Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-11-23 · Civilinė byla Nr. 2A-153-194/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-23
Bylos Nr.
2A-153-194/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Egidijus Mockevičius
Ieškovas
Z. A.
Atsakovas
O. S.
Trečiasis asmuo
J. A., J. S., Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A-153-194-2009

Teisėjas A. Martinavičius Procesinio sprendimo kategorija 121.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Matiukienės. Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

dalyvaujant ieškovei Z. A., atsakovei O. S., advokatams. G. A., A. Z., tretiesiems asmenims J. A., J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2391-362/2008 pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovei O. S., tretiesiems asmenims J. A., J. S., Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Z. A. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti iš jos namo (duomenys neskelbtini) sienos į ją įleistų dviejų plokščių galus, paliekant konstrukcinį tarpą tarp namų 8 cm. pirmame aukšte ir 6 cm. antrame aukšte; priteisti iš atsakovės turtinę žalą: 1454, 00 Lt už kambario remontą 2006-09-20, 300,00 Lt už paruošiamuosius darbus ekspertizei, ekspertizės išlaidas 1180,00 Lt . Nurodė, kad leidimą statyboms ji gavo dar 1977 m., namas pradėtas statyti 1978 m. Pamatai poliniai, ant viršaus betonas. Jau 1979 metais sumūrytas pirmas aukštas, 1980 metais – skliautai, uždėtas stogas, o 1982 m. pradėta gyventi. Galutinė inventorizacija ir namo priėmimas buvo 1985 metais, tada pažeidimų nustatyta nebuvo. Statant namą, jokio susitarimo su kaimynais, jog į jų sieną bus atremtas balkonas, nebuvo. Su kitais kaimynais dėl tokio glaudimo tarėsi. Statant jokios vietos atrėmimui palikta nebuvo, matosi, kad plytos nutrupėjusios. Buvo pradėjusi pelyti, nuo kokių 1990 metų, siena, mano, jog dėl to kaltas irgi balkonas. Jokių kitų priežasčių nėra. Nors namas pastatytas ant durpių, tačiau pamatai yra poliniai, tad nei durpės galėjo būti paplautos, nei iškastas šulinys įtakos tam negalėjo turėti, rūsio po garažu nėra. Kaimynai, (duomenys neskelbtini), statėsi namą vėliau, įtarimas dėl balkonų atrėmimo jau buvo, bet, kol neiškirto sienos, tol nebuvo tikri. Kilus konfliktams, iškirto sieną ir įsitikino, jog projektas yra pažeistas, nes projekte yra numatytas tarpas tarp namų, nėra jokio balkonų pakabinimo. Dabar matosi, jog balkonai ant jų namo išorinės sienos yra pakabinti. Mano, jog prisijungta buvo be jų žinios, nutaikius momentą.

Atsiliepimas

Atsakovė O. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jie statybas baigė apie 1980 metais, jau tada turėjo užsidengę stogą. Kadangi statant buvo įsitikinta, jog bus problemos su balkonais, namų savininkų iniciatyva, pirmiausia pačios ieškovės iniciatyva, (duomenys neskelbtini) namų savininkų prašymu buvo kreiptasi į architektę (duomenys neskelbtini), jog būtų leista balkonų kampus pakabinti ant gretimo namo, taip ir buvo sutarta. Tarpų tarp namų numatyta nebuvo, tad jokio pažeidimo nėra. Į jų namo sieną taip pat yra atremtas kito namo balkonas, ir kambariai visiškai nepelėja. Kiek jai žinoma, nepelėjo ir pas ieškovę, kol ji nenutraukė kambario šildymo. Sutikimą dėl balkonų pakabinimo į sieną ji gavo tiek iš ieškovės, tiek iš jos vyro, abu buvo sutikę, abu žinojo, kas daroma.

Tretysis asmuo J. A. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jokio susitarimo dėl balkonų įleidimo į jų namo sieną, nei jokios kalbos apie tai nebuvo. Jų balkonas prie kito namo, Nr. (duomenys neskelbtini), yra tik priglaustas, bet nepakabintas. Nebuvo net ant ko kabinti, nes tas namas dar nebuvo pastatytas.

