Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjai A. U. ir jos atstovei advokatei Astai Jakštienei, atsakovės atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. U. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad VšĮ „Ekoagros“ nustatė priešingai nei atsakovė, todėl atsakovės patikros rezultatai neteisingi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. birželio 2 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 17-1011720047-1 (toliau – 2017 m. Paraiška). 2017 m. spalio 16 d. Agentūroje buvo gautas pranešimas dėl valdos perdavimo (reg. Nr. BR5.2-14069), kuriame nurodyta, kad pareiškėja perima iš MB „Mano žemės“ valdą Nr. 1012206661, todėl toliau minėtos bendrovės deklaruoti laukai yra įvardijami kaip deklaruoti pareiškėjos. Po atlikto valdos perdavimo pareiškėjos 2017 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai, todėl 2018 m. kovo 15 d. sprendimas „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-2551056 yra laikomas negaliojančiu. Įvertinus 2017 m. Paraiškoje deklaruotus duomenis, skundžiamu Sprendimu pareiškėjai yra apskaičiuota 121 606,24 Eur paramos suma.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Agentūra priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai yra apskaičiuota 121 606,24 Eur paramos suma.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja: Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija; toliau – Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ Įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija; toliau – MPŪV taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 3D-209 redakcija; toliau – EKO taisyklės), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549) (toliau – Reglamentas Nr. 1306/2013) ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48) (toliau – Reglamentas Nr. 640/2014).

Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d.–2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo atlikta Pirmoji patikra (ataskaita Nr. 17-1011720047-D4-1). Apie Pirmos patikros metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 39951. Prie jo buvo pridėta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros vietoje ataskaitos Nr. 17-1011720047-D4-1 kopija (toliau – Ataskaita Nr. 1). Pirmos patikros vietoje metu nustatyta, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 8.5 papunktyje nurodyto kriterijaus – „soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“ – šiuose laukuose: KŽS Nr. 019476-9223 esančiame lauke Nr. A2, kuriame deklaruotas 1,81 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 013474-7601 esančiame lauke Nr. A1, kuriame deklaruotas 1,23 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004513-0582 esančiame lauke Nr. A1, kuriame deklaruotas 1,62 ha ŠAU plotas, o KŽS Nr. 013519-6535 esančiame lauke Nr. A2, kuriame deklaruotas 1,08 ha ŠAU plotas, nebuvo laikomasi Taisyklių 8.3–8.5. papunkčiuose nustatytų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų.

2017 m. rugsėjo 20 d.–rugsėjo 22 d. atlikta Antroji patikra vietoje (ataskaita Nr. 17-1011720047-D4-3). Apie Antros patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 40705. Prie pranešimo buvo pridėta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros vietoje ataskaitos 17-1011720047-D4-3 kopija (toliau – Ataskaita Nr. 2). Atsakovė Antros patikros vietoje metu nustatė, kad KŽS Nr. 006494-0190 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,15 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, faktinis plotas yra 0,29 ha.

2017 m. spalio 19 d. atlikta patikra vietoje (ataskaita Nr. 17-1011720047-D4-5). Apie Trečios patikros vietoje rezultatus buvo paskelbta Portale (Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita Nr. 17-1011720047-D4-5) (toliau – Ataskaita Nr. 3)). Trečios patikros metu buvo nustatytas Taisyklių 8.5 papunktyje nurodyto kriterijaus nesilaikymas – „soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“ – šiuose laukuose: KŽS Nr. 003481-7035 esančiame lauke Nr. 3, kuriame deklaruotas 0,79 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004481-7455 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,69 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 003481-7035 esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 0,32 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 002479-5971 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 12,13 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004480-5844 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,52 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004479-6477 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,79 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004481-7455 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,54 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 005484-5794 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,70 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 003481-7035 esančiame lauke Nr. 7, kuriame deklaruotas 6,02 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 003481-7035 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,65 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004479-6477 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,25 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 003492-9556 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,08 ha ŠAU plotas; KŽS Nr. 004480-8030 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,26 ha ŠAU plotas.

