- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-1085-436/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pran.), Jolita Cirulienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- I., I. V.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LIUKS“
- Kategorijos
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei I. V. ir jos atstovui advokatui P. B., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LIUKS“ atstovams advokatui M. E. ir D. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LIUKS“ atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LIUKS“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. V. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 136 str. 3 d. 1 p., į darbą negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, ir bylinėjimosi išlaidas (T.I, 98-100 b. l.). Ieškovė nurodė, kad nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2009 m. gegužės 15 d. dirbo UAB „LIUKS“ konferencijų vadybininke. 2008 m. lapkričio 27 d. ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už aplaidų pareigų atlikimą, t.y. kad nesirūpino konferencijos dalyvių poreikiais, jiems prašant neįjungė ventiliacijos konferencijų salėje. Ieškovės vertinimu, ši drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, niekas jos neprašė įjungti ventiliacijos, be to, ji nebuvo apmokyta, kaip reikia elgtis su ventiliacijos sistema. 2009 m. gegužės 13 d. ieškovė buvo atleista iš darbo už tai, kad pažeidė atsakovo direktoriaus įsakymo 2008-12-01 Nr.164 reikalavimus, t.y. nepaėmė išankstinio apmokėjimo už rengiamą konferenciją iš kliento UAB „Mokesčių srautas“. Ieškovė įsitikinusi, kad ir ši drausminė nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Išankstinis apmokėjimas nebuvo imamas iš nuolatinių klientų, su kuriais buvo sudaromos ilgalaikio bendradarbiavimo sutarys. UAB „Mokesčių srautas“ ir buvo toks klientas, nes atsakovas buvo pasirašęs su šia bendrove ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino (T.I, 166-169 b.l.). Pripažino neteisėtu ieškovės I. V. atleidimą iš darbo atsakovo UAB „Liuks“ direktoriaus 2009 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 35; į darbą ieškovės negrąžino; laikė, kad darbo sutartis tarp UAB „Liuks“ ir ieškovės I. V. nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovei I. V. iš atsakovo UAB „Liuks“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 10903,11 Lt, išeitinę išmoką 3536,- Lt. Patenkinęs ieškinį, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Teismas sprendime nurodė, kad nors ieškovė neginčija 2008 m. lapkričio 27 d. paskirtos drausminė nuobaudos – pastabos, teisėtumo, tačiau teismas turi patikrinti ir šios nuobaudos paskyrimo teisėtumą (CPK 414 str., LAT nutartis Nr. 3K-3-610/2004). Teismas nustatė, kad pagal vadybininko komercijai pareiginę instrukciją Nr.8 , su kuria ieškovė buvo supažindinta (T.I, 81 b.l.), vadybininko pareigos buvo sudarinėti naudingas sutartis, reklamuoti firmą, tirti rinką, prognozuoti produkcijos paklausą, palaikyti ryšius su kitomis transportuojančiomis, sandėliuojančiomis tarnybomis, apskaičiuoti finansinių operacijų pagrįstumą, dalyvauti strateginiuose prognozavimuose, ieškoti naujų vartotojų, teikti idėjas, diegti naujoves, aiškintis galimybės ir t.t. ir pan. (T.I, 78-79 b.l.). Įvertinęs ieškovės pareiginę instrukciją, teismas sprendė, kad vadybininko funkcijos buvo žymiai platesnės negu konferencijų dalyvių momentinis aptarnavimas, ventiliacijos jiems įjungimas ar išjungimas. Atsakovo viešbutyje nuolat budi apsaugos darbuotojai, kurie galėjo įjungti ar išjungti ventiliaciją. Tarp šalių nėra ginčo, kad konferencija vyko pirmame aukšte, o ieškovės kabinetas buvo ketvirtame aukšte, todėl konferencijos dalyviams žymiai paprasčiau buvo kreiptis į pirmame aukšte dirbantį personalą. Teismas atkreipė dėmesys, kad klientės L. G. pretenzija yra parašyta tik 2010 metais sausio mėnesį, vadinasi, tik prasidėjus ginčui teisme atsakovas paprašė klientės parašyti pretenziją, anksčiau tokia pretenzija nebuvo parašyta. Be to, net ir teisminio ginčo pradžioje parašytoje pretenzijoje nėra minima ieškovė, kad būtent ji konfliktavo su kliente, nevykdė jos prašymų. Liudytojų parodymai yra prieštaringi, vieni parodė, kad klientų pretenzijų būta, kita liudytoja N. T. teigė priešingai, kad jokių pretenzijų iš klientų pusės nebūta. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta neišsiaiškinus įvykio aplinkybių, nenustačius ieškovės kaltės. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ieškovė jai paskirtos pirmosios drausminės nuobaudos neskundė, ir apskundimo terminas jau yra praleistas, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti 2008 m. lapkričio 27 d. ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą neteisėta.
Vertindamas atsakovo direktoriaus 2009 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 35, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas po to, kai jam per paskutiniuosius dvylika mėnesių jau buvo paskirta drausminė nuobauda), teisėtumą, teismas nustatė, kad ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji pažeidė atsakovo direktoriaus 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 164 reikalavimus, nepareikalavo, kad užsakanti bendrovė pateiktų garantinį raštą bei sumokėtų avansą. Be to, drausminė nuobauda paskirta ieškovei už tai, kad ji davė klientams naudotis bendrovės nešiojamuoju kompiuteriu neįforminusi atitinkamų jo nuomos dokumentų.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad 2009 metų balandžio mėnesį derindama užsakymo sąlygas su UAB „Mokesčių srautas“ ieškovė galėjo suvokti, kad bendradarbiavimo sutartis su šia įmone dar nėra pasirašyta abiejų šalių, tačiau buvo rimtas pagrindas tikėtis, kad sutartis bus pasirašyta, nes elektroninis variantas su kliento parašu jau buvo gautas. Ieškovei nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad jos darbdavys, UAB „Liuks“, siekdamas turėti kuo daugiau klientų, nepasirašys sutarties. Ieškovė nėra profesionali teisininkė, kuri galėtų ir privalėtų itin skrupulingai vertinti sutarties kaip teisinio dokumento įsigaliojimo momentą. Ji pagrįstai galėjo manyti, kad UAB „Mokesčių srautas“ po to, kai atsiuntė pasirašytą sutartį, gali būti laikoma „organizacija, su kuria sudaryta sutartis“ atsakovo direktoriaus 2008-12-01 įsakymo Nr.164 prasme, todėl garantinis raštas nebūtinas. Kita vertus, atsakovo direktoriaus 2008-12-01 įsakymo Nr. 164 4p. redakcija nėra tiksli ir aiški, nes numatoma, kad garantinis raštas reikalaujamas suteikiant renginio organizavimo ( banketai, furšetai, konferencijos dalyvių maitinimas) paslaugas. Sąvokos „organizavimas“ išaiškinimas duodamas skliausteliuose, kad tai esą banketai, furšetai ir dalyvių maitinimas, neįtraukiant į šį sąrašą pačių konferencijų ar kitų mokymų. Tokia redakcija klaidino ieškovę, kaip ji pati nurodė. Neaiškaus, nekonkretaus įsakymo nevykdymas negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu ir negali būti pagrindas skirti darbuotojui drausminę nuobaudą.
Be to teismas nustatė, kad ieškovė buvo atleista iš darbo taip pat už tai, kad ji davė klientui naudotis atsakovo nešiojamuoju kompiuteriu nesudariusi prieš tai nuomos sutarties. Ieškovė pripažino, kad ji davė naudotis kompiuteriu. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2008 m. gegužės 4 d. ieškovė įspėjo klientą, jog nuomos mokestį už kompiuterį įtrauks į būsimas sąskaitas, o klientas tą pačią dieną patvirtino, kad su tuo sutinka (T.I, 137 b.l.). Teismas pažymėjo, kad jeigu ir laikyti, jog atsakovo nuosavybės suteikimas klientui turi būti tik iš anksto sudarius nuomos sutartį, tai kompiuterio pateikimas be nuomos sutarties, vėliau įtraukiant kainą į sąskaitą, laikytinas mažareikšmiu pažeidimu, už kurį darbuotojas atleidžiamas iš darbo, yra per griežta ir neproporcinga priemone.
Todėl teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu. Be to, ieškovei iš atsakovo priteisė darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas laikė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 1768,- Lt per mėnesį arba 83,79 Lt per darbo dieną (T.I, 17 b.l.). Už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2010 m. vasario 25 d. ieškovės darbo užmokestis sudarytų 17931,- Lt (214 darbo dienų padauginta iš 83,79 Lt). Šis darbo užmokestį teismas sumažino 7027,89 Lt, t.y. suma, kurią ieškovė gavo kitoje darbovietėje (T.I, 164 b.l.). Todėl ieškovei priteisė iš atsakovo 10903,11 Lt ir toliau po 73,79 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2010 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Kadangi ieškovė į darbą negrąžinama, jai teismas taip pat priteisė išeitinę išmoką - dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio – 3536,- Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „LIUKS“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 3-11 b.l.).
1. Teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, pažeidus materialinės teisės normas, bei iš esmės pažeidus procesines teisės normas.
2. Ieškovė žinojo, kad iš UAB „Mokesčių srautas“ 2009 m. balandžio mėn. privalėjo pareikalauti tiek užpildyti garantinį raštą, tiek pareikalauti užsakovo sumokėti avansą, nes tarp atsakovo ir UAB „Mokesčių srautas“ sutartis dar nebuvo pasirašyta.
3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė 2009 m. balandžio mėnesį buvo gavusi skenuotą sutarties variantą su UAB „Mokesčių srautas“ parašu.
4. Teismo argumentas, kad 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovo įsakymo Nr.164 tekstas neaiškus, yra nepagrįstas, nes ieškovė turėjo pareigą vykdyti darbdavio įsakymą, o jeigu jai kilo abejonių dėl jo turinio, turėjo užklausti darbdavį apie įsakymo taikymo ribas. Be to, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, ji darbdavio įsakymą vykdė (T.I, 115 b.l.), tačiau buvo įsitikinusi, kad garantinio rašto reikalauti neprivalo, nes su užsakovu UAB „Mokesčių srautas“ atsakovas buvo pasirašęs sutartį.
5. Net ir tas faktas, kad užsakovas būtų laiku ir tinkamai atsiskaitęs pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, nepaneigia ieškovės kaltės dėl darbdavio įsakymo nevykdymo, nes atsakovas, nesant užsakymo dokumentų, atsakovas negali patikrinti ieškovės išrašytų sąskaitų tikslumo.
6. Teismo argumentas, kad ieškovės padarytas nusižengimas dėl nežiojamojo kompiuterio suteikimo klientui nesudarius jokios sutarties, laikytinas mažareikšmiu, už kurį bausti darbuotoju atleidimu iš darbo, yra per griežta, neproporcinga priemonė, yra nepagrįstas, nes ieškovei drausminė nuobauda buvo skirta už tai, jog darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoja. Be to, ieškovės paaiškinimai, jog dvi dienas trukusios konferencijos metu klientui buvo suteiktas naudojimuisi atsakovo turtas, nes tai buvo ekstra atvejis, yra daugiau nei neatsakingas.
7. Teismas, vertindamas pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo ieškovei pagrįstumą, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad 2009 m. lapkričio 27 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda paskirta neišsiaiškinus įvykio aplinkybių, nenustačius ieškovės kaltės.
DK normos, reglamentuojančios šiurkštų darbo drausmės pažeidimą numato, kad šiukščiu darbo drausmės pažeidimu gali būti laikoma neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais (DK 235 str. 2 d. 1 p.). Ieškovė, kaip konferencijų vadybininkė privalo rūpintis konferencijų dalyvių poreikiais. Būtent ieškovė yra atsakinga už renginių ar konferencijų organizavimą UAB „LIUKS“, todėl į ją ir kreipėsi klientai dėl neįjungtos ventiliacijos konferencijų salėje. Ir būtent ieškovė turėjo pati spręsti susidariusią situaciją arba kreiptis pagalbos į kitus darbuotojus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 34-36 b.l.).
1. Teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir pilnutinai ištyręs įrodymus.
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, priimdama 2009 m. balandžio mėnesiui užsakymus iš UAB „Mokesčių srautas“, turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sutartis su užsakovu bus pasirašyta ir iš atsakovo pusės, todėl užsakymus vykdė pagal sutarties sąlygas.
3. Teismas pagrįstai pripažino, kad 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovo įsakymo Nr.164 4 punkto redakcija nėra tiksli ir aiški.
4. Suteikiant naudotis atsakovo nešiojamu kompiuteriu užsakovui konferencijos, vykusios 2009 m. balandžio 27 ir 29 dienomis, metu kaip tik ir buvo veikiama atsakovo interesais, nes įvykus nenumatytam įvykiui, nebuvo galimybės iš anksto suderinti nuomos sutarties, o sumos už naudojimąsi kompiuteriu buvo įtrauktos į užsakovui išrašytas sąskaitas.
5. Teismas pagrįstai pripažino, kad pirmoji drausminė nuobauda ieškovei paskirta neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo UAB „LIUKS“ atstovai apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, jeigu šis sistemingai pažeidžia darbo drausmę. Šios normos taikymo pagrindas yra juridinių faktų sudėtis: 1) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; 2) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; 3) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); 4) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Ieškovė ginčija jos atleidimą iš darbo pagal atsakovo UAB „LIUKS“ generalinio direktoriaus 2009 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 35 dėl pakartotinių darbo drausmės pažeidimų, teigdama, kad drausminės nuobaudos jai paskirtos nepagrįstai.
Pasisakydama dėl pirmosios drausminės nuobaudos – pastabos, ieškovei skyrimo atsakovo 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 163 (T.I, 83 b.l.), teisėjų kolegija, visų pirma, įvertins ar nėra pasibaigęs ieškinio senaties terminas šiai drausminei nuobaudai ginčyti, nes atsakovas jau atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį šiai drausminei nuobaudai ginčyti.
DK 296 straipsnyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją, jei mano, kad buvo pažeistos darbuotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai. Savo pobūdžiu šis terminas yra panašus į ieškinio senaties terminus, tačiau šis siejamas tik su teismine pažeistų darbo teisės subjektų gynyba, o DK 296 straipsnyje yra įtvirtintas procedūrinis terminas, skirtas kitiems darbo teisių gynimo būdams. DK 296 straipsnio norma yra specialioji DK 27 straipsnio, įtvirtinančio bendrąjį ieškinio senaties terminą DK reglamentuojamiems santykiams, teisės norma. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčijo dvi jai paskirtas drausmines nuobaudas: pirmąją – 2008 m. lapkričio 27 d. paskirtą pastabą, antrąją – 2008 m. gegužės 13 d. jos atleidimą iš darbo. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės (ankstesnių) šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau toks tikrinimas yra nulemtas ieškinio senaties instituto taikymo, t. y. jeigu darbuotojas nesilaikė DK nustatytos privalomos darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tai nutrūkus darbo santykiams vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad ta tvarka jam (darbuotojui) nebuvo privaloma. Jeigu darbuotojas dėl ankstesnės (ankstesnių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, tikrindamas tokios drausminės nuobaudos (tokių drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, DK 296 straipsnyje nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles, nustatytas CK 1.126, 1.128–1.131 straipsniuose (DK 10, 27 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis).
