Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2026-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-331-1031/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-09
Bylos Nr.
e2-331-1031/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05674-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
R. J., notarui G
Kategorijos
  • 2.1.2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-331-1031/2026Proceso Nr. 2-70-3-05674-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 2.5.4.8.; 2.5.4.10.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 9 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant A. A.,

dalyvaujant ieškovei G. K., ieškovės atstovei advokatei A. M., atsakovei R. Š., jos atstovei advokatei S. B., nedalyvaujant tretiesiems asmenims R. J. ir notarui G. B. bei notarui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei R. Š. dėl palikimo priėmimo teisėtumo bei paveldėjimo teisės ginčijimo, testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje R. J. bei notarai G. B. ir D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį atsakovei, kuriuo prašo pripažinti palikėjos R. Š. testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. atsakovės R. Š. naudai, negaliojančiu. Ieškovė, būdama palikėjos seserimi ir įpėdine pagal įstatymą, turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei kito įpėdinio – atsakovės – turimą paveldėjimo teisės liudijimą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, ji ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė yra palikėjos R. Š. sesuo. Su seserimi santykiai visada buvo geri. Po sesers mirties iš notaro biuro ieškovė sužinojusi, kad sesuo surašė testamentą ne ieškovei, t.y. seseriai, o atsakovei. Tai sukėlė ieškovei šoką, nes pas ją gyvenusi sesė tikino, jog pinigai bus palikti ieškovei ir sesuo niekada nebuvo minėjusi apie testamento sudarymą. Palikėja džiaugėsi, kad 2024 m. rudenį atvykusi pas seserį į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) miesto, nes pabėgusi nuo atsakovės, džiaugėsi ir tuo, kad testamentas nebegaliojantis, nes ji pardavė turėtą turtą – butą.

Ieškovė reiškia ieškinį dviem alternatyviais pagrindais - CK 1.90 straipsnio pagrindu ir 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovės vertinimu, atsakovė ir jos draugas R. apgaule, pasinaudoję sesers silpna sveikata, įtikino R. Š. parašyti testamentą jų naudai. Pirmą kartą testamentas buvo sudarytas R. naudai, jis buvo testatorės auklėtinis, o vėliau testamentas pakeistas ir surašytas atsakovės naudai. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovė apgaulės būdu įkalbėjo palikėją perrašyti butą jiems paveldėjimo būdu ir seserį apgavo nurodant paveldėtoja atsakovę.

Ieškovė akcentavo, kad jos sesuo, būdama gyva, vertino R. neigiamai. (duomenys neskelbtini) pabaigoje palikėja paskambino ieškovei ir išreiškė norą atvykti gyventi pas ieškovę į (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad jaučiasi nesaugi. (duomenys neskelbtini) d. palikėja atvyko gyventi pas ieškovę. Tuo metu jos butas jau buvo parduotas, o gautos lėšos buvo laikomos palikėjos banko sąskaitoje. Ieškovės teigimu, palikėja buvo kelis kartus vežama pas notarą sudaryti testamentą, tačiau sesuo pati klaidingai manė, kad pardavus butą testamentas nebegalioja, nes nebeliko konkretaus paveldimo turto. Ieškovė vertino, kad atsakovė ir buvęs sugyventinis R. apgaulės būdu išviliojo iš jos sesers jos turtą pinigais, įtikinę testamente įrašyti „visą turtą“. Be to, tarp palikėjos asmeninių daiktų jokio testamento egzemplioriaus rasta nebuvo, kas, ieškovės manymu, patvirtina aplinkybę, jog dokumentas buvo nuslėptas siekiant, kad palikėja negalėtų suvokti atsakovės tikrųjų ketinimų.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad testatorė R. Š. (duomenys neskelbtini) d. sudarydama ir pasirašydama notariškai patvirtintą testamentą buvo tokios psichinės būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Atsakovė paaiškino, kad su testatore R. Š. susipažino 2019 m. vasarą, kai jas supažindino atsakovės draugas R. A.. R. A. užaugo (duomenys neskelbtini), kuriuose ir dirbo pati R. Š.. Tarp atsakovės ir testatorės palaipsniui užsimezgė draugiški santykiai. R. Š. buvo šilta, bendraujanti ir draugiška moteris. Iš pačios testatorės atsakovė sužinojo apie prastėjančią jos fizinę sveikatą bei apie norą šalia turėti žmogų, kuris galėtų ja pasirūpinti: nuvežti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nupirkti maisto ir vaistų, prižiūrėti jos šunelį, ateiti į namus pabendrauti. Testatorė taip pat minėjo, kad neturi vaikų, jos vyras yra miręs, o jo kapą reikia prižiūrėti (duomenys neskelbtini) kapinėse. R. Š. atsakovei buvo nurodžiusi, kad iš pradžių tokios pagalbos tikėjosi iš R., tačiau šiam pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu testatorė juo nusivylė ir palikimo palikti jam nebenorinti.