Paminėtina, kad tiek pareiškėja, tiek atsakovė neginčija aplinkybės, kad iš viso buvo atliktos 6 pareiškėjos laukų patikros, tačiau šiam ginčui aktualios tik anksčiau paminėtos 3 patikros, nes kitų patikrų pareiškėja neginčija.

Taisyklių III skyriaus pirmajame skirsnyje numatyti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai, kurių pateikusiems paraišką privalu laikytis. Pagal Taisyklių 8.3–8.5 papunkčius pievų laukuose, taip pat sodų ir uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių; sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (klasifikatoriaus kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, AKT, RŠT), nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.; soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas.

Agentūra Sprendimu konstatavo, kad minėtų Taisyklių reikalavimų ir tinkamumo kriterijų pareiškėja nesilaikė, todėl jai buvo pritaikytos sankcijos. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros padarytos išvadomis, teigia, kad atlikus Antrą ir Trečią patikras, jų rezultatai skiriasi, nors Antros patikros metu buvo tikrinami tie patys laukai ir tik viename laike Nr. 006494-0190 rastas lauko ploto trūkumas.

Byloje nustatyta, kad Antros patikros metu buvo nustatytas pažeidimas KŽS Nr. 006494-0190 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,15 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, faktinis plotas yra 0,29 ha. Tai, kad buvo nustatyti neatitikimai patvirtina Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros vietoje ataskaitos Nr. 17-1011720047-D4-3. Atsakovė tvirtina, kad šios patikros metu buvo tikrinamas deklaruoto ir faktinio ploto skirtumas pareiškėjos laukuose. Trečios patikros metu buvo tikrinamas deklaruoto pasėlio atitiktis nustatytiems kriterijams. Taigi teismas sutinka su atsakove, kad iš esmės Antros ir Trečios patikrų metu buvo tikrinami skirtingi kriterijai, todėl pareiškėjos išvada, kad Antros ir Trečios patikros rezultatai skiriasi, nors Antros patikros metu buvo tikrinami tie patys laukai, yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška. Kaip minėta, pirmuoju atveju buvo tikrinama deklaruoto ploto atitiktis faktiniam plotui, o antruoju atveju – deklaruoto pasėlio atitiktis reikalavimams, taigi Antros ir Trečios patikros rezultatai (duomenys) negali būti tapatūs.

Pareiškėja neteisi, kad Antroji patikra vietoje buvo pozityvi jos atžvilgiu. Kaip matyti, Ataskaitoje Nr. 2 20 lape nurodyta, kad Antroji patikra vietoje nėra pozityvi, pastabose nurodytas nustatytas pažeidimas – ploto trūkumas pareiškėjos deklaruotame plote. Tas pats pasakytina ir apie Trečiąją patikrą. Ataskaitos Nr. 3 11 lape nurodoma, kad patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu nėra pozityvus, taip pat nurodoma žiūrėti į pastabas, kuriose išdėstyti visi pareiškėjos deklaruotuose plotuose nustatyti pažeidimai, pateikiamos fotonuotraukos, kurių apačioje nurodyta, koks pažeidimas nustatytas. Pareiškėjai šis faktas buvo žinomas, kreipiantis į teismą, nes pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė skundą „Dėl Kokybės skyriaus patikros rezultatų“ (reg. Nr. BR7-214), kuriuo skundė Ataskaitą Nr. 3.

Taip pat pareiškėja teigia, kad laukuose šaltalankių sodinukai nebuvo išnykę (rasta dalis gyvybingų šaltalankių).

Taisyklių 33 numato, kad nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki liepos 31 d. pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanas, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanas), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanos), būtų priskiriamas tai pačiai klasifikatoriaus pasėlių grupei ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimus.

