Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose pagal Šiaulių apygardos teismo 2005-04-07 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė –laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2005-04-07, bausmės pabaiga – 2016-10-07. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015 m. liepos 22 d.).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-08-31 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo taikyti nuteistojo M. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą. Teismas nutartyje nurodė, kad svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Neatliktos bausmės laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas tenkintinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeisto LR BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame LR BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad LR BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (LR BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo M. K. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek LR BVK, tiek ir LR BPK nuostatas.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo M. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo dar galiojant ankstesnėms LR BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis bei tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl M. K. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jas įsisavino, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, buvo perkeltas bausmę atlikti iš paprastosios grupės į lengvąją. Nuteistasis dirba vyriausiuoju tvarkdariu, darbą atlieka kokybiškai, jaučia atsakomybę dėl pavestų pareigų, supranta užimtumo svarbą, nurodymus vykdo nepriekaištingai ir laiku, lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupę, su kitais nuteistaisiais sutaria. Nuteistojo emocijos stabilios, jis bendrauja noriai, sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, numatyti galimas savo elgesio pasekmes ir situacijos raidą. Taip pat jis įvykdė visas ankstesnės Komisijos rekomenduotas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jo socialiniai ryšiai yra tvirti, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas 20 kartų, ką itin akcentavo apylinkės teismas, tačiau pažymėtina, kad paskutinė nuobauda skirta 2012-01-31. Priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Paskutiniu laiku (daugiau nei 3 metus) bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, už gerą elgesį, iniciatyvumą iš viso buvo paskatintas 16 kartų, o nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo buvo skatintas 9 kartus, be to, po paskutinio Komisijos svarstymo jis buvo skatintas du kartus už gerą darbą ir nepriekaištingą elgesį, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

M. K. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 31 balu iš 168 galimų, tai rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis M. K. yra minimaliai pavojingas visuomenei. Išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės psichologinės tarnybos specialistas pažymėjo, kad nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, jo pakartotinio smurtinio elgesio bei pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip žema.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – ankstesnės Komisijos rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, naujų nuobaudų nebuvimą, dažnus paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo M. K. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo M. K. skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 94-331 dėl M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo M. K. skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 94-331 dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo.

M. K. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 (vienų) metų 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktu, nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:

per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.