Atsakovė akcentavo ir tai, kad testatorė jai buvo nurodžiusi, jog ji turinti dvi seseris G. ir R., gyvenančias (duomenys neskelbtini), tačiau jos neturinčios galimybių ar noro testatore rūpintis bei ją slaugyti, jeigu to prireiktų. Atsakovė akcentavo, kad nuo 2020 metų tarp atsakovės ir testatorės susiklostė artimi, šilti ir nuoširdūs tarpusavio santykiai. Atsakovė sąžiningai ir nuosekliai rūpinosi testatore: bendravo su ja, lankė, prireikus slaugė, prižiūrėjo jos šunelį, tvarkė R. Š. artimųjų kapus, atveždavo testatorei kapų nuotraukas. Taip pat pirkdavo vaistus bei maistą, savo automobiliu veždavo testatorę pas gydytojus, lankė ją ligoninėje. Testatorės prašymu atsakovė dažnai atvykdavo į jos namus, kur jos kartu leisdavo laiką.

Atsakovės vertinimu, (duomenys neskelbtini) d. sudarytu testamentu buvo išreikšta tikroji testatorės R. Š. valia – sąmoningas ir apgalvotas sprendimas visą mirties dieną turimą turtą palikti būtent atsakovei. Ieškovė tuo metu su testatore nebendravo, ja nesirūpino ir gyveno kitame mieste – (duomenys neskelbtini). Todėl pagalbos ir kasdienės priežiūros testatorė kreipėsi į atsakovę. Atsakovė pabrėžė, kad jų tarpusavio santykiai laikui bėgant tapo artimi ir pagrįsti pasitikėjimu bei nuoširdžia draugyste. Testatorės sprendimas sudaryti ginčijamą testamentą nebuvo spontaniškas – jis formavosi palaipsniui, nuosekliai ir sąmoningai. Atsakovės teigimu, vien tai, kad toks testatorės sprendimas yra nepriimtinas ieškovei, savaime nėra ir negali būti pagrindas pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu.

Tretieji asmenys byloje R. J. bei notarai G. B. ir D. J. atsiliepimo į ieškinį neteikė bei teismo posėdyje nedalyvavo. Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. J. išreikalautas testatorės R. Š. (duomenys neskelbtini) d. sudarytas oficialus testamentas, testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčijamas (duomenys neskelbtini) d. sudarytas oficialus testamentas, testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro G. B. išreikalauta R. Š. paveldėjimo byla.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovė yra R. Š. sesuo ir būtų ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą nesant testamento. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste ir jame gyveno testamento sudarymo metu, testatorė R. Š. gyveno (duomenys neskelbtini). R. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (failas 1, puslapis 15, 28).

2025 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl galimų nusikalstamų veikų, kad R. Š. ir R. A. apgaule įtikino R. Š. sudaryti testamentą jų naudai (failas 1, puslapiai 16-21). Ikiteisminio tyrimo procesai pradėti nebuvo.