Tretysis asmuo J. S. atsiliepimu prašė Z. A. ieškinio netenkinti kaip nepagrįsto. Nurodė, kad jau 1979 metais, jis buvo pastatęs pirmą aukštą, o 1980 metų rudenį jau buvo stogas. Dėl balkonų pakabinimo susitarimas buvo ir buvo derinamas su pastato projekto autore. Sklypų ribos peržengtos nebuvo, tačiau, kai 2004 m. buvo permatavimas, paaiškėjo, jog dalis namo ir sodmenų jau yra ne jo žemėje, tada ir prasidėjo konfliktai. Aiškaus tarpo tarp namų projekte numatyta nėra, priklausė nuo to, kaip sukalti poliai. Pradžioje buvo numatyti bendri pamatai, bendra siena, vėliau to neliko. Nemano, jog plyšys sienoje atsirado dėl balkono, tam įtakos galėjo turėti ir drenavimo darbai. Pelėjimas – todėl, kad kambarys blogai šildomas ir blogai vėdinamas.

Tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodė, jog jie vykdo pastatų priežiūrą, ieškovė ne kartą į juos kreipėsi, tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės Z. A. ieškinio pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovės Z. A. nuosavybė buvo sujungta su atsakovės, O. S. nuosavybe, pakabinant namo (duomenys neskelbtini) balkonus į namo (duomenys neskelbtini) sieną, ir tai buvo atlikta su namo (duomenys neskelbtini) savininkų žinia ir sutikimu, ne prieš jų valią. Nėra nustatyta, jog žala, atsiradusi dėl sienos skilimo, kambario sienos pelėjimo, atsirado tik dėl balkonų pakabinimo, ekspertizės akte yra nurodyta, jog sienos skilimas atsirado ir dėl silpnų pamatų, nespręsta ir nenustatyta, ar tam galėjo turėti įtakos ir ar turėjo įtakos drenažo šulinio įrengimas, įrengtas rūsys ir pelėjimas šiuo ekspertizės aktu nustatytas nėra ir nebuvo spręstas klausimas, kiek tokiam sienos drėkimui turi įtakos kambarių šildymas ir vėdinimas, tad prašymas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovė Z. A. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus dėl susitarimo ir leidimo sujungti vieno namo balkoną su kito namo siena. Jokių rašytinių įrodymų dėl kaimynų susitarimo sujungti namus byloje nėra, nes jokie kaimynų susirinkimų protokolai nebuvo rašomi. Teismas nepagrįstai tvirtino, jog tarp visų namų savininkų buvo susitarimas dėl nuosavybės sujungimo, pakabinant balkonus į gretimą namą. Kaimyno A. P. iš(duomenys neskelbtini) namo parodymai paneigia tokio susitarimo buvimą tarp visų kaimynų. (duomenys neskelbtini) savininkas V. J. parodė, jog jo balkonas yra tik priglaustas prie gretimo namo, bet nieko nėra prikabinto. Todėl apylinkės teismo išvada, kad toje gatvėje visų namų balkonai yra pakabinti yra neparemta jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai savo išvadas grindžia liudininko Z. K. tvirtinimu, jog toks vieno namo balkono pakabinimas prie gretimo namo sienos yra neįmanomas be abiejų namų savininkų žinios. Šių namų projektų autorės K. J. parodymai taip pat yra niekuo nepagrįsti, todėl turėtų būti vertinami kritiškai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matosi, jog iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) sienos yra ištryškęs skiedinys, o atsakovės namo Nr. (duomenys neskelbtini) siena yra lygi, neaišku kuri sienos vieta, kokiame aukštyje. Tokie „įrodymai“ negali paneigti jos pateiktų dokumentų apie įsigytas statybines medžiagas ir statybos laiką, kuriuos teismas savo sprendime ignoravo. Apeliantės manymu, netinkamas įrodymų vertinimas buvo pagrindas priimti netinkamą I instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė O. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2008-12-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Tretysis asmuo J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti 2008-12-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą.

Tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2008-12-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str. 1d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, kolegija nenustatė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovė ir atsakovė yra gretimų individualių nuosavybės teise valdomų namų savininkės. Trečiaisiais asmenimis byloje yra patraukti šių savininkių sutuoktiniai, kurie šiais nuosavybės teise valdomais gretimais pastatais naudojasi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Tretysis asmuo- Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kaip bendrąją individualių namų Šiaulių mieste statybos priežiūrą vykdanti institucija byloje patraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu. Šiaulių miesto savivaldybės administracija apžiūrėjo abu pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2008-08-04 ir patikrinimo aktu konstatavo, kad apžiūrėjus namo (duomenys neskelbtini) sieną, kuri yra šalia gretimo namo Nr. (duomenys neskelbtini), naujų sienos kirtimų – nenustatyta.

