Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad pateikęs deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent: jis, nuo 1998-04-15, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1993-02-13 įregistruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, rejestro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pateikęs Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB "(duomenys neskelbtini) " 2008-10-27, 2008-12-29, 2008-11-25, 2009-01-26, 2009-02-25, 2009-03-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas; 2009-02-02 nekilnojamojo turto deklaraciją; 2009-03-16, 2009-03-31, 2009-02-02 PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM deklaracijas; 2009-03-16 , 2009-03-31 , 2008-07-15, 2008-12-31, 2009-02-02 GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų deklaracijas; 2009-03-16, 2009-03-31, 2006-08-31, 2009-01-15, 2008-12-31, 2009-02-02, 2009-02-17, 2009-03-02, 2008-10-15, 2008-06-02, 2008-12-01, 2008-12-15 GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas; 2009-03-02 mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei 2009-05-07 gavęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-05-06 priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareigą vadovaujantis 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 89 str. 3 d. nuostatą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, bendrai 2 204 385,31 Lt sumai, iš jų: 1 913 866 Lt pridėtinės vertės mokesčio; 328 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką 41 592,34 Lt GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais; 205 155,97 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų; 43 336 Lt juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio; 107 Lt PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM mokesčio, ir tokiu būdu, privalėdamas iki 2009-05-26 juos sumokėti, šių apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių laiku nesumokėjo, t.y. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d., padarymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs surinktus įrodymus išteisina kaltinamąjį A. S. ir štai dėl ko:

Kaltinamasis A. S. apklaustas teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybų plėtrą nuo 1993 metų. Projektai plėtros buvo sėkmingai vykdomi iki ekonominės krizės, t.y. iki 2008 m. Iki to jo vadovaujama įmonė mokesčius mokėjo laiku, pagal įstatymų numatytus terminus, pažeidimų dėl mokesčių mokėjimų neturėjo. 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastačiusi daug butų, kotedžų, namų, kurių nebegalėjo parduoti, dėl to sutriko įmonės atsiskaitymai, sustojo visi piniginiai srautai, todėl įmonė nebegalėjo atsiskaityti nei su bankais, nei su Vilniaus apskrities VMI. Nuo 2008 m. jis buvo vienintelis akcininkas, todėl dėl įmonės įsiskolinimų yra atsakingas. 2009-01-28 Vilniaus apskrities VMI sprendimu uždėjo apribojimus ir nutraukė pinigų išdavimą iš bendrovės banke Swedbank esančių sąskaitų, po ko įmonė nebegalėjo naudotis banko sąskaitomis. 2009-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į pagrindinį kreditorių banką Swedbank dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes bankas ketino pradėti bankroto procedūras, bankui buvo įkeistas beveik visas bendrovės turtas. 2009-02-25 Vilniaus apskrities VMI Turto arešto aktu areštavo bendrovės nekilnojamąjį turtą už 1 501 315,41 Lt. 2009-03-24 Vilniaus apskrities VMI arešto aktu areštavo bendrovės nekilnojamąjį turtą už 1 764 217,20 Lt. 2009-04-09 Vilniaus apskrities VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi finansinių sunkumų dėl to, kad rinkoje krito nekilnojamojo turto paklausa. 2009-05-06 Vilniaus apskrities VMI priminime nurodo sumokėti mokesčius 2 296 286,45 Lt, tačiau bendrovė tokių galimybių sumokėti mokesčius negalėjo, nes buvo apribotos banko sąskaitos, areštuotas nekilnojamaais turtas. 2009-05-12 Vilniaus apskrities VMI viršininko sprendimu nutrauktas įmonės sąskaitų areštas, žinant Vilniaus apskrities VMI, kad bendrovė tokios sumos, t.y. 2 296 286,45 Lt, sumokėti jau nebegali, teikė 2009-05-06 priminimą, siekdama inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą. 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI raštu, kad būtų atidėtas priskaičiuotų mokesčių mokėjimas, o 2009-06-04 raštu VMI pasiūlo pateikti dokumentus dėl atidėjimo, šį raštą bendrovė gavo 2009-06-08, tuo tarpu 2009-06-10, nesuteikdama laiko pateikti reikalingus dokumentus, FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2009-06-25 pareikalavo pateikti visus bendrovės finansinius dokumentus tyrimui. 2009-06-29 pagrindinis kreditorius AB bankas Swedbank kartu su UAB „Swedbank Lizingas“ pritarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų keliama restruktūrizavimo byla ir patvirtino restruktūrizavimo metmenis, po ko 2009-07-14 ir buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2009-11-03 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino Vilniaus apskrities VMI, kaip antros eilės kreditorę, su 2 584 461,59 Lt reikalavimo suma, kuri yra numatyta grąžinti pagal restruktūrizavimo planą, šios nutarties VMI neskundė, o mokėjimai yra užtikrinti bendrovės turimu ir jo asmeniniu turtu. Šiuo metu planas yra vykdomas, mokami mokesčiai, jokių mokestinių nepriemokų nėra, mokestinių ginčų nėra. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, jog nebuvo sumokėti mokesčiai, nes toks faktas yra akivaizdus ir įrodomas buhalteriniais dokumentais, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05- mėn. buvo nemoki, pinigai, buvę įmonės sąskaitoje buvo areštuoti, be mokėjimų Vilniaus apskrities VMI įmonė turėjo mokėti ir kitus, pirmos eilės mokėjimus pagal 1999-12-02 LR laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo reikalavimų: pirma eilė darbuotojams, antra eilė Sodrai, ir tik trečia eilė – mokėjimai Vilniaus apskrities VMI. Mokečiai nebuvo sumokėti ir dėl to, jog pagal pasirašytą tuo metu kreditavimo sutartį, bankai galėjo patys nusiimti nuo bendrovės sąskaitos įplaukiančius pinigus ir savo sąskaita jie valdyti negalėjo, o Vilniaus apskrities VMI inspekcija pastoviai buvo informuojama apie vykstančias derybas su bankais dėl restruktūrizavimo proceso ir sąlygų. Vilniaus apskrities VMI ieškinį vertina kaip dubliavimasį, nes šis reikalavimas yra išpręstas Vilniaus apygardos teismo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinimas A. S. buvo grindžiamas paties A. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, paaiškindamas, jog įmonės nemokumą sukėlė sustojusi prekyba nekilnojamuoju turtu 2008-2009 m., o susidūrus su apyvartinių lėšų stygiumi, kuomet Vilniaus apskrities VMI uždėjo apribojimus įmonės turimoms lėšoms bankų sąskaitose bei daliai nekilnojamojo turto, atsirado vėlavimai atsiskaitant su tiekėjais, mokesčiais, tame tarpe ir VMI. Įmonė turėjo nekilnojamojo turto, tačiau nebuvo pajėgių pirkėjų šį turtą nupirkti. Prašė VMI atidėti priskaičiuotų įmokų sumokėjimą, tačiau dokumentai pateikti nebuvo. 2009-07-14 buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2009-11-03 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino VMI kaip antros eilės kreditorę su 2 584 461,59 Lt reikalavimo suma (b.l. 7-12, 2 t.); FNTT prie LR VRM 2009-09-21 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyta, kad: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-09-01 iki 2009-05-07 įvykdė mokėjimų 9 009 077,00 Lt sumai, tačiau nesilaikė 1999-12-02 Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 reikalavimų, laikantis šių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius VMI, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 ir 2009-06-30 buvo moki, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukų į bendrovės kasą ir banko sąskaitą nuo 2009-05-06 iki 2009-05-26 buvo 14 210,00 Lt, o išlaidų 13 432,21 Lt, grynų pinigų likutis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje ir banko sąskaitoje 2009-05-26 sudarė 39 280,13 Lt (1 t., b.l. 167-175).

Apklaustas teisme specialistas M. S. paaiškino, jog jam nuo 1999-12-28 suteiktas auditoriaus vardas, jis specializuojasi statybos srityje, finansų statyboje. Gynėjo prašymu jis atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiavimus dėl mokumo. Paaiškino, jog pateiktoje 2009-09-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo paskaičiuotas kritinio mokumo koeficientas, todėl negalima teigti apie realią įmonės mokumo galimybę. Siekiant įvertinti įmonės gebėjimą skubiai atsiskaityti su savo kreditoriais, turi būti skaičiuojamas kritinio mokumo koeficientas. Mano, jog specialisto pateikta išvada yra nepilna.

Apklaustas teisme specialistas V. K., pateiktą 2009-09-21 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), palaikė, paaiškino, jog mokėjimo skaičiavimo būdų yra įvairių, jis vadovavosi rekomendacijomis bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003-05-07 įsakymu Nr. 46V patvirtintomis „Ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklėmis (FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-01-10 įsakymo Nr. 4V redakcija). Duodant išvadą, jam nebuvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ areštuotą turtą.

Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu, bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo paskirta buhalterinė – finansinė ekspertizė ir pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės aktas, kuriuo konstatuota, jog:

- 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kritinio mokumo koeficientas sudarė 0,039, o 2009-06-30 – 0,017;

- tyrimui nepateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų įsiskolinimų suvestinės 2008-12-31 ir 209-06-30, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti jų sumos. Jeigu 2008 m. baigiamaisiais įrašais į trumpalaikių įsipareigojimų sąskaitas perkelta 2009 m. mokėtina 31 289 388,99 Lt lizingo bei banko paskolos suma nebuvo pradelsta, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str., 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“įsipareigojimai bendrai 33 874 992,42 Lt sumai 2009-06-30 buvo pradelsti, tai bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki;

- 2009-05-07 – 2009-05-26 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės sumokėti susikaupusios mokesčių nepriemokos;

- 2009-05-07 – 2009-05-26 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės sumokėti mokesčių nepriemokos susidariusios iki 2008-12-31 (T.2, b.l. 137-151).

Šių surinktų ir teisme ištritų duomenų pagrindu valstybinis kaltintojas bei civilinio ieškovo atstovas daro išvadą, kad A. S. pateikė kaltinamajame akte išvardintas deklaracijas, po įteikto Vilniaus apskrities VMI priminimo, kurį gavo A. S., per jame nustatytą terminą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo mokesčių. Visos būtinos sąlygos kilti baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 219 str. yra nustatytos. FNTT 2009-09-21 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-09-01 iki 2009-05-07 įvykdė mokėjimų 9 009 077,00 Lt sumai, tačiau nesilaikė 1999-12-02 Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 reikalavimų. Laikantis šių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius Vilniaus apskrities VMI; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-05-06 iki 2009-05-26 turėjo įplaukų į bendrovės kasą ir banko sąskaitą. Lietuvos teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad 2009 m. sausio – gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės pilnai sumokėti besikaupiančios nepriemokos, tačiau galėjo ją sumažinti, jeigu 2009-05-07 – 2009-05-26 laikotarpiu mokesčiams sumokėti būtų nukreipta 41 929,26 Lt, kuriais apmopkėti ketvirtos eilės įsipareigojimai, nesilaikant 1999-12-02 Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 reikalavimų, o kadangi kaltinamasis turėjo galimybę sumokėti 41 929,26 Lt, valstybinis kaltintojas prašė kaltinamojo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respbublikos BK 219 str. 2 d. į 219 str. 1 d. ir priteisti iš kaltinamojo VMI naudai 41 929,26 Lt sumą.

Vilniaus apskrities VMI atstovė palaikė prokuroro nuomonę ir prašė priteisti iš kaltinamojo 41 929,26 Lt sumą, nurodydama, jog perspektyvos restruktūrizavimo byloje nėra aiškios.

Iš 2009-01-28 Vilniaus apskrities VMI sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog yra nuspręsta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 365 808,06 Lt į biudžetą ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito įstaigoje šio sprendimo gavimo metu esančių to mokesčių mokėtojo banko sąskaitų. Šis sprendimas galioja iki į biudžetą bus pervesta visa išieškoma suma (T. 1, b.l. 31).

Iš 2009-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo matyti, jog bendrovė kreipėsi į pagrindinį kreditorių banką AB bankas „Hansabankas“ (Swedbank) su siūlymu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tikslu išsaugoti ir plėtoti įmonės komercinę veiklą, sumokėti skolas kreditoriams, atkurti įmonės mokumą ir išvengti įmonės bankroto (T. 1, b.l. 41).

2009-04-09 Vilniaus apskrities VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje konstatuota, jog atliekant patikrinimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi finansinių sunkumų dėl to, kad rinkoje krito nekilnojamojo turto paklausa. Dėl įsiskolinimų Vilniaus apskrities VMI, Sodrai ir bankams areštuotos bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos ir dalis nekilnojamojo turto (T. 1, b.l. 43,44).

2009-05-06 Vilniaus apskrities VMI priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo sumokėti mokesčius 2 296 286,45 Lt (T. 1, b.l. 9).

Iš 2009-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, jog Vilniaus apskrities VMI nusprendžia pripažinti netekusiu galios 2009-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų (T. 1, b.l. 30).

Iš 2009-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ matyti, kad Vilniaus apskrities VMI nusprendžia išieškoti į biudžetą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 302 899,60 Lt (T. 1, b.l. 7).