(duomenys neskelbtini) d. R. Š. sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. J., kuriuo jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus, piniginius indėlius sąskaitose, vertybinius popierius, bet kokias turtines ir asmenines neturtines teises bei visą kitą turtą paliko R. A.. Šis testamentas buvo panaikintas sudarant naują testamentą (duomenys neskelbtini) d. (failas 1, puslapis 115). Šiuo sudarytu ir šioje byloje ginčijamu testamentu, kurį tvirtino (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras D. J., (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), testatorė R. Š. jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų (įskaitant, bet neapsiribojant, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus, piniginius indėlius sąskaitose, vertybinius popierius, bet kokias turtines ir asmenines neturtines teises) paliko atsakovei R. Š. (failas 1, puslapis 116). Testamentą pasirašė pati testatorė R. Š., ranka įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama. Pasirašydama testamente testatorė patvirtino, kad testamentas jai buvo perskaitytas, jo turinys suprastas ir atitinka jos tikrąją valią. (duomenys neskelbtini) d. atsakovė R. Š. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro G. B. biure priėmė palikimą pagal testamentą. Palikimą sudarė piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose bei kitas turtas (failas 1, puslapiai 108-109).

Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) d. mirusi jos sesuo R. Š. ginčijamą testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. ir patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. J., pasirašė ne savo valia. Ji buvo apgauta atsakovės. Ginčijamas testamentas neatitinka testatorės tikrosios valios, todėl yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašė pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu dviem savarankiškais ir alternatyviais sandorių negaliojimo pagrindais. Pirma - ieškovės vertinimu, jos sesuo testamento sudarymo metu iš esmės suklydo, nes pardavusi butą, galvojo, kad neliko turto, kurį galima paveldėti (CK 1.90 straipsnis). Antra – testamentas, ieškovės vertinimu, pripažintinas negaliojančiu ir todėl, kad testatorė buvo apgauta, nes atsakovė vežė testatorę pas notarą kelis kartus, apgaulės būdu įkalbėjo testatorę surašyti testamentą (CK 1.91 straipsnis).

Teismas nagrinėjamo ieškinio kontekste pažymi, kad testamentas kaip sandoris civilinėje teisėje iš esmės turi kelis tokiam sandoriui būdingus požymius. Testamentas yra vienašalis sandoris, taip pat jis yra sąlyginis sandoris. Sandorio vienašališkumas reiškia, kad testamentui sudaryti reikalinga tik vieno asmens (testatoriaus) valia. Jis savo valią išreiškia jos su jokiais kitais asmenimis nederindamas. Sandorio sąlygiškumas reiškia, kad testamentas kaip civilinis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina civilines teises ar pareigas tik jeigu kiti asmenys (įpėdiniai) paveldėjimą priima. Todėl testamentui yra keliamas testamentinio veiksnumo reikalavimas (CK 5.15 straipsnis). Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu sandoriu negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis).

Nors bylą nagrinėjant 2026 m. sausio 20 d. teismo posėdyje ieškovė pradžioje nesuprato kokį sesers sudarytą testamentą ji ginčijanti ir svarstė, kad jeigu testamentas būtų sudarytas R. Š. naudai, o ne R. naudai, ji su tokiu testamentu būtų sutikusi, visgi teismui atkreipus dėmesį, kad galiojančiame testamente įpėdinė esanti atsakovė, ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu pastarąjį testamentą.

Ieškovė prašė testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytą dėl suklydimo. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Ši norma aiškinama, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs.

Pagal kasacinio teismo praktiką, ginčijant testamentą CK 1.90 ar 1.91 straipsnių pagrindu, įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, kuris privalo pateikti pakankamus ir patikimus įrodymus, patvirtinančius, jog testatorės valia buvo suformuota ne laisvai, o dėl apgaulės ar pasinaudojimo jos silpna būsena. Vien subjektyvūs ieškovo įsitikinimai, prielaidos ar nepasitenkinimas testatoriaus pasirinkimu nėra laikomi pakankamu pagrindu testamentui pripažinti negaliojančiu.