Tiek ieškovės, tiek atsakovės nuosavybės teise valdomi pastatai yra vienas šalia kito ir randasi(duomenys neskelbtini). Abu pastatai yra statyti maždaug tuo pačiu laiku apie- 1980 metus. Ties ieškovės, tiek atsakovės pastatai yra pastatyti ant polių, nes pagrindinį grunto sluoksnį šiuose žemės sklypuose adresu: (duomenys neskelbtini) gatvės neporinių namo numerių visi namai yra - durpinio grunto. Visi (duomenys neskelbtini) neporiniai namai yra sugretinti vienas su kitu be skiriamosios žemės sklypo ribos. Apžiūrėjus namo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą yra konstrukcinis tarpas tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)- 0,4 cm dydžio. ( b.l.13). Apžiūrėjus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), projektą, konstrukcinio tarpo tarp namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)- nėra ( b.l. 73).

Ieškovė nurodė, jog apie 1990 metus viena jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), vieno kambario siena, kuri remiasi su gretimo namo (duomenys neskelbtini), atsakovės namo balkonu, pradėjo drėkti ir pelyti nuo kaimynų pusės. 2006-09-20 padarė šio kambario remontą. Remontą atliko R. N., kuriam už atliktą darbą sumokėjo 1454 Lt. 2007m. spalio 18d. aktu statinių ekspertizes atliekanti organizacija – UAB „ Pastatų konstrukcijos“ , apžiūrėję ieškovės pastatą, statinio dalinės ekspertizės aktu nustatė, jog gretimo namo Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra atsakovės namo pirmo ir antro aukštų balkonai galu yra atremti į ieškovės namo Nr. (duomenys neskelbtini) sieną. Atsakovės abu balkonai pailginti per namų konstrukcinio tarpo plotį. Balkonų gelžbetoninės plokštės galas įsileidęs į ieškovės namo Nr. (duomenys neskelbtini) sieną ir rėmimosi vietose dvi plytų eilės per balkonų plotį yra nuskeltos ir pastumtos į sienos vidų. Dėl tokio poveikio, suskilo po pirmo aukšto balkonu esanti ieškovės namo Nr. (duomenys neskelbtini) išorės namo sienos dalis, remianti šį balkoną. Suskilusios namo sienos išoriniame mūro sluoksnyje atsivėrė iki 2 mm pločio kiauryminis plyšys. Ieškovės namo išorinėje namo sienoje esantis plyšys tęsiasi vertikalia kryptimi nuo balkono iki namo pamato. Dėl atsiradusio plyšio susidaro šalčio tiltelis ir šaltuoju metų laiku ieškovės antro aukšto kambaryje ties namo Nr. (duomenys neskelbtini) balkonu drėksta siena. Tokie statinio pažeidimai yra konstatuoti statinio dalinės ekspertizės aktu(duomenys neskelbtini) ( b.l.14-15). Ieškovė nurodo, jog ji nedavė leidimo gretimo namo savininkei įleisti atsakovės namo balkono gelžbetonines sijas į jos namo sieną, todėl, atsakovė, atlikusi šį darbą savavališkai, privalo pašalinti padarytus jos nuosavybės teisių pažeidimus- pašalinti savo balkono įleistų plokščių galus taip, kad paliktų privalomas tarpas tarp jos ir atsakovės namo sienų ir atlyginti dėl tokių pažeidimų jos patirtą žalą, kuri susidarė dėl kambario sienos sudrėkimo ir pelijimo - atlikto remonto, ekspertizės atlikimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų kaštų.

Ieškovė, t.y. (duomenys neskelbtini) savininkė, 2008-04-11 padavė ieškinį į teismą, atsakove nurodžiusi gretimo namo (duomenys neskelbtini) savininkę, remiantis LR CK 4.93 str.2d., 4.98 str. , ir prašė:

įpareigoti atsakovę pašalinti iš namo(duomenys neskelbtini), sienos į šią sieną įleistų atsakovės dviejų balkonų plokščių galus, paliekant konstrukcinį tarpą tarp abiejų namų- 8 cm pirmame aukšte ir 6 cm antrame aukšte.2) priteisti iš atsakovės iš viso 2934 Lt turtinę žalą, kurią sudaro -1454 Lt kambario remonto išlaidos, žyminio mokesčio išlaidos, advokato atstovavimo išlaidos bei ekspertizės apmokėjimo kaštai- 1180 Lt;

Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinyje nurodytus reikalavimus dėl ieškovės turto sugadinimo defektų pašalinimo prašomu būdu ir dėl žalos atlyginimo, kurį sudarė kambario remonto kaštai – atmetė.

