Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. atskirąjį skunda? dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinio atsakovui L. M., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, 2024 m. spalio 18 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2024 m. spalio 11 d. nutartyje nustatė, kad, be kitų, yra nepateikti duomenys ir apie atsakovo vardu (ne)registruotą (ne)turimą turtą, apie MB „JOVĖ“ narius ir jų įnašus, apie atsakovui išsiųstą ir atsakovui tinkamai įteiktą registruotą laišką dėl mediacijos vykdymo. Ieškovė teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas skundžiama nutartimi nusprendė, jog minėti ieškinio trūkumai nėra pašalinti ir ieškinį laikė nepaduotu.

11. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje nėra pateikti, teismo vertinimu, trūkstami duomenys. Todėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti ne tik tai, ar ieškovė (ne)pašalino teismo nurodytus trūkumus, bet visų pirma, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė minėtus ieškinio trūkumus, kurių, teismo vertinimu, ieškovė nepašalino, ar jie yra esminiai ir trukdė ieškinį priimti.

12. Pagal bylos duomenis ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2024 m. birželio 4 d. VĮ „Regitra“ pažymą apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones, 2024 m. rugsėjo 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl privalomos mediacijos, kurioje nurodyta, kad tarnyba 2024 m. rugpjūčio 19 d. raštu kreipėsi į kitą ginčo šalį, kadangi nėra reglamentuota, jog laiškai kitai ginčo šaliai turi būti siunčiami tik registruotu paštu, todėl tarnyba išsiuntė pranešimą ieškovės prašyme nurodytu adresu ir duomenų apie rašto faktinį įteikimą L. M., Tarnyba neturi. Taigi, akivaizdu, kad kartu su ieškiniu buvo pateikti duomenys apie atsakovo turimus automobilius bei pranešimo dėl mediacijos vykdymo įteikimą atsakovui, todėl teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi nepagrįstai nustatė šiuos ieškinio trūkumus ir, atitinkamai, skundžiama nutartimi konstatavo jų nepašalinimą.

13. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, šalindama teismo nurodytą ieškinio trūkumą – pateikti VĮ Registrų centro duomenis apie MB „JOVĖ“ narius ir jų įnašus, ieškovė pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, o kartu su atskiruoju skundu – ir Duomenis apie mažosios bendrijos narius, kur yra nurodyti MB „JOVĖ“ nariai ir jų piniginis įnašas. Taigi, šis ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas teismo nustatytu terminu.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, nustatę ieškovės pareikšto ieškinio trūkumą dėl prašomo priteisti turto - MB ,,JOVĖ“ (įnašas – 2 000 Eur) (ginčo dalyko), turėjo spręsti dėl jo ištaisymo (dydžio pagrindimo) pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, esant poreikiui, pareikalauti papildomų duomenų ir atlikti kitus pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje reikalingus veiksmus. Teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui negali užkirsti kelio asmeniui kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, nes ieškovo interesų gynybai yra reikšmingas civilinės bylos iškėlimas.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų trūkumų šalinimo institutą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės J. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.