Atsakovė nagrinėjamu atveju nustatė, jog pareiškėja nesilaikė reikalavimo išlaikyti visame laukų plote deklaruoto pasėlio (šaltalankių) ir užtikrinti, kad patikrinimo vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų 2017 m. Paraiškoje laukuose deklaruotą pasėlį. Tokią faktinę aplinkybę atsakovė nustatė, kai tikrintojas, vadovaudamasis kartu su 2017 m. Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, konstatavo, jog visame laukų plote yra išnykę šaltalankių sodinukai. Teismas tokią atsakovės išvadą laiko pagrįsta. Tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti pareiškėjos laukų faktinė būklė. Fotonuotraukose taip pat jų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjos žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenis. Nors pareiškėja ginčija šias nuotraukas, tačiau teismui nėra jokio pagrindo abejoti atsakovės darytomis nuotraukomis ir tinkamu tikrintų laukų fiksavimu. Iš jų aiškiai matyti, kad šaltalankiai yra išnykę visame plote, laukuose matyti sustabarėjusios piktžolės bei tai, kad laukai nebuvo sutvarkyti (tarpueiliai nenušienauti, apleisti). Teismui nėra pagrindo abejoti atsakovės pateikta informacija. Pareiškėjos argumentai, kad nudžiūvusius šaltalankių sodinukus ji išrovė ir sudėjo į krūvas šalia laukų, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Taip pat pareiškėja teigia, kad tai, jog šaltalankių sodinukai nebuvo išnykę, įrodo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 182-17-102 buvo pasirinkti tik pavieniai prigiję šaltalankiai. Minėtame protokole antstolis konstatavo, kad pasirinktinai buvo užfiksuoti pavieniai prigiję šaltalankiai, taigi tokia išvada dar kartą įrodo, kad deklaruotas pasėlis negalėjo būti randamas visame deklaruotame plote, o randami tik pavieniai šaltalankių krūmai. Pareiškėja taip pat teisinasi, kad šaltalankių sodininkai neprigijo dėl blogų oro sąlygų (per didelio kritulių kiekio), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja apie nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių atsiradimą atsakovei nepranešė, nors 2017 m. Paraiškoje įsipareigojo tai padaryti per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Pareiškėjos į bylą pateiktas susirašinėjimas su Agentūra nepatvirtina, kad pareiškėja Agentūrai būtų pateikusi įrodymus, kurie patvirtintų minėtas aplinkybes.

Pareiškėjos teigimu, patikrų metu turėjo būti skaičiuojamas ir vertinamas bendras neatitikčių plotas lauke. Vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, sodų ir uogynų plotai laikomi neatitinkančiais reikalavimų, kaip numatyta taisyklių 8.6 papunktyje, jeigu deklaruojamose laukuose nepašalinti negyvi vaismedžiai ir (arba) vaiskrūmiai ar jų liekanos. Laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra nepašalintų negyvų vaismedžių ir (arba) vaiskrūmių, jeigu tokius vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius galima priskirti prie grupių (trijų ir daugiau vienetų, esančių greta vienas kito). Būtina išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke. Jeigu nustatoma neatitiktis, laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip numatyta taisyklių 7.13 papunktyje. Pareiškėja paminėtą Taisyklių nuostatą interpretuoja savaip, tačiau tai dar nereiškia, kad atsakovė netinkamai taikė Taisyklių 14 punktą. Iš šios Taisyklių nuostatos akivaizdu, kad nustačius neatitiktį, yra laikoma (konstatuojama), kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai ir dėl to gali būti pritaikytos sankcijos.

Pareiškėja teigia, kad ginčijamas Sprendimas pripažintinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

Įvertinęs skundžiamo akto turinį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Pareiškėjos laukuose nustatyti pažeidimai atsakovės buvo įvertinti tinkamai. Skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis patikrų ataskaitomis, kurios, kaip minėta, nėra prieštaraujančios vieną kitai, yra galiojančios ir pagrįstos. Taigi nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų – jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjai išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo (patvirtintas parašu), todėl skundžiamas Sprendimas atitinka anksčiau paminėtus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Tai, kad pareiškėjos netenkina atsakovės padaryta išvada dėl jai pritaikytos paramos sumos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės yra neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų jo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėja išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Reikalavimas įpareigoti atsakovę paraišką vertinti pakartotinai yra išvestinis iš pirmojo, kuris netenkinamas, netenkinus pagrindinio reikalavimo.

Pareiškėjos skunde taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.