- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 1-935-347/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Naujokienė
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Kaltinamasis
- D. V.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini),, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini),, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. 2012m. rugpjūčio 8d. apie 3 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini), namo laiptinės, tampydamas už plaukų L. M. sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. V. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo – nesunkaus sveikatos sutrikdymo - neprisipažino ir paaiškino, jog minimos dienos dvyliktą valandą nakties jis sulaukė telefono skambučio iš nepažįstamos merginos, kuri pasakė, kad švenčia ir pasikvietė išgerti. Atsakius, kad jis merginos nepažįsta, ji perdavė telefoną Laurai, kuri jį pasikvietė. Jis suprato, kad skambina „iš kaimynų“. Jis Laurą buvo matęs gal penkis kartus per išgertuves. L. dažnai jį užgauliodavo, kalbėdavo „negražiai“. Jis į tai numodavo ranka. Kadangi kvietė ir įkalbinėjo kita mergina, buvo smalsu ir jis nuėjo. Nuėjęs rado tris geriančias merginas ir jau miegantį vieną vaikiną. Jam atėjus vėl prasidėjo užgauliojimai, todėl jis numojo ranka ir išėjo. Tada vėl paskambino nepažįstamoji ir ėmė įkalbinėti. Atsisakius ateiti, pasikvietė išeiti į kiemą. Jis sutiko. Kai išėjo, prie įėjimo į laiptinę pamatė, kad dega šviesa pas Seniūną, pasikvietė jį. Todėl lauke buvo jie ir trys merginos. Vėl prasidėjo įžeidinėjimai iš neblaivios Lauros pusės. Ji jį vadino „pyderu“, „lopu“, „gaidžiu“. Jo nuomone, tai darė iš pavydo, nes jis susipažino ir bendravo su jos drauge, o jos dabar susipykusios. Kai Laura „palietė mamą“, susinervino. Atsistojo, paėmė ją už plaukų ir į šonus papurtė, patampė. Ji ištiesė ranką ir bandė jį nustumti stodamasi nuo suoliuko. Tada jis žengė žingsnį atgal ir ji nukrito ant rankos. Liko gulėti. Jis nuėjo namo. Neigia spyręs ar trenkęs, o taip pat neigia lietęs nukentėjusiosios ranką. Pripažįsta sukėlęs fizinį skausmą, sutinka atlyginti dalį žalos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:
nukentėjusioji L. M. parodė, jog kaltinime minimą vakarą ji šventė gimtadienį pas N., po to sugalvojo nuvažiuoti pas P.. Neigia, kad ji kvietė kaltinamąjį, „gal negirdėjo“, kad toks skambutis jam buvo. Kai atėjo, ji pareiškė nepageidaujanti, kad jis būtų, todėl kaltinamasis išėjo. Jai su draugėm išėjus į naktinę parduotuvę „nusipirkti kažko“ prie laiptinės atėjo kaltinamasis ir jie susiginčijo. Ji pasakė, kad nenori, jog jis būtų, sakė: „Išeik“. Tada sėdėdama pajuto smūgį į sprando sritį, nukrito ir tada buvo trys smūgiai į galvą. Teigė: „Galvojau, kad iš rankos, bet sakė N., kad iš kojos spyrė“. Kai ji gulėjo ant žemės, V. ją tampė už plaukų. Girdėjo: „Mano mama, mano mama“, bet ji V. mamos net nepažinojo. P. nubėgo namo, iškvietė greitąją, skambino į policiją. Teigė: „Kai mane numetė ant žemės, aš taip ir gulėjau. Aš negalėjau pasikelti, nejaučiau rankos. Žastikaulis lūžo nuo kritimo. Jis trenkė man, aš ir nukritau. Jei nebūtų trenkęs, aš nebūčiau nukritusi“. Aiškino, jog galvoj buvo guzas, skaudėjo. Pripažino, kad „turėjo ant jo piktumą“ ir tai galėjo įtakoti šiai bylai. Pripažino buvusi neblaivi ir kad neblaivumas galėjo įtakoti realiai vertinant situaciją. Teigė, kad lauke buvo Seniūnas ir A.;
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. M. parodė, jog prie laiptinės po apsižodžiavimo „staiga D. V. jai ranka trenkė į sprandą ir ji nugriuvo ant laiptinės betoninės dangos. Po to pajuto du smūgius į galvą. Daugiau nelabai ką pamena“ (b.l.4-5);
protokole-pareiškime nukentėjusioji taip pat teigia, kad „ aš nugriuvusi susilaužiau kairės rankos žastikaulį“ (b.l.2);
liudytoja V. P. parodė, jog rugpjūčio 8d. šventė gimtadienį pas A., o vėliau grįžo pas ją. Buvo išgėrusios „normaliai“. Ji gėrė šampaną, o draugės, jos nuomone, „baltą“. A. paskambino V., jį pasikvietė. Jam atėjus, L.su juo susiginčijo ir V. išėjo. Po to A. prie laiptinės vėl paskambino D. L. vėl susiginčijo su juo. Jie niekada nesutarė, vienas kitą įžeidinėjo. V. atsistojo prie L., paėmė ją už plaukų ir tampė. Teigė: „Ar L. pati krito, negaliu pasakyti“. La. bandė stotis ir gintis. Nugriuvusi pradėjo šaukti, kad jai skauda ranką. Tada ji išbėgo kviesti pagalbą. Tik po to L. sakė, kad jai skauda galvą, bet nepamena, kad buvo kalbos, jog „turi problemų dėl galvos“.
Analogiškus parodymus liudytoja V. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.27-28);
liudytoja A. N. parodė, jog minimą vakarą buvo tamsu prie laiptinės, tik laiptinėje degė šviesa. Kaltinamasis buvo ne vienas. Vyko apsižodžiavimas tarp L. ir D.. Gal L. pirma pasakė įžeidžiančius žodžius. L. buvo nutempta nuo suoliuko už plaukų. Laura pradėjo rėkti, o jis spyrė. Teigė, jog buvo smūgis. Ji puolė artyn prie gulinčios Lauros, bet pati atsitraukė, nes jai buvo užsimota „atbula ranka“. Kad D. spyrė, teigia mačiusi, tačiau „ar vieną ar du kartus“. Pasilenkęs nebuvo. Ar spyrė prieš Laurai šaukiant, ar po – nežino. Į kurią pusę spyrė, nežino. Tik tikrai ne į kojas. L. šaukė, kad skauda ranką. Sunku pasakyti, ar D. griebė jai už rankos, „viskas vyko greitai“. Pripažino, kad jos buvo „gerokai įkaušusios“, V. „turbūt blaivus“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. N. parodė analogiškai, tuo pačiu pažymėdama, jog „kur spyrė negaliu pasakyti, nes buvo tamsu“ (b.l.30);
liudytojas A. S. parodė, jog jam žiūrint televizorių vėlų vakarą paskambino D. ir pasiūlė išeiti parūkyti. Prie laiptinės buvo trys moteriškės. Jos sėdėjo. Buvo ir D.. Tarp M. ir D. kilo konfliktas. Nukentėjusioji „pavadino D. visokiais žodžiais“. Jis sakė jai patylėti, paėmė už plaukų. Ji atsistojo į priekį ir krito, nes „ten toks bortelis“. Tada pradėjo šaukti visu garsu, rėkti. Jie dar bandė ją pakelti, o V. nuėjo namo. Teigė, jog D. M. nesudavė, tik patampė už plaukų, o ji krito ant asfalto. Spyrių nebuvo.
Liudytojas A.S. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (b.l.34);
liudytojas A. A. parodė, jog jis minimą naktį buvo su Seniūnu jo namuose. Paskambinus D., išėjo prie laiptinės. Rado tris merginas. Nukentėjusioji pradėjo įžeidinėti D.. Jis ją ramino, prašė „užsičiaupti“. D. atsistojo, patampė ją sėdinčią už plaukų. Kaip ji atsidūrė ant žemės teigia nežinantis, nes buvo trumpam nusisukęs. D. nestūmė, smūgių nesudavė. M. nukritus, jie nuėjo. Matėsi, kad M. buvo išgėrusi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė analogiškai, be to, tvirtindamas, kad D. V. merginos nespardė, nesudavė smūgių rankomis (b.l.32);
specialisto išvadoje Nr.G2373/12(02) nurodyta, jog L. M. konstatuotas skeveldrinis-spiralinis kairio žastikaulio lūžis, padarytas galimai užsukus ranką į išorę ar į vidų per peties sąnarį, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku – t.y. 2012-08-08. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas griuvimui nebūdingas.
Teismo medicinos ekspertė M. K. paaiškino, jog ji išvadą davė remdamasi medicininiais dokumentais. Iš rentgenologo aprašymo matyti, kad kaulo sužalojimas – spiralinis. Tokie skeveldriniai lūžiai padaromi tempiant kaulą pagal jo išilginę ašį, pasukant. Tai griuvimui nebūdinga. Sukti reikia per žastą. Imant už rankos taip sužaloti neįmanoma. Reikia ranką sukti arba laužti į išorę.
Kaltinamasis D. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis nustumdamas L. M. nuo suolelio, du kartus spirdamas jai į galvą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį skeveldriniu-spiraliniu kairio žastikaulio lūžiu.
Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. V. tarpusavio konflikto metu nutvėrė sėdinčiai ant suoliuko L. M. už plaukų ir ją patampė, sukeldamas fizinį skausmą, o L. M. stodamasi griuvo ir susižalojo. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas – pasireiškęs skeveldriniu-spiraliniu kairio žastikaulio lūžiu, buvo padarytas kokiais nors kaltinamojo D. V. veiksmais. Nors nukentėjusioji L. M. ir jos draugė – liudytoja A. N. teigė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai spyrė, tačiau net pati nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduoti smūgiai į galvą. Bet, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, galvos sužalojimai nekonstatuoti. Taip pat nesurinkta jokių neginčytinų įrodymų, kad būtent D. V. L. M. nutempė už plaukų nuo suoliuko, o ne ji pati, būdama neblaivi, stodamasi griuvo. Kadangi visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, sprendžiama, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų.
Įvertinus byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, sprendžiama, jog jie patvirtina tik tai, kad D. V. veiksmais L. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl jo veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. į 140 str. 1d.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nepriskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, yra pasirengęs atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, vadovaujantis BK 55 str., skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 185 Lt turtinei žalai atlyginti ir 14000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ji nurodė, jog turtinę žalą sudaro tepalas randams minkštinti po operacijos – 36 Lt, kalcio tabletės 37 Lt, vitaminai plaukams stiprinti „Fitoval“ 27 Lt, šampūnas plaukams „Fitoval“ 21Lt, medžiaginis įtvaras rankai 64 Lt. Nurodo, jog neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai, atsiradęs nepasitikėjimas bei sumažėjusios bendravimo galimybės, pažeminimas ir diskomfortas.
Atsižvelgiant į tai, kad neginčytinai įrodyta tik tai, jog D. V. tampydamas plaukus sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tačiau nėra duomenų, jog būtent dėl to ji būtų buvusi nedarbinga ar patyrusi didesnių nepatogumų, civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Priteistinos išlaidos, patirtos dėl plaukų stiprinimo – 48 Lt.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. nurodyta, jog neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1500Lt.
Taip pat iš kaltinamojo išieškotinos išlaidos už teisinę pagalbą nukentėjusiajai – 620 Lt.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios L. M. gydymo, atlyginimo, nurodydama, jog išlaidos sudaro 3278,42 Lt. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog visos šios išlaidos susijusios su žastikaulio traumos gydymu. Kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis D. V. padarė šį sužalojimą, ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 106 str. 2d., 256 str. 4d., 297-307 str.str., CK CK 6.250 str. 1d., 2d.,
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:
būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto;per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 val. (po 10 valandų kas mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
priteisti iš D. V. L. M. naudai 48 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus) turtinei žalai atlyginti, 1500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš D. V. 620 Lt (šešis šimtus dvidešimt litų) Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“ - Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630.
Valstybinės ligonių kasos ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.