Iš 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI su prašymu, kad būtų atidėtas priskaičiuotų mokesčių mokėjimas, informuodami, jog įmonė kreipėsi į kreditorių Swedbank dėl sutikimo įmonei kelti restruktūrizavimo bylą, tikslu išsaugoti ir plėtoti įmonės komercinę veiklą, sumokėti skolas kreditoriams (T. 1, b.l. 48).

2009-06-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VMI pasiūlo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinti prašymą ir pateikti visus prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus (T.1, b.l. 49-50). Kaltinamojo teigimu šį raštą bendrovė gavo 2009-06-08.

Iš 2009-06-08 VMI pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, Vilniaus apskrities VMI praneša, kad yra padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 219 str. ir siunčia surinktą medžiagą FNTT prie LR VRM sprendimui priimti (T.1, b.l. 5).

2009-07-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byla (T. 1, b.l. 53,54).

2009-11-03 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, Vilniaus apskrities VMI patvirtinta, kaip antros eilės kreditorė su 2 584 461,59 Lt reikalavimo suma, kuri yra numatyta grąžinti pagal restruktūrizavimo planą (T. 1 b.l. 55,56).

Įstatymų leidėjas numatė, kad pagal BK 219 str. 1 d. atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 str. yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Nusikaltimo, numatyto BK 219 str., objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu laikotarpiu po priminimo, padaryto valstybės įgaliotos institucijos. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti. Būtina sąlyga atsirasti atsakomybei pagal BK 219 str. yra mokesčio mokėtojo mokumas.

Atlikus įrodymų tyrimą teisme, darytina išvada, jog A. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, nesumokėjo mokesčių, nes to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių – bendrovės nemokumo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme kaltinamasis parodė, jog UAB „Junesta“ vykdė statybų plėtrą nuo 1993 metų, projektai plėtros buvo sėkmingai vykdomi iki ekonominės krizės, t.y. iki 2008 m., iki to jo vadovaujama įmonė mokesčius mokėjo laiku, pagal įstatymų numatytus terminus, pažeidimų dėl mokesčių mokėjimų neturėjo, 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastačiusi daug butų, kotedžų, namų, kurių nebegalėjo parduoti, dėl to sutriko įmonės atsiskaitymai, sustojo visi piniginiai srautai, todėl įmonė nebegalėjo atsiskaityti nei su bankais, nei su VMI, nei padengti kitų įsiskolinimų, buvo nemoki, todėl neturėjo galimybės sumokėti mokesčių Vilniaus apskrities VMI. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertė dokumentinio patikrinimo ir palyginimo tyrimo metodais ištyrė pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitos dokumentus už 2008-01-01 – 2009-06-30 laikotarpį: balansus, Didžiąją knygą, buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius, banko išrašus, kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų orderius, mokesčių deklaracijas, mokesčių mokėtojo korteles bei mokesčių mokėtojo balansus, kitus pateiktus dokumentus. Ekspertizės aktu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini) " įsipareigojimų ir turto santykis svyravo ties 0,82 reikšme, t.y. buvo mažesnis už 1, kas reiškia, kad UAB „Junesta" visas turtas viršijo jos visus įsipareigojimus. Bendrovės ilgalaikio turto dalis 2008-12-31 sudarė tik 2% viso turto ir per pusmetį sumažėjo iki 1,3%, o trumpalaikio turto dalis nuo 98% padidėjo iki 98,7%. 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini) " kritinio mokumo koeficientas sudarė 0,039, o 2009-06-30 – 0 ,017. Įmonės būklė laikoma nepatenkinama, kai šis rodiklis tampa mažesnis už 1. Pažymėtina, kad didžiąją dalį UAB „(duomenys neskelbtini) " atsargų sudarė nekilnojamas turtas ir galimybė paversti jas grynais pinigais buvo ribota. Kritinio mokumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą greitai realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus, todėl 2008-12-31 ir 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini) " turėjo ribotas galimybes greitai atsiskaityti su kreditoriais. Tyrimui nebuvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini) " pradelstų įsiskolinimų suvestinės 2008-12-31 ir 2009-06-30, todėl nebuvo galimybės tiksliai nustatyti jų sumos, todėl Ekspertė duodama išvadą konstatavo, jog tuo atveju, jeigu 2008 m. baigiamaisiais įrašais į trumpalaikių įsipareigojimų sąskaitas perkelta 2009 m. mokėtina 31'289'388,99 Lt lizingo bei banko paskolos suma nebuvo pradelsta, tai UAB „(duomenys neskelbtini) " pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini) " buvo moki; jeigu UAB „(duomenys neskelbtini) " įsipareigojimai bendrai 33'874992,42 Lt sumai 2009-06-30 buvo pradelsti, tai bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini) " buvo nemoki, atsižvelgiant į tai kaltinamojo versija lieka nepaneigta. Be to, ekspertizės akto išvada yra nustatyta, jog 2009-05-07 - 2009-05-26 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) " neturėjo galimybės sumokėti susikaupusios mokesčių nepriemokos. Taip pat ekspertizės aktu nustatyta, jog 2009-05-07 – 2009-05-26 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) " neturėjo galimybės sumokėti mokesčių nepriemokos sudariusios iki 2008-12-31.

Pakeistas kaltinimas teisme buvo grindžiamas tuo, jog kaltinamasis A. S., atsižvelgiant į atliktą Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nors ir neturėjo galimybės pilnai sumokėti besikaupiančios nepriemokos, tačiau galėjo ją sumažinti, jeigu 2009-05-07-2009-05-26 laikotarpiu mokesčiams sumokėti būtų nukreikta 41 929,26 Lt, kuriais apmokėti ketvirtos eilės įsipareigojimai, nesilaikant 1999-12-02 Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 reikalavimų. Ekspertizės aktu nustatyta, kad 2009 m. sausio - gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini) " neturėjo galimybės pilnai sumokėti besikaupiančios nepriemokos, tačiau galėjo ją sumažinti. UAB „(duomenys neskelbtini) " mokesčių nepriemoka 2009-05-07 sudarė 2 187 705,31 Lt, iš to 326 193,31 Lt susidarė iki 2008-12-31. Jeigu 2009-05-07 - 2009-05-26 laikotarpiu mokesčiams sumokėti būtų nukreipta 41 929,26 Lt, kuriais apmokėti ketvirtos eilės įsipareigojimai, bei 39 138,12 Lt 2009-05-26 buvę bendrovės banko sąskaitose ir kasoje, iš viso 81 067,38 Lt, jų nebūtų užtekę apmokėti mokesčių nepriemokos. Pažymėtina, jog dividendai išmokėti 2008 m. gruodžio mėn., t.y. iki 2009-05-06 Vilniaus apskrities VMI priminimo, be to pirmos eilės reikalavimai pagal pateiktas mokesčių mokėtojo balansus ir mokesčių mokėjimo korteles, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nepriemoka 2008-12-31 dieną sudarė 682 063,35 Lt, 2009-05-26 – 2 189 951, 31 Lt, o 2009-06-30 dieną – 2 329 430,31 Lt, o GPM 2009-05-26 dienai sudarė 243 737,31 Lt, t.y. buvo ženkliai didesni negu 41 929,26 Lt nepriemoka. Byloje surinktais duomenimis, t.y. virš paminėtais Vilniaus apskrities VMI sprendimais, pažymomis, patikrinimo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymais bei raštais, Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kaltinamojo parodymais, kurie neprieštaravo tarpusavyje su byloje esančiais ir pateiktais duomenimis bei teisminio bylos nagrinėjimo nustatytoms aplinkybėms ir pateikta eksperto išvada, teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. S., vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai lėšų sumokėti mokesčius pagal pateiktas kaltinamajame akte išvardintas deklaracijas ir apskaičiuotus mokesčius, po to, kai valstybės įgaliotostos instucijos priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Įvertinus, tai, kad BK 219 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog pateikęs kaltinamajame akte išvardintas deklaracijas, kaltinamasis A. S. tyčia nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų įmokų po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą jas sumokėti. Kaip paaiškino kaltinamsis A. S. teisminio nagrinėjimo metu, iki priminimo, t.y. 2009-01-28, VMI sprendimu uždėjo apribojimus ir nutraukė pinigų išdavimą iš bendrovės banke Swedbank esančių sąskaitų, po ko įmonė nebegalėjo naudotis banko sąskaitomis, įmonei esant nemokiai 2009-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į pagrindinį kreditorių banką Swedbank dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes bankas ketino pradėti bankroto procedūras, pastoviai bendraujant su VMI ir jai žinant apie įmonės nemokumą, 2009-02-25 VMI Turto arešto aktu areštavo bendrovės nekilnojamąjį turtą už 1 501 315,41 Lt., o 2009-03-24 VMI arešto aktu areštavo bendrovės nekilnojamąjį turtą už 1 764 217,20 Lt, 2009-04-09 VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje, atlikusi tyrimą, pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi finansinių sunkumų dėl to, kad rinkoje krito nekilnojamojo turto paklausa, tuo tarpu 2009-05-06 VMI priminimu nurodo sumokėti mokesčius 2 296 286,45 Lt, kadangi bendrovė galimybių sumokėti apskaičiuotus ir pateiktus pagal deklaracijas mokesčius negalėjo, nes buvo apribotos banko sąskaitos, o be to buvo areštuotas nekilnojamaais turtas ir sąskaitos, šią informaciją žinodama bei atlikusi patikrinimą, VMI viršininko sprendimu 2009-05-12 nutraukė įmonės sąskaitų areštą žinant, kad bendrovė tokios sumos, t.y. 2 296 286,45 Lt, sumokėti jau nebegali ir teikė 2009-05-06 priminimą, 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į VMI raštu, kad būtų atidėtas priskaičiuotų mokesčių mokėjimas, o 2009-06-04 raštu VMI pasiūlė pateikti dokumentus dėl atidėjimo. Kaltinamojo teigimu, šį raštą bendrovė gavo 2009-06-08, tuo tarpu 2009-06-10, nesuteikdama laiko pateikti reikalingus dokumentus, Vilniaus apskrities VMI iniciatyva, pateikus pranešimą FNTT, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2009-06-25 pareikalavo pateikti visus bendrovės finansinius dokumentus tyrimui. 2009-06-29 pagrindinis kreditorius AB bankas Swedbank kartu su UAB „Swedbank Lizingas“ pritarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų keliama restruktūrizavimo byla ir patvirtino restruktūrizavimo metmenis, po ko 2009-07-14 ir buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2009-11-03 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino VMI kaip antros eilės kreditorę su 2 584 461,59 Lt reikalavimo suma, kuri yra numatyta grąžinti pagal restruktūrizavimo planą, šios nutarities VMI neskundė, o mokėjimai yra užtikrinti bendrovės turimu ir jo asmeniniu turtu. Kaltinamasis A. S. pateikė duomenis, iš kurių matyti jog patvirtintas planas yra vykdomas, yra mokami mokesčiai, mokestinių ginčų nėra. Šie kaltinamojo parodymai nėra nepaneigti, jie yra patvirtinti byloje surinktais ir teisme patikrintais bei ištirtais duomenimis.

Pagal BK 219 str. dispoziciją įstatymo leidėjas baudžiamosios atsakomybės kilimo už mokesčių nesumokėjimą nesieja su mokesčio mokėtojo mokumu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje teismų praktikoje yra pasakyta, kad privaloma išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, priešingu atveju, baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti keliamas.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateiktu ekspertizės aktu, daro išvadą, kad tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina Viniaus apskrities VMI pateikto pranešimo FNTT apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, ir nesuteikia jokio pagrindo teigti, jog A. S. būtų piktybiškai vengęs sumokėti priskaičiuotus privalomus mokesčius pagal pateiktas ir kaltinamajame akte nurodytas deklaracijas, po to kai Vilniaus apskrities VMI priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesant šioje byloje neginčijamų įrodymų, kad A. S. tyčia nesumokėjo mokesčių, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities VMI pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Po ekspertizės atlikimo grąžinti ir prie bylos esantys dokumentai: sąskaitų planas, apskaitos politika, 2008 m. analitinės ir sintetinės sąskaitos, 2009 m. sausio - birželio mėn. analitinės ir sintetinės sąskaitos, 2008 m. banko dokumentai, 2008 m. kasos dokumentai, 2009 m. sausio - birželio mėn. banko ir kasos dokumentai, 2008 - 2009 m. ataskaitos, supakuoti dviejose dėžėse, įsiteisėjus teimo nuosprendžiui grąžintini M. S..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities VMI pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Po ekspertizės atlikimo grąžintus ir prie bylos pridėtus dokumentus: sąskaitų planus, apskaitos politiką, 2008 m. analitinės ir sintetinės sąskaitas, 2009 m. sausio - birželio mėn. analitinės ir sintetinės sąskaitas, 2008 m. banko dokumentus, 2008 m. kasos dokumentus, 2009 m. sausio - birželio mėn. banko ir kasos dokumentus, 2008 - 2009 m. ataskaitas, supakuotus dviejose dėžėse, įsiteisėjus teimo nuosprendžiui grąžinti M. S..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.