- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-5140-891/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04415-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- V. I.
- Advokatai
- Rimgaudas Černius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I. 2015 m. kovo 19 d., apie 10:15 val., Maironio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro autobusą CARROCERA CASTROSUA S. A. CITY VERSUS CITELIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abi transporto priemones apgadino. Taip V. I. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Taip V. I. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad kai aš pravažinėjo pro autobusą, autobusas stovėjo. Jam pravažiuojant išgirdo kažkokį neaiškų garsą. Pravažiavo sankryžą ir sustojo, išlipo iš mašinos pasižiūrėti, kas atsitiko. Kadangi jam prieš dvi valandas pakeitė galines padangas, žiemines į vasarines. Pažiūrėjo į ratus, jie buvo vietoje, viskas gerai prisukta. Apžiūrėjo automobilį, šoną, galvojo, kad kas nors šonui, jokių įbrėžimų nepastebėjo. Paskui pagalvojo, kad gal kažkas kelyje atsitiko, gal užvažiavo ant kažkokio popieriaus ar dar kažko. Kažkoks keistas garsas buvo. Pažiūrėjo, kad kelyje nieko nėra. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo namo. Po to jam dukra paskambino ir pasakė, kad jo ieško policija dėl avarijos. Atvykus į policiją jam pasakė, kad yra kažkoks vaizdo įrašas, kad ten viskas aišku, kad jis kaltas, kad apgadino autobusą. Liepė jam parašyti pasiaiškinimą, jis parašė. Tada pareigūnė su liniuote nuėjo apžiūrėti jo automobilį. Žiūrėjo ir rado tokius plauko storio įbrėžimus, bet ant 15 metų automobilio tokių įbrėžimų daug. Jeigu sako, kad tuos įbrėžimus padarė jis, tai jam tenka su tuo sutikti, jei taip sako, tai taip yra, nors jis šito nematė. Kai jis aplenkinėjo autobusą, jam pasirodė, kad autobusas jau pradėjo judėti, nors galbūt jis ir nepradėjo judėti, bet jam pasirodė, kad pradėjo judėti ir dėl to, kad kai jis su jo kabina susilygino, tuo metu pajuto kažkokį pašalinį garsą. Tai kaip jis galėjo galu, bagažine atsitrenkti. Savęs kaltu dėl šio eismo įvykio nelaiko, jis nesupranta, kaip jis galėjo galu, bagažine atsitrenkti į autobusą, netgi jeigu jis ir stovėjo. Išlipęs iš automobilio, nežiūrėjo į autobusą, nemanė, kad su juo gali būti kas nors blogai.
Savo 2015-03-26 rašytiniame paaiškinime V. I. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. V. paaiškino, kad tuo metu dirbo 33 maršrutu, Maironio gatvėje, stotelėje išleido žmones, uždarė duris, pažiūrėjo, ar niekas jo nelenkia, įsitikinęs, kad nelenkia, pradėjo važiuoti. Nuvažiavus nuo stotelės 20-30 m lenkė jį mašina ir kliudė. Jis sustojo. Ta mašina nuvažiavo gal 100 m, sustojus buvo, išlipo žmogus, apsižiūrėjo ir nuvažiavo. Jis iškvietė policiją. Toje stotelėje įvažos nėra, ten grynai ant kelio. Ten norint aplenkti autobusą reikia išvažiuoti į priešingą eismo juostą. Prieš išvažiuojant iš stotelės niekas jo nelenkė. Autobusas buvo apgadintas nežymiai, tik dažai nubrozdinti. Kontaktas buvo nedidelis, bet vairuotojas turėjo pajausti, nes buvo sustojęs, apsižiūrėjo. Sustojusio automobilio sulaikyti nebandė, nes jis buvo už 100 metrų, be to, autobuse buvo žmonių. Kol jis išlipo iš autobuso, išleido žmones, automobilio vairuotojas nuvažiavo, neužteko laiko. Išlipęs apžiūrėjo autobuso apgadinimus ir paskambino policijai. Autobuse yra filmuojama.
Šalies argumentai
G. V. 2015-03-19 rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio vyr. patrulio L. B. 2015-03-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-03-19 atvykę apie 10.40 val. į Maironio g. rado apgadintą autobusą CASTROSUA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas G. V. paaiškino, kad pradėjo važiuoti iš autobuso stotelės. Pavažiavus apie 20 m jį lenkė MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris baigdamas lenkimo manevrą kliudė jo priekinį kairės pusės bamperį ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykis nufilmuotas vaizdo kameromis (autobuso). Vaizdą galima peržiūrėti tik autobusų parko kompiuteriuose. Asmenų, atsakingų už autobusus tel.: 8655246069.
Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitos matyti, kad 2015-03-19, 10.22 val., buvo gautas G. V. pranešimas apie tai, kad gatvėje, priešais Šv. Onos bažnyčią, 33 maršruto autobusą IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris pasišalino link Subačiaus gatvės pusės. Pranešė autobuso vairuotojas, laukia.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, autobuso CARROCERA CASTROSUA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, sužymėti atstumai, priede nurodyta, kad autobusui CARROCERA CASTROSUA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - automobilis MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas V. I..
Transporto priemonės (automobilio MERCEDES BENZ C 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte, ties grafa „Rasti techniniai defektai ir sugadinimai“ nurodyta, jog apgadintas galinis sparnas ir bamperis dešinėje pusėje, galinis žibintas dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis 0,54 – 0,78 m.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuoti automobiliui MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobusui CARROCERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, jų aukštis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Paieškos poskyrio specialistės D. B. 2015-03-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog eismo įvykio reg. Nr. AV2-890/284 tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktus UAB „Vilniaus viešasis transportas“, matosi, kaip automobilis MERCEDES BENZ C 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pro autobusą nepalieka tarpo iš šono ir savo galine dešine puse kliudo autobuso priekinę kairę pusę. Automobilis pavažiavęs į priekį sustoja, automobilio vairuotojas išlipęs apžiūri automobilį ir nuvažiuoja toliau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad V. I. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, jog nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kurios transporto priemonės vairuotojo pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Liudytojo G. V. parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti duomenys, tai yra vyr. patrulio L. B. 2015 m. kovo 19 d. tarnybinis pranešimas, G. V. 2015 m. kovo 19 d. rašytiniai paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, automobilio MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, fotolentelės, taip pat specialistės D. B. 2015 m. kovo 25 d. tarnybinis pranešimas dėl vaizdo įrašų bei byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog automobilis MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pro autobusą nepalieka tarpo iš šono ir savo galine dešine puse kliudo autobuso priekinę kairę pusę, patvirtina, kad būtent automobilio MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. I. pažeidė KET 9 punkto, kuriame nurodyta, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, taip pat KET 126 punkto, kuriame numatyta, jog „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip“, reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – autobusas CARROCERA CASTROSUA S. A. CITY VERSUS CITELIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, tačiau, duodamas parodymus, iš esmės jis neneigė, kad kontaktas tarp jo automobilio ir autobuso galėjo būti. Įvertinus byloje užfiksuotą abiejų transporto priemonių apgadinimų lokalizaciją, teismo posėdžio metu apklausto liudytojo G. V. parodymais bei peržiūrėtu vaizdo įrašu nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t. y. kad automobilio MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo neatidus ir važiuodamas pro važiuojantį autobusą (lenkdamas jį) ir baigdamas lenkimo manevrą nepaliko tarpo iš šono ir savo galine dešine puse kliudė autobuso priekinę kairę pusę, matyti, kad autobuso CARROCERA CASTROSUA S. A. CITY VERSUS CITELIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vieta, aukštis, pobūdis atitinka automobilio MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vietą, aukštį, pobūdį. Tai, kad už automobilio MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo ir taip atitinkamai eismo įvykį sukėlė V. I., patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. V., to neneigė ir pats V. I.. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad V. I. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei V. I. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. I. ne tik, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. I. pažeidė KET 220 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti nepranešęs apie eismo įvykį policijai arba nesutaręs su kitos transporto priemonės savininku ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nekvietė policijos, nors nebuvo susitarta dėl įvykio aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalino.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. teismo posėdžio metu teigė, jog savo kaltės nepripažįsta, nurodė, kad nemanė, jog galėjo atsitrenkti į autobusą, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai. Liudytojas G. V., tiek rašydamas paaiškinimą policijai po eismo įvykio, tiek duodamas parodymus teisme aiškiai nurodė, kad jam vairuojant 33 maršruto autobusą, stotelėje išleidus žmones ir pavažiavus nuo stotelės 20-30 m jo vairuojamą autobusą lenkė automobilis ir baigdamas lenkimo manevrą, grįždamas į savo eismo juostą, kliudė jo vairuojamo autobuso priekinį kairį kampą ir nuvažiavo toliau, tada už kokių 100 m tas automobilis sustojo, vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį, atsisėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo toliau. Šis liudytojas taip pat nurodė, jog nors kontaktas buvo nedidelis, tačiau automobilio vairuotojas jį turėjo pajusti. Liudytojas G. V. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jo parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad G. V. dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti V. I., nėra. Todėl netikėti šio asmens parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad šio liudytojo parodymus visiškai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Akcentuotina, jog tiek eismo įvykio liudytojas G. V. patvirtino, tiek iš byloje esančio eismo įvykio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad automobilio MERCEDES BENZ C 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas po atsitrenkimo į autobusą, pavažiavęs apie 100 metrų, buvo sustojęs ir apžiūrinėjo savo automobilį. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobilio vairuotojas apžiūrėjo būtent galinį dešinį savo automobilio šoną, tai yra tą šoną, kuris kontaktavo su autobusu. Minėtas aplinkybes iš esmės pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. teismo posėdžio metu nurodydamas, jog pravažiuodamas pro autobusą išgirdo kažkokį neaiškų garsą, ir pravažiavęs sankryžą, kiek toliau sustojo, išlipo iš savo mašinos ir ją apžiūrėjo, bet nepamatęs jokių įbrėžimų nuvažiavo toliau. Kaip matyti iš byloje esančios vaizdinės medžiagos, liudytojo G. V. parodymų, transporto priemonėms padaryti labai nežymūs apgadinimai, tik menki nubrozdinimai ir įbrėžimai, kas rodytų, jog kontakto V. I. galėjo ir nepajusti. Tačiau, kaip duodamas paaiškinimus patvirtino pats V. I., jis, pravažiuodamas pro autobusą, girdėjo kažkokį neaiškų garsą. Ir nors jis nurodė, jog manė, kad tas girdėtas garsas galėjo būti nuo prieš kelias valandas pakeistų padangų arba, kad gal kelyje užvažiavo ant kažkokio popieriaus ar dar kažko, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, bet tuo pačiu, jie tik patvirtina, jog kontaktas tikrai buvo juntamas. Be to, nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog V. I., vairuodamas automobilį ir pravažiuodamas labai arti pro autobusą ir tuo metu išgirdęs kažkokį garsą, nors ir nežymų, būdamas patyręs, apdairus ir rūpestingas vairuotojas, galėjo ir turėjo suvokti, jog manevruodamas šalia kitos transporto priemonės, galėjo kliudyti būtent ją, o ne pagalvoti, kad užvažiavo ant kokio nors popieriaus ar panašiai, dėl ko turėjo ne tik apžiūrėti savo automobilį kažkiek toliau pavažiavęs, bet grįžti prie aplenkto autobuso ir įsitikinti, ar jo nekliudė. Juo labiau, kad kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, automobilį V. I. sustabdė autobuso matomumo zonoje, maždaug už 100 metrų nuo eismo įvykio vietos, o autobusas niekur toliau nenuvažiavo, pasiliko stovėti eismo įvykio vietoje. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog V. I. neabejotinai turėjo pajusti ir suvokti, jog kontaktas tarp transporto priemonių buvo, kad jis kliudė būtent autobusą, kuris buvo apgadintas, todėl, laikydamasis KET 220 punkto reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo nedelsiant grįžti prie autobuso ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau jis įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. I. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, tai yra V. I. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. I. pažeidimus padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kontaktas tarp transporto priemonių buvo nežymus, transporto priemonėms padaryti labai nežymūs apgadinimai, kuriems panaikinti didesnio remonto iš esmės nereikia, padaryta žala nedidelė, todėl įvykis laikytinas mažareikšmiu. Byloje nėra duomenų, kad V. I. būtų pasišalinęs iš įvykio vietos turėdamas tikslą išvengti atsakomybės (jis sustojo maždaug už 100 m nuo įvykio vietos, autobuso matomumo zonoje, buvo išlipęs iš automobilio ir jį apžiūrinėjo), byloje taip pat nėra duomenų, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan. Iš įvykio vietos buvo pasišalinta padarius nedidelius kitos transporto priemonės apgadinimus ją aplenkiant. Taip pat teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. I. – turėdamas ilgametį vairavimo stažą anksčiau niekada nėra baustas administracine tvarka, yra pensininkas, 78 metų amžiaus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, kt.). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju V. I. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam terminui, nei sankcijoje numatytas minimalus, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. I. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus bei jam paskirti:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, nutarimui įsiteisėjus jis vairuotojo pažymėjimą privalo atiduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.