Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. areštu 50 parų.

Priteista Iš E. K. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1296, 64 Lt.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 6 d. apie 16 val. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, iš asmeninių paskatų sužalojo V. V., padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kumščiu sudavė vieną kartą V. V. į veidą, po ko, V. V. nugriuvus ant žemės, spyrė jam ne mažiau 4 kartų į veidą, dešinę krūtinės ląstos pusę ir kairįjį dilbį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, abiejų akių obuolių sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis vokuose ir kraujosruvomis po junginėmis, muštinę žaizdą kairiame antakyje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo V. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teismo posėdyje, nuteistasis, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusysis prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Kadangi nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė nesunkų nusikaltimą, teistumas jam yra išnykęs, atsižvelgė ir į tai, kad pastarasis nedirba. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. už padarytą nusikalstamą veiką ne pačią griežčiausią iš BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, o švelnesnę bausmę – areštą. Kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai ir mano, kad paskyrus nuteistajam kitą BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, tame tarpe – laisvės apribojimą, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio prasme areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme, arešto bausmė gali būti skiriama ir asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-711/2005).

Byloje surinkti duomenys liudija, kad E. K. nuosprendžio priėmimo metu niekur nedirbo, ką teisiamajame posėdyje nurodė ir pats nuteistasis (b.l. 116), todėl teismas, skirdamas jam arešto bausmę, neturėjo pagrindo manyti, kad paskirta bausmė trukdys pastarojo darbui.

2010 m. rugsėjo 8 d. apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nurodė, kad nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, yra surašytas jų susitaikymo protokolas, ir prašė vadovaujantis BK 38 straipsniu bylą nutraukti, bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atidėti, kadangi nukentėjusysis į šį posėdį atvykti negalėjo, o kitame teismo posėdyje pažadėjo dalyvauti.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau pažymėtina, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį.

Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 23 d. įsidarbino, 2010 m. rugsėjo 8 d. su Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovu sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartį, tačiau pastarojo gynėjo nurodytą aplinkybę, jog nuteistasis M. K. susitaikė su nukentėjusiuoju V. V., patvirtinančių duomenų nėra, priešingai – bylos duomenys liudija, kad nuteistasis po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, t. y. nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki šios dienos su nukentėjusiuoju nesusitaikė, šią aplinkybę 2010 m. rugsėjo 23 d. apygardos teismo posėdyje patvirtino pats nukentėjusysis. Be to, byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys duoda pagrindą abejoti tuo, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė išnykus teistumui, tačiau anksčiau buvo du kartus teistas, tame tarpe ir už tyčinį žmogaus kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos sutrikdymo bei tyčinį smūgio sudavimą, sukėlusį fizinį skausmą (b. l. 45-47). Šios aplinkybės kelia abejonių dėl to, ar M. K. iš tikrųjų kritiškai vertina savo veiksmus ir yra tvirtai nusistatęs daugiau nebenusikalsti.

Duomenų, patvirtinančių apelianto skunde nurodytas aplinkybes, kad jis padeda išlaikyti mažametę sugyventinės dukrą, nėra. Bylos, apeliacinio skundo nagrinėjimo, apeliacine tvarka, metu nuteistasis E. K. pateikė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartį sudarytą 2010-09-08 dėl 1294,64 litų žalos atlyginimo už sužaloto nukentėjusiojo V. V. gydymą (b. l. 137-138). Minėta sutartis sudarytą 24 mėnesiams, skolininkas įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėdamas 54,03 litus. Kolegija vertindama šią sutartį mano, kad tai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti nuteistojo ketinimus kaip savanorišką valios išraišką atlyginti išlaidas, kurios atsirado po jo nusikalstamų veiksmų, pripažįstant kaip lengvinančią atsakomybę aplinkybę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

atmesti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą.