Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų G. Ž. ir R. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-12-20 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB „Swedbank“ (buvusi AB bankas „Hansabankas“) prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai G. Ž. ir R. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-11-24 kreditorė AB „Swedbank“ kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkai laiku nevykdė prievolės pagal 2006-02-21 kredito sutartį – per nustatytą terminą kredito dalies, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių nesumokėjo, todėl bankas nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp AB „Swedbank“, G. Ž. ir R. Ž. 2006-02-21 sudaryta kredito sutartis Nr. 06-010628-FA su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), kreditas turėjo būti grąžintas 2035-02-21 (b. l. 14-24, 39-42). Pagal 2006-03-07 hipotekos lakštą Nr. 03/1/2006/0002327, įregistruotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, skolininkų prievolės pagal 2006-02-21 kredito sutartį Nr. 06-010628-FA dėl 115 848,00 EUR kredito suteikimo užtikrinimui buvo įkeistas G. Ž. ir R. Ž. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,1288 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priklausantis pastatas – 177,94 kv. m. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2). 2006-09-22 įregistruoti hipotekos lakšto pakeitimai: pakeisti įkeisto daikto savininkų ir jų gyvenamosios vietos duomenys, nustatant, kad G. Ž. ir R. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), nustatyta didesnė įkeičiamų daiktų vertė, pakeistas bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas, prievolės dydis padidintas iki 173 772,00 EUR (b. l. 33).

2010-09-22 skolininkams ir įkeisto turto savininkams išsiųstas kreditorės pranešimas dėl 9 108,70 EUR skolos grąžinimo iki 2010-10-12 ir informuota, kad nustatytu terminu neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį ir pradės skolos išieškojimą (b. l. 58). 2010-11-24 kreditorė pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš G. Ž. ir R. Ž. priklausančio bei bankui įkeisto turto (b. l. 46-47). Teismo 2010-12-20 nutartimi areštuotas įkeistas turtas, įspėjant skolininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 67-68). Įspėjimas skolininkams ir įkeistų daiktų savininkams įteiktas 2011-01-04 (b. l. 74-77).

Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino kreditorės prašymą ir areštavo skolininkams priklausiantį įkeistą turtą, kadangi kreditorė nebendradarbiavo ir nesąžiningai vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Teisėjų kolegija su tokiu atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti. Hipotekos kreditorės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 4.192 str. 1 d. ir LR CK 4.216 str. 1 d. gali būti taikomos hipotekos kreditorei ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Pasirašydamos hipotekos lakštą Nr. 03/1/2006/0002327, šalys susitarė, jog hipotekos kreditorė turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkai nesilaikys 2006-02-21 kredito sutartyje Nr. 06-010628-FA su esamais ir būsimais jos pakeitimais nustatytų terminų ir sąlygų (b. l. 2). Hipotekos sutarties šalys susitarė pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, todėl, skolininkams neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorė AB „Swedbank“ tokią teisę įgijo, nes skolininkai įsipareigojimo neįvykdė per nustatytą terminą. Hipotekos kreditorė, įgyvendindama savo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo (LR CK 4.192 str.).

Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditorės reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pažymėtina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Todėl, nagrinėdamas kreditorės pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, ir nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pan. Taigi, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 str. 1 d. areštuoja įkeistą turtą ir įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą. Skolininkai, manydami, kad kreditorė nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka ginčijant kreditavimo sutarties nutraukimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad skolininkai turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Prieš įkeičiant fizinio asmens turtą, tikrinama, ar šis turtas nėra šeimos gyvenamoji patalpa, o jei taip – būtinas teismo leidimas (LR CK 3.85 str. 2 d.). Taigi, nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese. Pasirašydami 2006-02-21 kredito sutartį skolininkai patvirtino, kad gautas kreditas bus naudojamas tik šeimos poreikiams tenkinti ir sudaromas sandoris neprieštarauja šeimos interesams. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-09-18 nutartimi nustatė, kad sandoris sudaromas šeimos interesais, todėl vaikų interesai nepažeidžiami ir tenkino G. Ž. prašymą įkeisti bankui gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Skolininkai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog įkeistas gyvenamasis namas yra šeimos turtas – iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad įkeistas turtas nėra įregistruotas kaip šeimos turtas (b. l. 63-66, 91-92). Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti LR CK 3.85 str. 3 d.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant LR CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-12-20 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-12-20 nutartį palikti nepakeistą.