Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telematics Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-514-33/2006, pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telematics Klaipėda“ ieškinį R. D. , D. D. , V. K. , W. K. , I. P. , T. P. , tretiesiems asmenims notarams Edgarui Sutkui ir Birutei Vinogradovienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad, remiantis 2002 metų turto ir pajamų deklaracijos duomenimis, perleidęs sūnui dalį turėto turto, R. D. netapo nemokus bei nebuvo pažeisti kreditoriaus – UAB „Telematics Klaipėda“ – interesai, nes dar buvo likę pakankamai skolininko turto, iš kurio galima buvo išieškoti skolą. Lėšos R. D. paskolai dengti nuo ieškovo sąskaitos buvo nurašytos 2001 m. rugpjūčio 8 d. ir jau tada ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį nėra teisinio pagrindo, nes šiuo sandoriu kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos. Teismas nurodė, kad sandorį pripažinti niekiniu ar sudarytu tik dėl akių (CK 1.78, 1.86 str.) taip pat nėra pagrindo, nes ieškovas neįrodė, jog nebuvo siekiama dovanojimo pasekmių ir tokios pasekmės neatsirado. Kadangi skolininko su savo sūnumi sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, tai trečiųjų asmenų (atsakovų D. D. , K. ir P.) sandoriai, sudaryti ne tik dėl R. D. buvusio turto, niekaip negali įtakoti ieškovo teisių bei teisėtų interesų (CK 6.66 str. 5 d.). Ieškovas nėra asmuo, galintis pareikšti ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.78 str. 4 d.), sandoris ieškovo teisių nepažeidžia.

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. D. netapo nemokus bei nebuvo pažeisti kreditoriaus interesai, 2002 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartimi perleidžiant ūkinio pastato dalį. R. D. , 2001 m. kovo 8 d. pasibaigus prievolės dėl paskolos sugrąžinimo terminui, buvo nemokus, nes kreditorius AB „Šiaulių bankas“ negavo prievolės įvykdymo iš pradinio skolininko ir pareikalavo prievolės įvykdymo iš garanto UAB „Telematics Klaipėda“. Tai, kad skolininkas R. D. buvo nemokus patvirtina AB „Šiaulių bankas“ 2006 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 01-333 ir Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-579-479/2005, kuriame konstatuota, kad skolininkas prievolės neįvykdė, tad prievolė įvykdytina iš garanto piniginių lėšų. Teismas nevertino ir netyrė R. D. realios turtinės padėties ir turto vertės. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 10 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijos formos ir jos užpildymo metodinių nurodymų patvirtinimo“ patvirtintos „Gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijos užpildymo metodiniai nurodymai“ suteikė teisę pasirinktinai nurodyti turto vertę. Atsakovas buvo tik formalus akcijų savininkas, už akcijas sumokėjęs tretiesiems asmenims. Todėl deklaracijoje nurodyta turto vertė nepatvirtina R. D. realios turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telematics Klaipėda“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybės teisę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Telematics Klaipėda“ ir pareiškė ieškinį dėl 2002 m. spalio 22 d. dovanojimo sutarties, kuria R. D. nekilnojamąjį turtą – 49/100 dalis ūkinio pastato Klaipėdos pl. 34, Palangoje – padovanojo savo sūnui D. D. , pripažinimo negaliojančiu. Taigi grįsdamas tokį ieškinį, ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas R. D. dėl šio sandorio sudarymo tapo nemokus, t.y. ieškovas, kaip kreditorius, būtent dėl šio sandorio sudarymo prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimą. Tokią aplinkybę ieškovas nurodė savo ieškinyje. Tačiau ši aplinkybė byloje nėra nustatyta. Priešingai, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas R. D. , sudaręs šioje byloje ginčijamą dovanojimo sutartį, t.y. neatlygintinai perleidęs savo sūnui D. D. 49/100 dalis ūkinio pastato, esančio Klaipėdos pl. 34, Palangos mieste, netapo nemokus, nes ir po šio sandorio turėjo pakankamai turto, iš kurio buvo galima išieškoti skolą, t.y. visiškai patenkinti ieškovo BUAB „Telematics Klaipėda“, kaip atsakovo R. D. kreditoriaus, reikalavimą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs byloje esantį rašytinį įrodymą – atsakovo R. D. turto ir pajamų deklaracijos už 2002 metus nuorašą (t. I, b.l. 74-77). Iš šio rašytinio įrodymo iš tiesų matyti, kad R. D. 2002 m. pabaigoje (po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo) nuosavybės teise turėjo vertybinių popierių – UAB ,,Nidos rūta“ akcijų, kurių bendra vertė sudarė 1 338 437 Lt. Šią aplinkybę patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie dalies šių akcijų įsigijimą, jų nominalią vertę bei pardavimo kainą (t. II, b.l. 171-183). Šie duomenys iš esmės paneigia apeliaciniame skunde išdėstytą teiginį, kad deklaracijoje nurodyta turto vertė nepatvirtina R. D. realios turtinės padėties. Tuo labiau niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas buvo tik formalus akcijų savininkas. Vien aplinkybė, kad kreditorius AB „Šiaulių bankas“, negavęs prievolės įvykdymo iš pradinio skolininko R. D. , pareikalavo prievolės įvykdymo iš garanto UAB „Telematics Klaipėda“, negali patvirtinti atsakovo R. D. , kaip skolininko, nemokumo: garanto atsakomybė yra subsidiari, o tai reiškia, kad garantas atsako kreditoriui už pagrindinio skolininko prievolę tuomet, kai pastarasis neįvykdo savo prievolės ar ją įvykdo netinkamai (CK 6.90 str. 1 d.). Taigi esminė garanto atsakomybės sąlyga yra faktas, kad pagrindinis skolininkas prievolės neįvykdė arba ją įvykdė netinkamai. Tuo tarpu skolininko nemokumas nėra garanto atsakomybės sąlyga, nes garanto atsakomybė gali atsirasti ir pagrindiniam skolininkui esant mokiam. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių, kuriuo ieškovui UAB „Telematics Klaipėda“ priteista 730 000 Lt skola (t. I, b.l. 20), nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovo R. D. mokumu, o AB „Šiaulių bankas“ Klaipėdos filialo 2006 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 01-333 tik parodo, kada ir kokios pinigų sumos buvo pervedamos į UAB „Telematics Klaipėda“ atsiskaitomąją sąskaitą, R. D. banko sąskaitą, bei iš UAB „Telematics Klaipėda“ sąskaitos pervestos į R. D. paskolinę sąskaitą jo paskolai dengti. Taigi paminėti rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovo teiginio, kad atsakovas R. D. , 2002 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleisdamas savo sūnui D. D. nekilnojamąjį turtą - 49/100 dalis ūkinio pastato Palangoje, tapo nemokus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad minėta dovanojimo sutartis pažeidė ieškovo, kaip R. D. kreditoriaus, teises. Todėl nėra ir vienos iš būtinų sąlygų, numatytų CK 6.66 straipsnyje, pripažinti 2002 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį negaliojančia. Nesant šios sąlygos, vien aplinkybės, kad R. D. neprivalėjo tokio sandorio sudaryti ir kad esant neatlygintinam sandoriui, jis gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, nėra pakankamos pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu. Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad šį sandorį pripažinti niekiniu, sudarytu tik dėl akių (CK 1.78, 1.86 str.) taip pat nėra pagrindo, nes ieškovas neįrodė, jog nebuvo siekiama dovanojimo pasekmių ir tokios pasekmės neatsirado.

Nenustačius ginčijamos 2002 m. spalio 22 d. dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindo, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ir kitų ginčijamų turto perleidimo sandorių, nes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovų D. D. , V. K. , V. K. , I. P. ir T. P. sandoriai, sudaryti ne tik dėl R. D. buvusio turto, niekaip negali įtakoti ieškovo teisių bei teisėtų interesų (CK 6.66 str. 5 d., 6.227 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl sandorių negaliojimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Atmetus ieškinį, atsakovams prašant, iš ieškovo priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą apmokėti (b.l. 119,121, CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telematics Klaipėda“ 3 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą apmokėti atsakovui V. K. .