parodymais, kurie supampa su kaltinamojo pateikta versija, bei tarpusavyje vienas kitą paplido. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2014-03-19 daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo nustatyta, jog apžiūrai pateikti ir apžiūrėti L. K. vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas bei asmens tapatybės kortelė (1 t., b.l. 43-45). Tad neginčijamai nustatyta, jog kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, D. V. neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo L. K. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 10363192, bei L. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0976205, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, paminėtuosius dokumentus panaudojo 2014 m. kovo 19 d., kuomet buvo sulaikytas Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio patrulių ir buvo paprašytas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Taigi, virš aptartų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina D. V. kaltę, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atitinka šių nusikaltimų sudėtį ir kvalifikuotos teisingai bei įrodytos.

Dėl civilinių ieškinių.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 109,09 Lt civilinį ieškinį (1 t., b.l. 30-350, kurį teisminio nagrinėjimo metu pilnai palaikė ir prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant bei tenkinti. Civiliniame ieškinyje nurodoma civlinio ieškovo patirta žala yra akivaizdi, reali, pagrįsta pridedamais dokumentais, todėl laikytina pagrįsta. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, civilinis ieškinys tenkintinas ir civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasa naudai iš kaltinamojo D. V. priteistina 109,09Lt (31,60 eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2d. ).

Dėl proceso išlaidų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto D. V. šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau teismas įvertina asmens turtinę padėtį, t.y. tai, jog D. V. jokio turto neturi, nedirba, šioje byloje jam yra priteistas civilinis ieškinys, jis jau atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad artimiausiu metu jis nebus pajėgus finansiškai net ir šio ieškinio atlyginti, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos 680Lt arba 196,94 eur sumai yra nepriteistinos.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę D. V., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas dvi tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. D. V.: administracine tvarka baustas (1 t., b.l. 108-115), teistas (1 t., b.l. 84-107), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre užregistruotas, tačiau atlikus teismo ekspertizę konstatuota, kad D. V. gali suprasti savo veikmų esmę ir juos valdyti ( b.l 82), Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.67).

Kaltinamojo D. V. atsakomybę dėl BK 302 str. 1 d. padarymo sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia aplinkybe laikytinas nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Dėl BK 138 str. 1 d. numatytos veikos lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia laikytinas apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų (BK 60 str. 1 d. 9 p.) Atkreiptinas dėmesys, kad D. V. teisiamas nebe pirmą kartą, kas rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių D. V. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatyta griežčiausia - terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes.

D. V. kardomoji priemonė šioje byloje nėra paskirta.

Ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, tokių duomenų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tamponas su raudonos spalvos dėme, perduotas saugojimui Kauno apskr.VPK Kauno m.Dainavos PK Organizacinei grupei (b.l. 10, 55-56 ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 106 str., 109 str., 112 str., 115 str., 272 str., 276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. V. skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2014 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015 m. kovo 9 d.

Civilinį ieškinį tenkinti ir civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasa naudai iš D. V. priteisti 31,60 eur (109,09Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 196,94 eur (680Lt) išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. V. nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tamponą su raudonos spalvos dėme, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.