Dėl nuosavybės sujungimo ir LR CK 4.93 str. 2d.2p. taikymo.

I instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės ir atsakovės nuosavybių sujungimas, sujungiant šių namų balkonus buvo atliktas suderinus šį klausimą su projektų autore ir tik esant abiejų savininkų pritarimui dėl tokio sugretinimo- sujungimo konkliudentiniais veiksmais, todėl toks nuosavybių sujungimas yra padarytas ne prieš savininkų valią. Tokią išvadą teismas padarė ne vien pagal prieštaringus tuo klausimu susipykusių bylos šalių parodymus, bet pagal daugumos byloje surinktų įrodymų visumą – gretimų namų kaimynų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymus, kad buvo visų tos gatvės namų savininkų sutarimas taip sujungti ir sugretinti visų namų balkonus. Atsižvelgta į statybos priežiūros inspektoriaus Z. K. ir projekto autorės K. J. ( K. Š.) parodymus dėl visų šios gatvės namų savininkų pritarimo namų balkonų sugungimui, ką ji atliko atskirais projektiniais sprendimais ir su tokiais pakeitimais visi namai, tame tarpe ieškovės, bei atsakovės buvo priduoti valstybinei komisijai ir visi savininkai su tuo sutiko, kas jau įrodo jų pritarimą tokiam sujungimui. Toks namų sujungimas buvo naudojamas ir tinkamas šalims nuo 1980 metų, tai yra, nuo šių namų pastatymo ir tinkamas šalims iki pat 1990 metų. Tai rodo, jog 10 metų šalys tokį sujungimą toleravo, taip ir ieškovei , ir atsakovei buvo gerai, ir tai jau patvirtina I instancijos teismo išvadą, jog toks nuosavybių sujungimas nebuvo atliktas prieš savininkų valią.

Šie byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovės tvirtinimą, kad ji nedavė sutikimo atsakovės balkono atrėmimui į jos namo sieną, todėl tokie ieškovės ir jos sutuoktinio teiginiai pripažintini nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje surinktų kitų įrodymų visumai. ( LR CPK 185 str.).

Ieškinio reikalavimu ieškovė prašo pašalinti konstatuotus jos nuosavybės teisės pažeidimus, įpareigojant juos atlikti - gretimo namo savininką ir būtent nuosavybių atjungimo būdu- padarant konstrukcinį tarpą tarp balkonų. Savininkas turi teisę reikalauti pašalinti savo nuosavybės teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu ( LR CK 4.98 str.) Taigi, tokia reikalavimo teisė savininkui yra deleguota įstatymu, tačiau, ar yra tinkamai pasirinktas ir ieškovės prašomas pašalinimo būdas- padaryti nuosavybių atjungimą arba padaryti tarpą tarp sujungtų balkonų ir nurodžius tarpo dydį, kuris ieškovės projekte nurodytas kaip tarpas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų - ( b.l. 13), ir jokio tarpo nėra nurodyto pagal (duomenys neskelbtini) namo projektą( b.l. 73), tačiau jokiame konstrukciniame projekte nėra nurodytas kaip konstrukcinis tarpas tarp šių dviejų namų balkonų. Šių namų sujungimas su savininkų valia yra nustatytas projekto autorės K. J., Z. K., parodymais. Abu namai priduoti valstybinei komisijai ir pripažinti tinkamais. Tai jau patvirtina ir įrodo, jog toks namų sujungimas, kai vieno namo balkonas įremiamas į gretimo namo sieną, buvo su tų namų savininkų valia bei pritarimu. Konstatavus tokio sujungimo teisėtumą su savininkų valia ir juos naudojant tokiu būdu 10 metų, pripažintinas nepagrįstu vieno iš savininkų reikalavimas atlikti tokį atjungimą. Plytų pastūmimas išorinėje namo sienoje ir atsiradęs šalčio takelis žemyn nuo balkono į pamatus – tokie ieškovės namo vienos sienos, į kurią atremti atsakovės namo balkonai, - defektai yra konstatuoti dalinės ekspertizės aktu ( b.l. 14). Tačiau, tai yra dalinė ekspertizė, kuri netyrė ieškovės namo pamatų atsparumo būklės. Ir šiame akte yra paminėtas nevienodas šių gretimų namų nusėdimo lygis, nes abu namai yra pastatyti ant polių, o po jais - durpinis gruntas. Pagal projekto autorės K. J. parodymus- tai eksperimentiniai namai, kur balkonų projektinė dalis buvo atskirai keičiama ir koreguojama. Nėra kategoriškai nustatyta, kas konkrečiai sukėlė ieškovės išorinės vieno namo sienos defektus- nevienodas šių abiejų gretimų namų nusėdimas, ar pačios ieškovės namo per silpni pamatai, ar būtent kaimyno balkono gelžbetoninių plokščių galų pasislinkimas į sugretintą sieną. Yra išaiškinta, jog atsakovės 1 aukšto balkonas yra apsunkintas, šį balkoną aptvėrus mūro sienele ir jį įstiklinus ir tokiu būdu padarius lodžeriją. Yra Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005-06-28 reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal administracinės komisijos patikrinimo medžiagą, kur atsakovė yra įpareigota šiuo balkono apsunkinimus pašalinti- pareikalauta I aukšto balkono aptvėrimo mūro sienelė atlaisvinti nuo gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini) sienos. Tai, kolegijos nuomone, išspręstų ieškovės sienos spaudimo- deformacijos problemą, tačiau tai yra administracinių aktų vykdymo procedūra, kurią vykdyti gali reikalauti ieškovė administracinės teisenos tvarka ir tai nėra šio teisinio ginčo tiesioginiu objektu.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo gretimų namų savininkų atžvilgiu.