Taigi, tiek suklydimo, tiek apgaulės pagrindas sandorį nuginčyti yra sandorį sudarančio asmens valios defektas. Suklydimo atveju valios ydingumas kyla iš paties asmens sąmonės – jis netinkamai supranta, vertina ir interpretuoja aplinkybes ar siekiamas pasekmes. Kitų asmenų įtakos jo sąmonei nėra. Apgaulės gi atveju, kitų asmenų įtaka sąmonei ir priimamam sprendimui yra esminė, šie asmenys pateikia tokią informaciją, kad asmuo suklaidinamas priimti konkretų sprendimą.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad testatorė R. Š. 2021 m. lapkričio 11 d. sudarydama testamentą būtų buvusi tokios psichinės ar fizinės būklės, kuri trukdytų jai suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testamentas buvo sudarytas notarine forma, o notaras D. J. abu kartus tvirtinant testatorės testamentą, įsitikino testatorės veiksnumu ir jos gebėjimu išreikšti savo tikrąją valią. Nors R. Š. fizinė sveikatos būklė buvo silpna, jos psichinė sveikatos būklė buvo tokia, kad ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir savarankiškai priimti sprendimus. Tai teismo posėdžio metu patvirtina tiek abiejų šalių paaiškinimai, tiek apklaustų liudytojų parodymai.

Nors ieškovė prašo testamentą pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo, tačiau nenurodo, dėl kokių esminių aplinkybių jos sesuo, sudarydama testamentą, galėjo suklysti. Byloje nustatyta, kad testatorė gyveno (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir atsakovė, o ieškovė visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudarytu R. Š. testamentu visas turtas buvo paliktas R. A.. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad testatorė vaikų neturėjo, dirbo globos namuose, kur susipažino su R., laikė jį savo vaiku ir dėl šios priežasties visą savo turtą paliko jam. Vėliau paaiškėjo, kad R. piktnaudžiavo alkoholiu, kas testatorei labai nepatiko, todėl ji sudarė naują testamentą. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, ji testatorę pažinojo nuo 2019 m., artimai bendravo su R., tačiau šiam nesirūpinant testatore, sergančia onkologine liga, atsakovė, gyvenusi tame pačiame mieste, ėmė ja rūpintis – pirko maisto prekes, vaistus, rūpinosi testatorės šuniuku ir kapaviete. Iš byloje esančio 2022 m.- 2024 m. susirašinėjimo Messenger programėle, nuotraukų matyti, kad tarp atsakovės ir testatorės santykiai buvo šilti ir artimi (failas, puslapiai 96-104). Testatorė kreipdavosi į atsakovę prašydama nupirkti vaistų, maisto, pasirūpinti augintiniu ir kapaviete, o atsakovei nuolat reiškė dėkingumą už suteiktą pagalbą. Todėl logiška, kad pašlijus santykiams su R., testatorė savo turtą testamentu ketino palikti tam, kas ją globos, ja pasirūpins, o tuo metu ja rūpinosi atsakovė, tai atsakovę ir nurodė kaip asmenį, kuriai paliks turtą. Taigi, testatorė dėl jokių esminių aplinkybių nesuklydo, kas ją prižiūrėjo ir jai padėjo, tam ir testamentu buvo paliktas turtas. Kadangi iki pat testatorės išvažiavimo į (duomenys neskelbtini), ja rūpinosi atsakovė, todėl atsakovei ir buvo paliktas turtas. Be to, (duomenys neskelbtini) sudarytame testamente aiškiai nurodyta, kad testatorė palieka visą jai priklausantį turtą, iš ko jis besusidėtų, įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus bei piniginius indėlius banko sąskaitose, todėl ji aiškiai išreiškė valią palikti atsakovei ir pinigines lėšas. Testatorė jau po ginčijamo testamento sudarymo 2021 m. pardavė turėtą butą, o už jį gauti pinigai buvo pervesti į jos banko sąskaitą, tačiau ji savo sprendimo nekeitė ir testamento turinio nepakeitė.