Kadangi ankstesnė drausminė nuobauda buvo vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotoja (ieškovė) ieškinyje nereiškė atskiro reikalavimo dėl ankstesnės drausminės nuobaudos panaikinimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Reikalavimo dėl ankstesnės drausminės nuobaudos panaikinimo pareiškimo teisme diena laikoma ta diena, kurią teisme pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2009 m. birželio 15 d. (T.I, 9 b.l.) , t. y. ši data laikytina ir pirmosios ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ginčijimo data, kuri leidžia konstatuoti, jog ieškinys dėl pastabos ieškovei skyrimo teisme buvo pareikštas praleidus jam pareikšti taikytino trijų mėnesių terminą (DK 296 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti, jog reikalavimas dėl atsakovo 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – panaikinimo buvo pareikštas praleidus terminą. Įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis terminas gali būti atnaujintas, byloje taip pat nėra, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas šį reikalavimą atmesti taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes: ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija akcentuoja, jog tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimas nagrinėjamas iš esmės, t. y. tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, šioje byloje nustačius, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovo generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo tikrinti ir vertinti šios drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ar pagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turi būti pašalinti motyvai, susiję su 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovo generalinis direktorius 2009 m. gegužės 13 d. įsakymu atleisdamas ieškovę iš darbo už pakartotinius darbo drausmės pažeidimus turėjo tam faktinį pagrindą, teisėjų kolegija pasisakys ar ieškovė 2009 m. balandžio mėnesį priimdama užsakymus iš UAB „Mokesčių srautas“ dėl konferencijų salės nuomos, bet nereikalaudama iš užsakovo garantinio rašto ar avansinio apmokėjimo, be to, ar suteikdama užsakovui naudotis atsakovo kompiuteriu be sutarties, nepadarė drausmės pažeidimų.
Vertinant ar ieškovė 2009 m. balandžio mėnesį priimdama užsakymus iš UAB „Mokesčių srautas“ dėl konferencijų salės nuomos, bet nereikalaudama iš užsakovo garantinio rašto ar avansinio apmokėjimo, esminis klausimas yra nustatyti ar tarp užsakovo ir UAB „Mokesčių srautas“ buvo sudaryta ilgalaikė sutartis dėl konferencijų salės nuomos. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos, užsakovui UAB „Mokesčių srautas“ konferencijų salė buvo išnuomota 2009 m. balandžio 18, 20, 22, 25, 27, 29 dienomis (T.II, 26 b.l.). Byloje esančios sutarties 2009/764, ant kurios yra atsakovo UAB „LIUKS“ ir užsakovo UAB „Mokesčių srautas“ atstovų parašai, 6.5 papunktis patvirtina, kad sutartis sudaryta dviem egzemplioriais Kaune 2009 m. balandžio 17 d. (T.I, 111-112 b.l.). Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas su užsakovu ilgalaikę konferencijų salės nuomos sutartį sudarė būtent 2009 m. balandžio 17 d., todėl kitos aplinkybės (kada realiai šalys pasirašė šią sutartį, kada ją gavo atsakovas, kada apie ją sužinojo, ar turėjo bei galėjo sužinoti ieškovė ir pan.) neturi teisinės reikšmės, nes galiojančioje ir nenuginčytoje rašytinėje šalių sutartyje yra tiksliai nurodyta šios sutarties sudarymo data. Atsakovo aiškinimai, kad sutartis įsigaliojo vėliau, prieštarauja paties atsakovo pasirašytos sutarties turiniui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė priimdama užsakovo užsakymus dėl konferencijų salės nuomos 2009 m. balandžio 18, 20, 22, 25, 27 ir 29 dienomis, bet nereikalaudama iš užsakovo garantinio rašto ar avansinio apmokėjimo, atsakovo 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 164 nuostatų nepažeidė ir darbo drausmės pažeidimo nepadarė, nes užsakymus priiminėjo, vadovaudamasi ne nurodyto įsakymo nuostatomis, o atsakovo ir užsakovo sutarties, sudarytos 2009 m. balandžio 17 d., nuostatomis, kuriose nėra sąlygų apie garantinių raštų išdavimą ar avansinį apmokėjimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė, priimdama užsakymus iš UAB „Mokesčių srautas“, padarė darbo drausmės pažeidimą.
Kita vertus, teisėjų kolegija, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės leidimą užsakovui naudotis atsakovo kompiuteriu be nuomos sutarties laikė mažareikšmiu.
DK 238 straipsnyje nustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kokiomis aplinkybėmis ieškovė suteikė naudotis užsakovui atsakovo kompiuteriu, kada ieškovė kreipėsi į užsakovą dėl apmokėjimo už kompiuterio naudojimą ir pan.. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netikėtai sugedus užsakovo kompiuteriui, ieškovė, suteikdama užsakovui teisę naudotis atsakovo kompiuteriu, neturėjo galimybių įforminti nuomos sutarties raštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš pačios ieškovės 2009 m. gegužės 4 d. pasiaiškinimo užsakovui buvo leista naudotis atsakovo kompiuteriu dvi dienas, t.y. 2009 m. balandžio 27 ir 29 d. (T.I, 90 b.l.). Aplinkybė, jog užsakovui buvo leista naudotis atsakovo kompiuteriu ne tik 2009 m. balandžio 27 d., kai netikėtai sugedo užsakovo kompiuteris, bet ir 2009 m. balandžio 29 d., kai buvo praėjusios dvi dienos po įvykio, paneigia ieškovės teiginius, kad ji neturėjo galimybės įforminti kompiuterio naudojimo sutarties su užsakovu. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad suteikusi užsakovui teisę naudotis kompiuteriu ji kaip nors būtų aptarusi finansines sąlygas, kuriomis kompiuteris suteikiamas naudotis. Trečia, tik po to, kai atsakovo sudaryta komisija 2009 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte nustatė, kad ieškovė 2009 m. balandžio 27 ir 29 d. neteisėtai leido naudotis bendrovės kompiuteriu užsakovui (T.I, 89 b.l.) ir iš jos pareikalavo pasiaiškinti dėl nustatytų pažeidimų, ieškovė tik 2009 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku informavo užsakovą apie 100,- Lt nuomos mokestį už kompiuterio nuomą (137 b.l.). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jeigu atsakovo sudaryta komisija patikrinimo metu nebūtų nustačiusi fakto, kad ieškovė buvo atsakovo kompiuterį suteikusi naudotis užsakovui, ieškovė nebūti pareikalavusi iš užsakovo atlygio už naudojimąsi kompiuteriu. Tokie ieškovės veiksmai neabejotinai daro žalą darbdaviui, nes mažina jo gaunamą pelną, be to, darbdavys turi pagrindo nepasitikėti tokius veiksmus atliekančiu darbuotoju, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytais veiksmai ieškovė padarė drausminį nusižengimą, kurio sunkumas, esant visų kitų būtinų juridinių faktų visumai, yra pakankamu darbo sutarties su ieškove nutraukimo pagrindu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo UAB „LIUKS“ apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Patenkinus apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus bei priėmus naują sprendimą - ieškinį atmesti, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi ir advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 ir 98 str.).
Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1000,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.I, 125 b.l.), o apeliacinės instancijos teisme 563,- Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (T.II, 2 b.l.) ir 3398,27 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teisme atsakovo turėtos 1000,- Lt advokato pagalbos išlaidos neviršija rekomenduotino dydžio, be to, įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį nėra per didelės, todėl jos atsakovui iš ieškovės priteistinos. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo turėtos 3398,27 Lt advokato pagalbos išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas ir vienos valandos įkainį, yra nepagrįstai didelės, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1500,- Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovui iš ieškovės taip pat priteistina 563,- Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistinos 18,- Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LIUKS“ (į.k. 132010498, buveinė Putvinskio g. 44-1, Kaunas) naudai 563,- Lt (penkis šimtus šešiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2500,- Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės I. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 18,- Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.