Kadangi byloje nėra nustatyti, nėra įrodyti atsakovės konkretūs neteisėti veiksmai, nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę žalos atlyginimo atsakomybę dėl reikalavimo atlyginti gretimo namo savininko vieno kambario remonto išlaidų kaštus. ( LR CK 6.248 str.). Šioje byloje žalos atlyginimą sudaro atlikto ieškovės kambario remonto kaštai -1454 Lt nustatyti R. N. parodymais, ir R. N. rašytiniu paaiškinimu( b.l.( b.l.19), o ekspertizės atlikimo ir kitos išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos, tačiau, nenustačius atsakovės konkrečių neteisėtų veiksmų, nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytos žalos, nėra pagrindo taikyti atsakovei materialinę atsakomybę- atlyginti gretino namo savininkės vieno kambario remonto kaštus. (LR CK 6.247str., 6.248 str.)

Pagal byloje surinktus įrodymus, kolegija daro išvadą, jog I instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje, pagal savo vidinį įsitikinimą atliko visos visumos byloje surinktų įrodymų įvertinimą, ir liudytojų A. P., V. J. įrodymai yra įvertinti juos gretinant su visais kitais įrodymais byloje.

Liudytojų K. J. ir Z. K. pateikti liudijimai yra aptarti teismo sprendime, yra įvertinti. Jie nėra prieštaringi, todėl teismas jais pagrįstai grindė savo išvadas. (LR CPK 185 str.). Foto nuotraukos, pateiktos atsakovės, nėra tiesioginiai įrodymai ir jomis nėra pagrįstos teismo visos išvados. Ieškinį įrodyti ir savo reikalavimus pagrįsti tinkamais, neginčijamais įrodymais, privalo pirmiausia pati ieškovė. Tokią įrodinėjimo pareigą šioje byloje įstatymas deleguoja ieškovei ( LR CPK 178 str.). Kolegija daro išvadą, jog pagal pareikštus reikalavimus ir ieškovės parinktą defektų šalinimo būdą, ieškovės ieškinys yra tinkamais, pagrįstais, neginčijamais įrodymais nepagrįstas ir neįrodytas. ( LR CPK 178 str.), todėl I instancijos teismas, savo išvadas grįsdamas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu, turėjo pagrindą tokių ieškovės reikalavimų netenkinti.

Kolegija daro išvadą, jog pagal apeliacinio skundo argumentus, kuriose nurodomas iš esmės tik netinkamas įrodymų įvertinimas, nėra pagrindo naikinti I instancijos teismo sprendimo, nes visuma bylos šalių įrodymų, kuriuos šalys pateikė šioje byloje, yra įvertinti teismo tinkamai, pagal LR CPK 185 str. nuostatas.

Šalys yra pensijinio amžiaus, socialiai remtini asmenys, todėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų kompensavimas lieka valstybei ( LR CPK 96 str. 4dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 360 str. 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 metų gruodžio 16 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Jolanta BadaugienėDanutė MatiukienėEgidijus Mockevičius