Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-512 „Dėl nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“, asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 5 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko – 2025 m. vasario 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. birželio 20 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. LK-N-512 „Dėl nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsniu, A. R. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas, Komisijos Nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris reiškia, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta.

Teismas, susipažinęs su Komisijos pateikta nuteistojo asmens byla, nustatė, kad A. R. yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dėl to konstatuotina, kad nuteistasis formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Teismas pabrėžia, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialus pagrindas. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jo dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau gali taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš nuteistojo asmens bylos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1586 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad A. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė būdamas 17 metų, yra atlikęs 6 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo – padarymą, nusikalstamą veiką įvykdę sulaukęs 65 metų amžiaus, taip pat nusikaltimas įvykdytas būnant apsvaigus nuo alkoholio (nustatyta 2,89 prom.). Nuteistasis savo kaltės tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek Socialinio tyrimo metu nepripažino – teigė, kad įvykio metu buvo nusikaltimo vietoje, kartą spyrė nukentėjusiajam, tačiau, jog nužudė – kaltę neigė. Nuteistasis A. R. nedirbantis, nustatytas ribotas dalyvumo lygis – 55%. Nuteistasis vykdė jam paskirtas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose. A. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo skatintas vieną kartą, nebaustas, nuo 2024 m. sausio 22 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2024 m. vasario mėnesio išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms jo pasirinktu gyventi adresu. Bausmės vykdymo metu neužfiksuota alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo atvejų. Nustatytų taisyklių ir įsipareigojimų pažeidimų nenustatyta. 2022 m. sausio 7 d. atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu A. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2025 m. gegužės 21 d. buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – būdingas smurtinių nusikaltimų modelis; dvylika dinaminių veiksnių – 1) oficialios darbinės patirties stygius; 2) neigiama nuostata į darbą; 3) prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų ieškinių; 4) smurtinis elgesys esant apsvaigus nuo alkoholio; 5) nesugebėjimas priimti savęs, vykdančio nusikaltimus asmens pozicijos, jo ignoravimas; 6) impulsyvumas; 7) agresyvumas; 8) nesugebėjimas atpažinti problemų; 9) nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; 10) nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; 11) neturėjimas ateities tikslų; 12) sunkumai suprantant kitų požiūrį; bei du apsauginiai veiksniai – 1) formaliai patvirtino savo gyvenamąją vietą po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos; 2) teigiami bei palaikantys ryšiai su artimaisiais.

Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, detaliai išdėstytas tiek Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, sutinka, kad jos teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo jo korekciją tinkama linkme. Tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Už tai nuteistieji yra skatinami, kaip ir šiuo atveju – A. R. yra išleidžiama trumpalaikėms išvykoms į namus, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad A. R. buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę neigė tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, o paskirtos laisvės atėmimo neatliktos bausmės dalis yra gana didelė – virš 4 metų. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog A. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,89 prom.), Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo dabartinis nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai susijęs su alkoholinių gėrimų vartojimu, bausmės vykdymo metu nuteistasis dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis bei įgauti žinių apie priklausomybių ligas, tačiau bausmės vykdymo metu nuteistasis neigė esantis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir tolimesnėse alkoholizmo prevencijos programose nedalyvavo. Pažymėtina, kad asmuo yra nuteistas už smurtinį nusikaltimą (nužudymą), ši aplinkybė yra nustatyta kaip statinis kriminogeninis veiksnys – būdingas smurtinių nusikaltimų modelis; nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ši aplinkybė nustatyta kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys – smurtinis elgesys esant apsvaigus nuo alkoholio. Be to, nors A. R. yra nustatyti du apsauginiai veiksniai, tačiau šie veiksniai egzistavo ir iki nusikalstamos veikos įvykdymo, tačiau nuo to neapsaugojo.

Teismas pažymi, kad nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau, kaip jau minėta, bausmės tikslų įgyvendinimas pasireiškia, be kita ko, teisingumo principo įgyvendinimu. A. R. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, kas savaime parodo didesnį jo pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų jo padarytai nusikalstamai veikai adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę bei koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą.

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos Nutarimas taikyti A. R. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Teismo vertinimu, Nuteistasis turėtų toliau nuosekliai vykdyti jam nustatytus įpareigojimus, keisti savo elgesį teigiama linkme, laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą tenkinti.

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. LK-N-512 „Dėl nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.

Nutartis per septynias dienas nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.