Ieškovė vertina, kad jos sesuo galėjo suklysti vertindama tai, kad butą pardavus atsakovei pagal testamentą joks turtas nepriklausytų. Teismas pažymi, kad tokiai išvadai nėra jokio pagrindo. Testamentas sudarytas visą turtą palikti atsakovei iš ko jis besusidarytų. Tai, kad po testamento sudarymo testatorė butą pardavė, tai savaime nelaikytina jos klydimu, nes šiuo atveju iš esmės niekas nepasikeitė, o tik viena turto forma (nekilnojamas daiktas) buvo konvertuotas į kitą turto formą – gautus pinigus sąskaitoje. Testatorė turėjo testamento naikinimo patirties ir, teismo vertinimu, negalėjo nesuprasti, kad po pardavimo sandorio pinigai tampa paveldėjimo objektu. Testamente nėra nurodomas konkretus turtas – butas, priešingai, nurodomas visas turtas iš ko jis besusidarytų. Teismo vertinimu, testatorė suprato, kokias juridines pasekmes sukels testamentas, norėjo sudaryti testamentą, o ne kitokį sandorį, ir jį sudarė būtent atsakovės, o ne kito asmens, naudai. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog sudarydama testamentą R. Š. suklydo, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ji suklydo ir to neįrodė, o tai lemia išvadą, kad sudarant (duomenys neskelbtini) d. testamentą buvo išreikšta tikroji testatorės valia, ji niekaip nebuvo paveikta, testatorė dėl esminių aplinkybių nesuklydo, dėl ko ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu atmestinas, kaip neįrodytas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Todėl, kai byloje nėra nustatoma jokių tyčinių nesąžiningų sandorio šalies veiksmų, nėra nustatoma apgaulingų veiksmų – ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį atmestinas.

Ieškovė testamentą prašė pripažinti negaliojančiu, tačiau konkrečių atsakovės veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip veikimas apgaulės būdu, neįrodė ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė vežė testatorę pas notarą, kad įtikinėjo surašyti tokio turinio testamentą, negalima vertinti kaip atsakovės veiksmų nesąžiningumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai baudžiamajame procese jau yra vertinę ieškovės teiginius dėl galimos apgaulės. 2025 m. gegužės 15 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o šis sprendimas buvo patikrintas ir paliktas galioti tiek Klaipėdos apylinkės teismo, tiek Klaipėdos apygardos teismo nutartimis. Šiose nutartyse konstatuota, kad nėra duomenų, jog atsakovė ar tretieji asmenys apgaule būtų įtikinę R. Š. sudaryti testamentą jų naudai.

Nors baudžiamojo proceso sprendimai savaime neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, tačiau jie vertintini kaip papildomi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad objektyvių apgaulės požymių nenustatyta.

Kaip teismas pažymėjo, nei prašymas sudaryti testamentą, nei nuvežimas pas notarą savaime nėra apgaulės požymiai CK 1.91 straipsnio prasme. Apgaulė yra konkretūs neteisėti ir priešingi teisei veiksmai, kuriais siekiama paveikti testatoriaus valią. Teismo įsitikinimu, šioje byloje ieškovė tokių konkrečių veiksmų ne tik neįrodė, tačiau jų net nenurodė.

Teismas taip pat pažymi, kad CK normos nenumato pareigos testatoriui palikti turtą įpėdiniams pagal įstatymą. Testatorius turi teisę laisvai pasirinkti asmenį, kuriam paliks savo turtą, nepriklausomai nuo giminystės ryšių ar kitų asmenų lūkesčių. Todėl aplinkybė, jog ieškovė nesutinka su testatorės pasirinkimu ar jį vertina kaip neteisingą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Tai, kad ieškovė įsitikinusi, jog turtas turėjo būti paliktas kitaip, tai, kad ieškovė vertina, jog toks palikimo būdas yra nesąžiningas jos atžvilgiu, tai, kad ieškovei nepriimtina, jog turtas buvo paliktas jokios giminystės santykio neturinčiam asmeniui, teismo įsitikinimu šio ieškinio nedaro nei teisėtu, nei pagrįstu.

Teismas, vertindamas prieš tai aptartas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, ieškinio dėl (duomenys neskelbtini) d. testamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. J., pripažinimo negaliojančiu CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindu netenkina, nes teismas nenustatė jokio testatorės valios ydingumo dėl jos suklydimo ar apgaulės, todėl teismas ieškovės ieškinį atmeta ir išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinys yra atmestas visiškai, todėl atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1800,00 Eur atstovavimo išlaidų (failas 1, puslapiai 57, 74-75, 171-173, 195-197). Teismas, vertindamas, kad ieškovės ieškinys atmestas visiškai, sprendžia minėtas atstovavimo išlaidas priteisti atsakovės naudai iš ieškovės.

Teismas patyrė 26,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, yra priteistina 26,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės G. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas 1800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) atstovavimo išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,58 Eur (dvidešimt šešių eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Ernestas Šukys